Auklėjimas be bausmių, pozityvus auklėjimas.

pirmadieni ji tures atsiprasyti, kad buvo savimi (taip, izuli, bet tai buvo ji pati), ir vieshai pameluoti (daugiau taip nesielgti -tai yra melas, nes neimanoma daugiau taip niekada nesielgti).
labai gera "bausme". ir ko jus ja siekiat, priminkit? ismokyti meluoti, ir vieshai pazeminti vaika? ir tai duos - vaikui nora elgtis "graziai", vertinti aplinkinius, jausti jiems pagarba, einancia tiesiai is sirdutes? ar baime, gedos pojuti, neapykanta nubaudusiajam ir nora 'atkershyti"?

Nekalbadieniai? Hmmm, nemanau, nemanau... Ekstrasensorinių sugebėjimų turi retas vyras (kai žmonos tyli supykusios, neva ptas turi susiprast, kas blogai), o vaikai gal išvis neturi ?

Gego situacijoje, pasakyčiau mergaitei, kodėl taip nepriimtina kalbėt su auklėtoja. Ir perspėčiau, kad jei kartosis, jos lauks pasekmės (nu ir išvardinu, kokios - čia jau reik sugalvot, kas būtų logiškiausiai susiję ). Tai ir bausčiau (tiksliau pritaikyčiau pasekmes) tik tada, kai nusižengtų pakartotinai.

Ale kitam kažką rekomenduot iš švaraus emociškai atstumo nesunku, prasčiau, kai reik spręst čia ir dabar karštose situacijose . Mano asmeninė bėda, kad susierzinusi imu kelt balsą... Dirbu su savim, va dabar dar ir dviejų psichologių vedamą seminarą ("Auginame vaikus be pliaukštelėjimų") lankau. Ten daug kalbos apie bausmes, ne tik pliaukštelėjimus.

Mano sūnus (4m.) kartą apspjovė auklėtojos padėjėją. Nežinau, kodėl, nėra to daręs anksčiau, aš pati spėju, kad jis be jokios priežasties nusprendė taip "papokštaut", gal pamatė, kad koks vaikas taip padarė. Auklėtoja iškart sureagavo, kažkaip sumenkino tą jo poelgį, sako, matosi, kad vaikas nusiminė. Ir viskas, nebepasikartojo. Tikrai nemanau, kad kažkaip turėjau bausti jį namuose papildomai.

Kita auklėtoja anksčiau ypatingai skundėsi jo elgesiu, tipo, neklauso. Patarė man skirti "malonumų mažinimo" bausmę. Sakau, aš jomis netikiu. Sako, bet tai duoda rezultatą. Tai, sakau, ir diržas duoda. Papasakojo, kaip sudaužė lėkštę valgio metu. Užsidėjo ant galvos, nenusiėmė paprašytas ir nukrito ant grindų. Sakau, atpirksim. Ji sako, nereikia. Bet atpirkom, o tuo pačiu "suorganizavom" sūnui poelgio pasėkmę. Už tai gavo mažiau lauktuvių iš parduotuvės nei brolis: broliui saldainis ir knygelė, jam tik saldainis (neužteko pinigų, nes reikėjo atpirkti lėkštę).

Manau, kad bausmės - dresūros forma, ne auklėjimo. Negeras poelgis turi pasėkmes, kurias vaikui reiktų leisti patirt, galbūt tik adaptuota forma pagal amžių. Be to, ta auklėtoja, kuri sūnumi skundėsi, dabar sako, kad mato teigiamų pokyčių.

Į grubų vaiko pasakymą sureaguočiau ne visai ignoravimu, bet parodyčiau vaikui, kad įsižeidžiau, pasakyčiau, kad nenoriu dabar su juo žaist, kad man liūdna.

