Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

#61
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 23, 20:37)
Na taip, pagal jus išeina, kad savo artimiesiems jis turi tik kažkokių blogų sąskaitų, o meilės neturi nei kruopelytės.
Ačiū. cool.gif


paaugliui pirmiau sąskaitos, meilė po to. Ir iš esmės jis elgiasi taip- kad jie žinotų, kad jiems būtų. Pagalbos kaip ir šauksmas, bet reakcijos jokios. Reik rimtos ilgalaikės terapijos.
Atsakyti
#62
QUOTE(alfija @ 2012 10 23, 20:34)
Reik rimtos ilgalaikės terapijos.

Tuom ir užsiimsim. 4u.gif
Atsakyti
#63
as taip ir nesupratau, mama yra kazkur? bet gyvena su jums?
Atsakyti
#64
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 24, 08:07)
Tuom ir užsiimsim. 4u.gif


sėkmės kuo didžiausios 4u.gif .
Atsakyti
#65
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 23, 18:15)
Tai reiškia, kad jam toks pat trukdis kaip ir aš, yra ir ir jo mama, ir jo tėvas, nes su jais irgi elgiasi taip pat. Vaikas nejaučia ribų - kas dera ir kas nedera, kas gerai ir kas blogai.

TAi toks amzius ir yra tikrinti kas gera ,kas bloga. Vaikai dar labai daug pasitiki suaugusiais, paaiskini, kad tai negerai ir tiki. O va paauglystej atsiranda ta abejone, pamatomos labai aiskiai tevu klaidos, nukeliami jie nuo pjedestalo ir bandoma paciam atrasti, is cia visas neigimas suaugusiu , tas toks pasisiausimas.Bet ar tikrai apie svarbiausius dalykus nezino kas gerai ,kas blogai? Ar tik jus visus erzina?Be to juk saket tarpais buna ir taip ir taip. Nelabai as supratau kol kas kas cia toje situacijoje taip blogai? Ir kodel ne su mama gyvena vaikai? Zinau seima ,kur zmona isejo gyventi su kitu vyru ir su teciu liko 2 sunus, tai vyresniajam buvo 14 , labai daug pykcio jam kilo, labai skaudu buvo ir ilgai mamai negalejo atleisti, nenorejo bendrauti, tik suauges jau kitaip i viska pradejo ziureti...
Kaip ten bebutu, manau, berniuka aukleti turi tevas. O jus is vis net ne motina, galit tik stebeti, buti salia, kaip raset eiti kazkur kartu, draugauti ir viskas.
Jei butumet ji auginusi nuo maziuko , butu kazkiek kitaip, o dabarkaip suprantu visai nesenai atejot i ju seima.
O mergyte aisku palankiau ziures, pirma ji jaunesne ir jai reikia moteriskos draugijos, jei su mama nera santykiu ar mazai.
Atsakyti
#66
QUOTE(Agatka @ 2012 10 24, 09:52)
as taip ir nesupratau, mama yra kazkur? bet gyvena su jums?

Na gerai, o jei moteris išsiskyrusi augina vaikus, tai dažniausiai aplinkiniams nekyla klausimų - o kur vaiko tėvas, kodėl vaikas gyvena su mama ir su jos nauju draugu ar nauju vyru? O jei vyras išsiskyręs su vaikų motina ir augina vaikus, ir jei jis sukūręs naują šeimą, turi naują žmoną, kodėl gi kyla klausimai: o kur mama? kodėl vaikas auginamas naujoje šeimoje? kodėl vaiką prižiūri tėvo žmona? (Jei teismas priteisė vaikus ne motinai, o tėvui, tai reiškia tam buvo priežastis ir tai reiškia, kad tėvas atsakingas už vaikus, o ne mama, iš jo ir reikalaujama, o ne iš jos.) Štai šitokių klausimų nesuprantu. schmoll.gif

Esmė ta, kad aš esu atsakinga už tuos vaikus, lygiai taip pat kaip ir jų tėvas, todėl man rūpi juos tinkamai prižiūrėti ir auklėti.
Atsakyti
#67
QUOTE(ada21lt @ 2012 10 24, 11:15)
Kaip ten bebutu, manau, berniuka aukleti turi tevas. O jus is vis net ne motina, galit tik stebeti, buti salia, kaip raset eiti kazkur kartu, draugauti ir viskas.

