nu tipo, išvis nieko daugiau nesugeba, tik prekes įdėt 
ironija buvo.
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
ai, kažkaip liūdnai suskambėjo, kad vaikas tik tam tetinkamas, ne dėl auklėjimo čia nu tipo, išvis nieko daugiau nesugeba, tik prekes įdėt
ironija buvo.
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
nu tipo, išvis nieko daugiau nesugeba, tik prekes įdėt ironija buvo.
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
QUOTE(stripulis @ 2014 06 05, 16:07)
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
jau suaugusių.
fainai 
apskritai manau visaip vien kategoriškiau gali augint vaikus, kurie tam pasiduoda. o kai yra stiprus charakteris - gyvenimas - nuolatinė kūryba. ir kad pats ant galvos neužliptum, ir kad tau neužliptų... bet bent aš nesiskundžiu. taip įdomiau
tai tau ir kategoriškumo kai kur užtektinai, nes be jo užlips ant galvos ir kojas nukars, kai kur tariesi, kai kur dar kažką darai...
galimai išvis visi taip daro, aš gi su kitais negyvenu.
Papildyta:
a) 2,3,4 kaip jūs viską sureikšminate. Matyt veikti neturit ko. Kad apsipirkimas tiek reikšmingas.
Visi tie pirkiniai iki lito yra grynas šlamštas vaiko organizmui, visiškai nereikalingi jam.
c) Gyvenimas gali būti gražus, laimingas, ramus, stabilus ir viskoks kitoks, bet pramoga to nepavadinčiau, pramoga turi kitą prasmę.
a) nelabai turiu ko veikt šiuo metu, tas tai jo atostogos. o apsipirkimas tiek pat reikšmingas kiek visi kiti dalykai...
maždaug pritariu. todėl ir perku ne iki lito, o šiek tiek virš - gerą sūrelį, gerą jogurtą, pačias geriausias dešreles ir pan. vienintelis dalykas kas laikau neblogas iki lito (nes skaitau, kad geras šokoladas vaikui visai gerai, tikrai geriau už koka kola, čiulpinukus, traškučius ir pan.) - kinder šokoladukas už 79 cnt.
c) o kokią prasmę turi pramoga?
šiaip tai jo, aš tikrai turiu daug laiko... va dabar reikia rinktis, ar uždirbti truputytį daugiau ir laiko neturėt išvis, ar uždirbti kažkiek mažiau ir vis dar turėti daug laiko pramogai ant kiekvieno kampo, turbūt rinksiuos antrą variantą, kažkaip padėjo apsispręst va šita va diskusija.
pramoga kas šiaip vaikams yra, taip iškart - žaidimų kambarys; Turkija su animatoriais; koks nors nuotykių parkas; etc.
o aš noriu, kad mano vaikui pramoga būtų - išėjimas į mišką; mokymasis skaityti; apsipirkimas; važiavimas troleibusu - tai kol kas yra. kiek dar taip išlaikysim, nežinau.
bet kai moki pramogaut bet kur ir bet kada - paprasčiau atsitiest po nesėkmių, atrast pozityvumo gyvenime... IMHO.
niekas nesako, kad po dvidešimt metų šios mano mintys nebus kardinaliai pasikeitusios, bet dabar jos tokios.
aš tik dėl vieno dalyko žinau, kad mano mintys nepasikeis jokiam gyvenimo momente - savo vaiko nebausiu fizinėm bausmėm, whatever happens. o šiaip... viskas juda, vietoj nestovi.
apskritai manau visaip vien kategoriškiau gali augint vaikus, kurie tam pasiduoda. o kai yra stiprus charakteris - gyvenimas - nuolatinė kūryba. ir kad pats ant galvos neužliptum, ir kad tau neužliptų... bet bent aš nesiskundžiu. taip įdomiau
tai tau ir kategoriškumo kai kur užtektinai, nes be jo užlips ant galvos ir kojas nukars, kai kur tariesi, kai kur dar kažką darai...
galimai išvis visi taip daro, aš gi su kitais negyvenu.
Papildyta:
QUOTE(Aimeja @ 2014 06 05, 15:01)
a) 2,3,4 kaip jūs viską sureikšminate. Matyt veikti neturit ko. Kad apsipirkimas tiek reikšmingas.