As tai nelabai suprantu kur cia didzioji problema? Nu taip issireiskimai ne is mandagiuju, bet ji juos is kazko ismoko, pati tikrai nesugalvojo O pats elgesys matyt labai naturalus, vaikas nori tureti ir savo nuomone, daryti ne visada kas jam liepta, ji atskiras zmogus, tik gal dar nemoka to isreiksti graziai, o ra mes vis mokam? Sunku kazka spresti, kai nera daugiau informacijos, bet jei tokius zodzius taria , reiktu suklusti, ka bandet priversti vaika daryti ir ar ji tikrai privalo ta daryti? ar kazkokioj sitauacijos negali nuspresti pati kaip jai elgtis, gal geriau ismokinti kaip mandagiai atsisakyti kitu siulomos veiklos arba eiti i diskusija, kompromisus?
O su aukletoja tai is vis keistai, zmogus- profesionalas toje srityje kazkaip pats turetu susitvarkyti su tokiu ale blogu elgesiu, kas ten per aukletoja?
Papildyta:

Nelabai supratau, kas cia per sistema? Tipo basume eiti miegoti? Vienu zodziu tas pats kaip atskytrimas vaiko, uzdarymas ir uzrakinimas kaip supratau kitame kambaryje, o tevai stovi dar uzremia duris Ir ka vaikas is tokio elgiasio turetu ismokti, kad gyvenime negali buti kompromisu? KAd ji galima dresiruoti kaip suniuka? ar neprasidetu baimes eiti miegoti is vis, jei tai tapatinama su bausme, buti vienam? siaip ar taip siurpokai viskas cia man nuskambejo, nenoreciau, kad su manim kas taip elgtusi
Ribos yra, bet rodykim jas graziu savo pvzdziu, kalbejkim su vaikais, ne monologais
Papildyta:

VAt butent, normali aukletoja ir susitvarko ir mokina vaikus grazaus socialinio elgiasio, jei juk vaikai negimsta viskamokedami, atm ir esam suauge,kad mokinti,o ne dresuoti. LAiku ir vietoje pasakyti tikslus zodziai ri to daznioausiai uztenka, o ne isusti burbula, dle kiekvieno vaiko istarto ne tokio zodzio ar kazkokio neidealaus veiksmo. Kad ir su ta lekste, nu gi vaikas nenorejo jos sudauzyti, jis tik zaide, idomu vaikams viskas, tyrineja aplinka. Aisku suaugusiojo pareiga paaiskinti,kad lekstes dusta, kad is leksciu reikia valgyti, ir pasiulyti koki salma uzsideti ant galvos ar pvz is popieriaus issikirpti tokia lekste, nu o jei suadauze, aisku reikia tpirkti ir viskas, kam ci adar kazkokio bausmes, naturalios pasekmes, maziau pinigeli, maziau saldainiuku

ir cia sutinku, reikia viska paaiskinti vaikams, jie tik isgirsta visokias frazes, jas atkartoja, ar kazkokius veiksmus, tikrai retai vaikas turi intencija kazka specialiai suzeisti, izeisti ar siaip kazka blogo padaryti.

Vienintele bausme, kuri veikia pas mus. Visa kita visiskai ne..

svarstau, tai bausme ar pasekme.

bet siaip tai netaikau as nei ignoro, nei dabar va jau isvis jokiu bausmiu... (anksciau esu pliaukstelejus per nagus kelis kartus per jos gyvenima, nes kitaip neiseidavo isaiskint, kad negalima musht zmoniu per veida, dabar ziuriu jau eina susitart ir zodiniu budu) ir kazkaip normalus vaikas auga, su isdaigom, telpanciom i "normos" ribas

Su mano mazaja zodziu susitarti dar neina, laukiu nesulaukiu kol toks laikas ateis, jei isvis ateis, dar nei 2m nera jai, o jau charakteris.... nu grynai i tevus atsigime

Jūs ne taip supratot. Čia yra skirtingas dalykas. Vaikai nori dėmesio iš tėvų. Kai elgiasi gerai, jo negauna, nes mes, suaugusieji, dažniausiai to nepastebime. Bet, kai kažkas atsitinka nelabai gražaus ar gero, sureaguojame tuoj pat. O, daryti reiktų atvirkščiai: geras elgesys - daug dėmesio, blogas elgesys - ignoras. Vaikas vistiek sieks jūsų dėmesio, tai pamatęs, kad jo negauna blogu elgesiu, keisis