Suprantate, situacija tokia, kad vaikai šiuo metu palikti man, nes tėvas išvykęs dirbti. Jis ilgiau būna darbe kitoje šalyje, nei namie. Tai kaip pasiūlysite man elgtis - tuo metu, kai tėvo nėra, nekreipti dėmesio į vaiko elgesį, tik būti šalia (tuo pačiu rūpintis jo gerbūviu) ir laukti, kol grįš trumpam tėvas ir pradės auklėti vaiką?
Aš juk esu dabar atsakinga už šį vaiką - už tai, kas jis būtų pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, apskalbtas, prižiūrėtas, sveikas, - t.y. turiu suteikti jam elementarias fizines higienines išgyvenimo sąlygas. Taip pat ne paskutinėj vietoj jo dvasinis, psichologinis komfortas namuose bei žmonėse, taipogi vystymosi, tobulėjimo galimybės, - t.y. kad lankytų būrelius, mokyklą, kad gautų žinias ir gerus pažymius, kad neužvertų sau kelio specialybės įsigijimui ir profesiniam tobulėjimui.
Atsakyti
#68
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 24, 12:20)
Na gerai, o jei moteris išsiskyrusi augina vaikus, tai dažniausiai aplinkiniams nekyla klausimų - o kur vaiko tėvas, kodėl vaikas gyvena su mama ir su jos nauju draugu ar nauju vyru? O jei vyras išsiskyręs su vaikų motina ir augina vaikus, ir jei jis sukūręs naują šeimą, turi naują žmoną, kodėl gi kyla klausimai:  o kur mama? kodėl vaikas auginamas naujoje šeimoje? kodėl vaiką prižiūri tėvo žmona? (Jei teismas priteisė vaikus ne motinai, o tėvui, tai reiškia tam buvo priežastis ir tai reiškia, kad tėvas atsakingas už vaikus, o ne mama, iš jo ir reikalaujama, o ne iš jos.) Štai šitokių klausimų nesuprantu. schmoll.gif
Esmė ta, kad aš esu atsakinga už tuos vaikus, lygiai taip pat kaip ir jų tėvas, todėl man rūpi juos tinkamai prižiūrėti ir auklėti.

Matot esme ir yra tame, kad po skyrybu dazniausiai vaikai lieka su mama. Jei priteisia tevui , vadinasi kazkas labai blogai su mama arba ji pati atsisako , o tai irgi labai blogai vaikams. PAs mus dar labai retai butu,kad tevai kovotu per teismus del vaiku. Del to ir klausiam apie ta prieazsty,kodel vaikai ne su mama, jei ji gyva, nes tai turetu buti vaikams skaudus dalykas.
Kad ir kokie geri zmones jais rupintusi(kaip jus) vaikui jo tevai vistiek bus jo tevai ir jei mamos nera , tetis irgi isvazineja daznai, jiems del to sunku ir skaudu, tarsi numesti likimo valiai.
4u.gif
Papildyta:
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 24, 12:46)
Suprantate, situacija tokia, kad vaikai šiuo metu palikti man, nes tėvas išvykęs dirbti. Jis ilgiau būna darbe kitoje šalyje, nei namie. Tai kaip pasiūlysite man elgtis - tuo metu, kai tėvo nėra, nekreipti dėmesio į vaiko elgesį, tik būti šalia (tuo pačiu rūpintis jo gerbūviu) ir laukti, kol grįš trumpam tėvas ir pradės auklėti vaiką?
Aš juk esu dabar atsakinga už šį vaiką  - už tai, kas jis būtų pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, apskalbtas, prižiūrėtas, sveikas, - t.y. turiu suteikti jam elementarias fizines higienines išgyvenimo sąlygas. Taip pat ne paskutinėj vietoj jo dvasinis, psichologinis komfortas namuose bei žmonėse, taipogi vystymosi, tobulėjimo galimybės, - t.y. kad lankytų būrelius, mokyklą, kad gautų žinias ir gerus pažymius, kad neužvertų sau kelio specialybės įsigijimui ir profesiniam tobulėjimui.