Visi tie pirkiniai iki lito yra grynas šlamštas vaiko organizmui, visiškai nereikalingi jam. c) Gyvenimas gali būti gražus, laimingas, ramus, stabilus ir viskoks kitoks, bet pramoga to nepavadinčiau, pramoga turi kitą prasmę.
a) nelabai turiu ko veikt šiuo metu, tas tai jo
atostogos. o apsipirkimas tiek pat reikšmingas kiek visi kiti dalykai... maždaug pritariu. todėl ir perku ne iki lito, o šiek tiek virš - gerą sūrelį, gerą jogurtą, pačias geriausias dešreles ir pan. vienintelis dalykas kas laikau neblogas iki lito (nes skaitau, kad geras šokoladas vaikui visai gerai, tikrai geriau už koka kola, čiulpinukus, traškučius ir pan.) - kinder šokoladukas už 79 cnt. c) o kokią prasmę turi pramoga?
šiaip tai jo, aš tikrai turiu daug laiko... va dabar reikia rinktis, ar uždirbti truputytį daugiau ir laiko neturėt išvis, ar uždirbti kažkiek mažiau ir vis dar turėti daug laiko pramogai ant kiekvieno kampo, turbūt rinksiuos antrą variantą, kažkaip padėjo apsispręst va šita va diskusija.
pramoga kas šiaip vaikams yra, taip iškart - žaidimų kambarys; Turkija su animatoriais; koks nors nuotykių parkas; etc.
o aš noriu, kad mano vaikui pramoga būtų - išėjimas į mišką; mokymasis skaityti; apsipirkimas; važiavimas troleibusu - tai kol kas yra. kiek dar taip išlaikysim, nežinau.
bet kai moki pramogaut bet kur ir bet kada - paprasčiau atsitiest po nesėkmių, atrast pozityvumo gyvenime... IMHO.
niekas nesako, kad po dvidešimt metų šios mano mintys nebus kardinaliai pasikeitusios, bet dabar jos tokios.
aš tik dėl vieno dalyko žinau, kad mano mintys nepasikeis jokiam gyvenimo momente - savo vaiko nebausiu fizinėm bausmėm, whatever happens. o šiaip... viskas juda, vietoj nestovi.
QUOTE(stripulis @ 2014 06 06, 00:50)
o dėl "mušė kitą vaiką, nes tas ATĖMĖ žaislą" - tai kurioj čia vietoj tiksliai bėda? čia tie kiti vaikai atiminėjantys - ne jūsų? ir jūs veiksme dalyvaujat? tai gražiai atimkit iš to atėmusio savo vaiko žaislą ir grąžinkit jam... nereiks jūsiškiui muštis. o jei atiminėja ne jo žaislą, o savo paties, tai tiesiog išmokyt savąjį svetimų žaislų neimt. o jei jūs nepadedat ir iš jūsų vaiko atiminėja jo žaislus, tarp berniukų vožtelėjimas atsiimant savo daiktą nėr kažkokia tragedija. nors moterims taip ir atrodo.
va variantas, kitas vaikas žaidžia su savo žaislu, o jūsiškis muša ir atiminėja - čia jau problema. bet ar pas jus tokia?
va variantas, kitas vaikas žaidžia su savo žaislu, o jūsiškis muša ir atiminėja - čia jau problema. bet ar pas jus tokia?
Jūs kaip visada nevisiškai suprantat ką noriu pasakyt ir kritikuojat.
O darželi tikriausiai turėčiau irgi po langais stovėti ir žiūrėti ar kas atėmė ar ne. O jei nespėsiu pastovėt tai paskui auklėtoja skūsis, kad gerai vožtelėjo.O šiaip jis tikrai nėra konfliktiškas. Kad ir šį savaitgali buvom žaidimų aikštelėj tai priėjo toks mažiukas ir pradėjo muštis, o jis paprasčiausiai nuėjo ir viskas ir nedavė atgal.
Matau esat iš tų žmonių, kurie visiškai nemoka kitiems patarimų dalinti, o tik pasikandžioti. Čia tikriausiai taip linksminatės. Parašo mamos nuoširdžiai, o Jūs išvisko padarot kažkokią problema.
QUOTE(rasiukas3 @ 2014 06 05, 17:17)
Jūs kaip visada nevisiškai suprantat ką noriu pasakyt ir kritikuojat. O darželi tikriausiai turėčiau irgi po langais stovėti ir žiūrėti ar kas atėmė ar ne. O jei nespėsiu pastovėt tai paskui auklėtoja skūsis, kad gerai vožtelėjo.