Pabandziau as ingnora pritaikyt savo berniukui - nu negaliu as taip, vaikas pasimetes... jau geriau piktu tonu pasakyt, ka daro blogai, ar uzrekt, kad nustotu nesamone dares, bet ignoras ne man. va vyrui tai ignora galiu itaisyt kad ir savaitei

Mano patirtis tokia:
ignorinus esu isterinius klykimus ir raitymusis ant grindu, nors to visisku ignoru negaliu pavadinti - prasydavau zviegt garsiau, esa laikinai apkurtau... du gal tokie kartai buvo, kai buvo mazesne kiek nei dveju metu, negaliu tiksliai pasakyt, turbut arciau vieneriu...
labai skatinu gera elgesi nuo mazumes- pastebiu, giriu...
diegiu ribas irgi nuo mazumes - jau astuoniu menesiu vaikas zinojo zodzio "negalima" reiksme...
jei kyla staigus pavojus turtui (matau, kad taikosi sukarpyt uzuolaida) ar kitam zmogui (zeria kitiem vaikam smeli i akis zaidimo aikstelej) - galiu ir uzrikt "nesavu balsu" - taip vidutiniskai pora kartu i metus gal ir tenka uzriaumot...
kitais atvejais susikalbam ramiu tonu. na, bent is mano puses
kaip minejau, anksciau esu kelis kartus pliaukstelejus per nagus uz tai, kad mushe aplinkinius per veida, dabar matau, kad net jei taikosi - galima susikalbet ir zodziais, be smurto ish mano puses, tai ir ta "nuemiau". (mushasi nes nuo gimimo mato karate varzybas, kuriose tokio pobudzio "smurtas" skatinamas plojimais, tai kol buvo mazesne, buvo sunku isaiskint, kad tikrai per veida dauzytis negalima namie...)

as savo vaiko nedievinu, mano galva ir zbitku kokiu nors prikrecia, ir pasiputoja, ir pazviegia ko nors noredama, bet aplinkiniai zavisi...

gyvenam ir gyvensim be bausmiu, bet su pasekmem (kai ka nors ispili - issluostai pvz., nors tau butu ir du metukai...). tik kad ir tu pasekmiu kol kas mazai praktikoj.

dar gyvenam su abipuse pagarba. tolygia. o ne "kad tu maza durna neismanai, as VISKA geriau zinau". Ismanyt vaikas ismano nuo gimimo, tik va patirties maziau turi, tai ta patirti galima mano galva ir pagarbiai perduot...

pilnai tikiu, kad galimai veliau bus sunkiau, bet siaip tai kol kas vis lengviau...

O ar skiriasi pasėkmės, jei išpylė tyčia ir jei išpylė netyčia? Ir jei dvimetiniui vaikiokui labai patinka valyt? Pilstytų ir pilstytų, merktų rankas, žaislus į puodelį su gėrimu. Su vandeniu žaist gauna net ir žiemą. Prašo piešt su dažais, tai ant popieriaus braukia tik šlapiu teptuku, keliskart perbraukia dažytu, sutepa vandenį ir lekia į vonią išpilt ir pakeist nauju.

tai nuostabu, jei patinka kas svarbu - tikslas. kad vaikas nepaverstu namu chaosu. jei sutvarke tai, ka ispyle ir BEVEIK neliko zymes (gal iskart nepavyks idealiai) - puiku. jei patinka sutvarkyti tai, ka "pridirbo" - dar nuostabiau
bet koks pasislykstejimas atitaisant tai, kas nutiko nedoro - tik uztikrinimas, kad vaikas ateity vengs atitaisyti "zala". na, jei to siekiama... galima stengtis, kad vaikui butu nemalonu