As suprantu, kad jus prisiemete daug atsakomybes ir kiek imanoma stengiates visa tai daryti. Bet kaip jau cia rasiau anksciau, vaikui tai vis tiek jo tevu nera salia, jam vis tiek skaudu, bent jau turetu buti. Cia galima aisku zarstyti patarimais kas, kaip, bet is to vaiko poziciju reikia pazvelgti. Ir taip skaudu,kad seima isiro ir dar kazkokia svetima teta cia dar aiskina kaip gyventi.
Tevas vis tiek juk su sunum bendrauja, yra telefonai skypas? Jus galite aisku apsiimti visa buiti ir visus kitus isipareigojimus. Bet jei vaikas jusu nenores priimti kaip autoriteto auklejant ,tai ir nepriims, del to ir sakau, kad geriausia ka galetumet, tai susidraugauti ir kaip drauge patarti , nesistenkti uzimti tevu vietos, tai gali dar labiau sukelti pasipriesinima. Bent as taip daryciau.
Nezinau gal klystu, siap ar taip jums esant toje situacijoje gal geriau matosi ir rasit kazkokius sprendimus.
Atsakyti
#69
QUOTE(ada21lt @ 2012 10 24, 11:57)
Tevas vis tiek juk su sunum bendrauja, yra telefonai skypas?

Jus galite aisku apsiimti visa buiti ir visus kitus isipareigojimus. Bet jei vaikas jusu nenores priimti kaip autoriteto auklejant ,tai ir nepriims, del to ir sakau, kad geriausia ka galetumet, tai susidraugauti ir kaip drauge patarti , nesistenkti uzimti tevu vietos, tai gali dar labiau sukelti pasipriesinima. Bent as taip daryciau.

Taip, pabendrauja tėvas su sūnum per skaipą asmeniškai beveik kiekvieną vakarą. Pasakau vaikui, tad tėtis skambina, kad eitų pakalbėti su juo ir pati išeinu iš kambario, kad jie galėtų pabendrauti netrukdomai. Arba taip pat leidžiu ir mergaitei. Pasikalbu su vyru ir aš pati asmeniškai. Arba visi kartu pasikalbam.

Tikiuosi, kad šie vaikai norės priimti mane kaip draugišką suaugusį asmenį, į kurį galima kreiptis esant bėdai, problemai, džiaugsmui. Nesistengiu užimti jų tėvų vietos, tačiau vaikai gyvena mano namuose ir aš noriu, kad jie bent minimaliai laikytųsi mano taisyklių, nes antraip aš irgi patiriu diskomfortą ir stresą. Aš noriu, kad mano namuose būtų gera visiems šeimos nariams. Turiu dar ypatingų poreikių vaiką, kuriam reikia dėmesio šimteriopai daugiau nei tiems normaliems paaugliams.
Tačiau ir tų mielųjų paaugliukų nesiruošiu palikti likimo valiai, todėl ir atėjau į šią temą, norėdama išmokti pozityvaus elgesio su vaikais.
Turiu šiokios tokios patirties auginant vaikus iki paauglystės ir toliau, nes dar yra pora beveik savarankiškų mano žmogeliukų, gyvenančių kitame mieste. Nors ir sunkiai gyvenome, tačiau jie bent yra išmokę šiokios tokios tvarkos, atsakomybės, mokėjimo dalintis, elementariai taupyti (išjungti šviesą, kai nesi tame kambaryje, o esi kitame), padėti atlikti namų ruošos darbus, taip pat jie žino, kad manimi gali pasikliauti ir kad jie turi šeimą ir namus į kuriuos visada gali grįžti.
Atsakyti
#70
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 24, 12:20)

Esmė ta, kad aš esu atsakinga už tuos vaikus, lygiai taip pat kaip ir jų tėvas, todėl man rūpi juos tinkamai prižiūrėti ir auklėti.


labai džiugu girdėti tiek atsakomybės ir pasiryžimo. Jei turit galimybę patekti į VRC- patarčiau. Tam reikalingas jūsų poliklinikos pediatro arba psichiatro siuntimas, ir paskui būtų labai gerai, tiesiog idealu patekti psichoterapinę bendravimo grupę. Tokios yra PPT ir tam pačiam VRC. VRC grupė mokama- sensas 20 litų.
Manau būsit jam gera mama, ir mažasis pasišiaušėlis tai supras.
Ką dar pasakyti, taip iš tiesų jums tenka ir teks didžiulis krūvis, jei tėčio nėra dažnai, tas toks nutrūkstantis, trūkinėjantis auklėjimas paauglystėj yra sunkus. Pagarba ir palaikymas iš mano pusės. Jei kas neaišku, ar rei kokios pagalbos- kreipkitės per A.Ž taip pat.
Atsakyti
#71
QUOTE(SkruzdėTauškalė @ 2012 10 24, 12:09)
Taip, pabendrauja tėvas su sūnum per skaipą asmeniškai beveik kiekvieną vakarą. Pasakau vaikui, tad tėtis skambina, kad eitų pakalbėti su juo ir pati išeinu iš kambario, kad jie galėtų pabendrauti netrukdomai. Arba taip pat leidžiu ir mergaitei. Pasikalbu su vyru ir aš pati asmeniškai. Arba visi kartu pasikalbam.