O šiaip jis tikrai nėra konfliktiškas. Kad ir šį savaitgali buvom žaidimų aikštelėj tai priėjo toks mažiukas ir pradėjo muštis, o jis paprasčiausiai nuėjo ir viskas ir nedavė atgal.
Matau esat iš tų žmonių, kurie visiškai nemoka kitiems patarimų dalinti, o tik pasikandžioti. Čia tikriausiai taip linksminatės. Parašo mamos nuoširdžiai, o Jūs išvisko padarot kažkokią problema.
O darželi tikriausiai turėčiau irgi po langais stovėti ir žiūrėti ar kas atėmė ar ne. O jei nespėsiu pastovėt tai paskui auklėtoja skūsis, kad gerai vožtelėjo.O šiaip jis tikrai nėra konfliktiškas. Kad ir šį savaitgali buvom žaidimų aikštelėj tai priėjo toks mažiukas ir pradėjo muštis, o jis paprasčiausiai nuėjo ir viskas ir nedavė atgal.
Matau esat iš tų žmonių, kurie visiškai nemoka kitiems patarimų dalinti, o tik pasikandžioti. Čia tikriausiai taip linksminatės. Parašo mamos nuoširdžiai, o Jūs išvisko padarot kažkokią problema.
nei aš linksminuosi, nei ką šiuo atveju - tai ir klausiu, kame problemos su atiminėjimais.
paaiškinot - daržely problemos. tada jau klausimas, ar vaikui patinka daržely. kai maniškė daržely susimušė, pagrasinau, kad daugiau negalės ten eiti, jei mušis (ir tikrai būtume pertrauką padarę) daugiau ta problema neiškilo. jei nepatinka, vėl kažko žmogus ieškai.
o problemomis rodos prašančios dalinasi
ar šiaip tiesiog pasipasakot ateinat? tada taip ir sakykit, bet jei pasipasakot - tai kam jums patarimai?Papildyta:
ir išvis kur jūs va dabar šitam atsakyme kritiką radot? dar sykį perskaičiau, nematau.
paklausiau, kame problema. ir pasakiau, kad galima vaiką leisti ne į savigyną ,o tiesiog į sportą. ir kad berniukai apskritai tai mušasi, tikrai daugiau nei mergaitės, ir tai normalu.
pas mus auklėtojos berniukams pasimušt ne trauminėse ribose leidžia. nes tai berniukai. džiugu, kad jos supratingos ir neprašo ,kad jie taptų mergaitėmis...
QUOTE(astabil @ 2014 06 05, 12:53)
Isivaizduoju kaip jums nelengva..Gal reiketu leisti i koki sporto bureli,kad issikrautu fiziskai,islietu ir ta susikaupusi pykti..?
kai vaikas ne vien pyksta, bet ir nerimauja - fizinis nuovargis prideda to dirglumo, finale - gaunasi blogiau. Mūsų blogiausia diena - ketvirtadienis. Pamokas ruošti reikia, savaitės nuovargis jau susikaupęs, o jei adr kas iš šalies, tai ir pirmyn....
Aimėja - dėl ko perku? VIena - taip, vis dar noriu ramybės. Antra - vat tas kasdieninis džiaugsmelis. Nusipirkti kažką kartu ar savarankiškai, kartu parsinešti pirkinius paplepant, kartu supjaustyti salotas. Arba - kaip ten sakoma - maži džiaugsmai stiprina draugystę.
ketvirta - ar ledus, ar sūrelius visvien perku. Nesakau, kad tai funkciškai teisingas maistas, bet kai gyvenimas labai teisingas, darosi nuobodu net ir suaugusiam
QUOTE(Karusia @ 2014 06 05, 20:10)
bet kai gyvenimas labai teisingas, darosi nuobodu net ir suaugusiam
gal galima šią frazę parašui pasiskolint, autorių nurodant?
QUOTE(stripulis @ 2014 06 05, 15:07)
ai, kažkaip liūdnai suskambėjo, kad vaikas tik tam tetinkamas, ne dėl auklėjimo čia nu tipo, išvis nieko daugiau nesugeba, tik prekes įdėt
ironija buvo.