Tikiuosi, kad šie vaikai norės priimti mane kaip draugišką suaugusį asmenį, į kurį galima kreiptis esant bėdai, problemai, džiaugsmui. Nesistengiu užimti jų tėvų vietos, tačiau vaikai gyvena mano namuose ir aš noriu, kad jie bent minimaliai laikytųsi mano taisyklių, nes antraip aš irgi patiriu diskomfortą ir stresą. Aš noriu, kad mano namuose būtų gera visiems šeimos nariams. Turiu dar ypatingų poreikių vaiką, kuriam reikia dėmesio šimteriopai daugiau nei tiems normaliems paaugliams.
Tačiau ir tų mielųjų paaugliukų nesiruošiu palikti likimo valiai, todėl ir atėjau į šią temą, norėdama išmokti pozityvaus elgesio su vaikais.
Turiu šiokios tokios patirties auginant vaikus iki paauglystės ir toliau, nes dar yra pora beveik savarankiškų mano žmogeliukų, gyvenančių kitame mieste. Nors ir sunkiai gyvenome, tačiau jie bent yra išmokę šiokios tokios tvarkos, atsakomybės, mokėjimo dalintis, elementariai taupyti (išjungti šviesą, kai nesi tame kambaryje, o esi kitame), padėti atlikti namų ruošos darbus, taip pat jie žino, kad manimi gali pasikliauti ir kad jie turi šeimą ir namus į kuriuos visada gali grįžti.



Lenkiu prieš jus galvą kad turite šitiek ryžto ir meilės visiems vaikams wub.gif jūs be galo rūpestinga ir motiniška moteris todėl palinkėsiu jums su mažuoju baubuku daug daug kantrybės ...manasis taip pat šiaušiasi ir neauprantam kodėl...dažnai piktas ir turi draugą NE doh.gif tačiau čia tik maištas ... tikiu ir linkiu kad jums pavyks palaužti jo širdį ir būsit tikra pikčiurniuko MAMA...svarbiausia tačiau ir sunkiausia ir yra išsikovoti pasitikėjimą iš vaiko kad tau atsiskleistų kaip popieriaus lapas, norėtų atsiverti ir pasipasakoti po sunkios dienos rolleyes.gif ...
Atsakyti
#72
QUOTE(alfija @ 2012 10 24, 15:01)
labai džiugu girdėti tiek atsakomybės ir pasiryžimo. Jei turit galimybę patekti į VRC- patarčiau. Tam reikalingas jūsų poliklinikos pediatro arba psichiatro siuntimas, ir paskui būtų labai gerai, tiesiog idealu patekti psichoterapinę bendravimo grupę. Tokios yra PPT ir tam pačiam VRC. VRC grupė mokama- sensas 20 litų.

Aš manau, kad tavo patarimas geras. Tačiau. Vaikui jau 14 m., ji jam svetima. Todėl reikia, kad jis pats norėtų tos visos pagalbos, nes penkioliktus metus einančio taip lengvai už rankos nenuvesi. Ta prasme, kad ji suras, užrašys, nuves, bet jei vaikui dzin, tai nieko gero.
Mano pažįstama buvo su savo 14 m. vaiku VRC (prieš tai eilė metų psichologai, visokios grupės ir t.t. griebė už visko kad tik padėti) , tyrė, visą tą programą praėjo. Ir JOKIO poveikio, grįžo, išmetė iš mokyklos, nuėjo į kitą, išmetė ir iš tos, dabar trečioje, pavasarį 16 m., visi tik to ir laukia. Atsikratys, nes elgesys stulbinamas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aimeja: 25 spalio 2012 - 08:24