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
nu tipo, išvis nieko daugiau nesugeba, tik prekes įdėt ironija buvo.
o dėl vaisių, smagu, kad puikūs. paauglių jau turit?
O Jus gal kokia psichologija studijavot,ar su mazais vaikais dirbat? reiskiates su savo patarimais tiek,kad jau painiojates.Rasete: ''todėl tiesiog leidi vaikui kas kartą atėjus apsipirkti, kad nereikėtų burbėti "tėtė nupirks tėtė nupirks" - įsigyti mėgstamą daiktą (pas mus tai būdavo maisto produktas) - jogurtas; sūrelis; pieno pakelis; k šokoladukas (kurio kaina iki lito) - ir tos rūšies, kurios vaikas mėgsta, o ne tu išrinkai''.Paskui rasote: '' Tam esat jūs, kad nurodytumėt, kurie daiktai yra iki lito '' Tai jopapa..leisti jam rinktis ka jis nori,ar nurodyt butent mazesnes vertes prekes,is kuriu jis gali rinktis? mano dvimetinukui nusisvilpt ar litas ar penki..I gyvenima kaip i pramoga neziuriu,tad skirtingas ir musu poziuris i vaiku auklejima,kam kazka ironizuot jei daro ne taip,kaip,Jusu nuomone,turetu daryti..
QUOTE(stripulis @ 2014 06 05, 16:25)
Nu kaip čia pasakius prasmę?
Pramoga turi jaudinti, suteikti emocijų, jinai negali būti pastovi ir kasdienė, nes praras ,,dirgiklį'' viduje. Atsibos. Kaip manai kas bus jei tu kiekvieną dieną vaiką supsi su karuselėm, kiekvieną dieną, po kiek laiko jis pasakys -nenoriu, ir kokios emocijos bus kai jis pasisups pav. 2 kartus per metus, kiek bus juoko, šypsenos? Na čia tik paparastas pav. Esmė tame, kad kai vaikui paverčiamas gyvenimas pramoga, ateina laikas kai jo niekas jau nedomina, nejaudina, ,,nedirgina'' viduje, nelieka malonumo kažko išlaukti ir gauti, labai norėti, viskas išbandyta n kartų, patirta, tas pats pirkinėjimas- jau visi saldumynai įgrįsę, viskas išragauta, pats pirkimas ilgainiui nekelia jokios emocijos, juk ateina laikas kai kokiam dešimtmečiui ar truputį vyresniam nėra ką vEIkti, atsiranda problema, ką dovanoti gimtadieniui, ką pasiūlyti ir t.t. Bet vaikui,kaip ir kiekvienam žmogui, vistiek reikia to ,,dirgiklio'' ir jis aišku jį susiras, pats, kas jį jaudins, patiks, kas dar neišbandyta-narkotikai, alkoholis, ankstyvas seksas, sektos, gatvė, vagystės ir t.t. , ir jei jo gyvenimas buvo pramoga, tai jis susiras tokiu būdu ,,pramogą'' ant esamos pramogos.
Tikuosi suprasi,ką norėjau pasakyti, nepervertus mano žodžių savaip.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2014 06 05, 21:10)
Aimėja - dėl ko perku? VIena - taip, vis dar noriu ramybės. Antra - vat tas kasdieninis džiaugsmelis. Nusipirkti kažką kartu ar savarankiškai, kartu parsinešti pirkinius paplepant, kartu supjaustyti salotas. Arba - kaip ten sakoma - maži džiaugsmai stiprina draugystę.
ketvirta - ar ledus, ar sūrelius visvien perku. Nesakau, kad tai funkciškai teisingas maistas, bet kai gyvenimas labai teisingas, darosi nuobodu net ir suaugusiam
ketvirta - ar ledus, ar sūrelius visvien perku. Nesakau, kad tai funkciškai teisingas maistas, bet kai gyvenimas labai teisingas, darosi nuobodu net ir suaugusiam
Net neabejojau, kad taip atsakysi.
Tu perki ne saldumyną, tu perki ramybę ir draugystę. Gal todėl ir visos problemos iš to? Tie karpymai ir pykčiai. Na gavo tą sūrelį, suvalgė ir ką, 2 min. veiklos ir viskas, o gal geriau nepirkti, o pasivaikščioti, pagaliau tuos pinigus pataupyti didesnei pramogai,kurios vaikas lauktų, ką jinai labai mėgsta-kinas, pasivaikščiojimas, kokia miesto šventė ir pramogos ten, kokia kelionė prie jūros, ežero, va taip va , savaitgalį susikrauni sumuštinių ir ant kokio piliakalnio, išsidūksta, išsilieja, ar į mišką, paspygaut galėtų kiek nori ir t.t. Aš taip daryčiau. Beje ir dariau ir darau. Veikia geriau nei sūrelis.
QUOTE(stripulis @ 2014 06 05, 21:55)
gal galima šią frazę parašui pasiskolint, autorių nurodant?
prašom
QUOTE(Aimeja @ 2014 06 06, 08:49)
1. Esmė tame, kad kai vaikui paverčiamas gyvenimas pramoga, ateina laikas kai jo niekas jau nedomina, nejaudina, ,,nedirgina'' viduje, nelieka malonumo kažko išlaukti ir gauti, labai norėti, viskas išbandyta n kartų, patirta, tas pats pirkinėjimas- jau visi saldumynai įgrįsę, viskas išragauta, pats pirkimas ilgainiui nekelia jokios emocijos, juk ateina laikas kai kokiam dešimtmečiui ar truputį vyresniam nėra ką vEIkti, atsiranda problema, ką dovanoti gimtadieniui, ką pasiūlyti ir t.t.
2. Net neabejojau, kad taip atsakysi. Tu perki ne saldumyną, tu perki ramybę ir draugystę. Gal todėl ir visos problemos iš to? Tie karpymai ir pykčiai. Na gavo tą sūrelį, suvalgė ir ką, 2 min. veiklos ir viskas, o gal geriau nepirkti, o pasivaikščioti, pagaliau tuos pinigus pataupyti didesnei pramogai,kurios vaikas lauktų, ką jinai labai mėgsta-kinas, pasivaikščiojimas, kokia miesto šventė ir pramogos ten, kokia kelionė prie jūros, ežero, va taip va , savaitgalį susikrauni sumuštinių ir ant kokio piliakalnio, išsidūksta, išsilieja, ar į mišką, paspygaut galėtų kiek nori ir t.t. Aš taip daryčiau. Beje ir dariau ir darau. Veikia geriau nei sūrelis.
2. Net neabejojau, kad taip atsakysi.
Tu perki ne saldumyną, tu perki ramybę ir draugystę. Gal todėl ir visos problemos iš to? Tie karpymai ir pykčiai. Na gavo tą sūrelį, suvalgė ir ką, 2 min. veiklos ir viskas, o gal geriau nepirkti, o pasivaikščioti, pagaliau tuos pinigus pataupyti didesnei pramogai,kurios vaikas lauktų, ką jinai labai mėgsta-kinas, pasivaikščiojimas, kokia miesto šventė ir pramogos ten, kokia kelionė prie jūros, ežero, va taip va , savaitgalį susikrauni sumuštinių ir ant kokio piliakalnio, išsidūksta, išsilieja, ar į mišką, paspygaut galėtų kiek nori ir t.t. Aš taip daryčiau. Beje ir dariau ir darau. Veikia geriau nei sūrelis. 1.
Nebūtinai. Tas "pirkinėjimas" nebūtinai veda į narkotikų poreikį, jis gali vaikui būti kaip papildomas parodymas vaikui, kad jis svarbus, į jo norus atsižvelgiama.
Kai parkeliavo mano vaikas, jo antrasis noras gimtadieniui buvo katė. Nepasakyčiau, kad buvau sužavėta, siūliau šunį, tarėmės, kad kaime gyvens katė. Niekas nepadėjo, gimtadieniui buvo įteikta katė. Vaikas buvo tiesiog nustebęs - jis panorėjo ir namie atsirado katė. O gimtadienis buvo skirtas jai vienai ir ji viena gavo dovanas. Jos patirtis iki tol buvo visai kitokia.
Ji N kartų išbandė vienus ledus, įsiūliau kitus ledus, paskui trečius, paskui dar kažką naują. pasirodė, kad nauja - nebūtinai bloga.
Kažkaip keista, bet nei sūreliai, nei ledai (kad ir tie patys, seniai mėgstami) vaikui vis dar iššaukia entuziazmą ir žiburėlius akyse
2. Aš irgi - taip ir galvojau
Ar manai, kad tie, kurie kartais parduotuvėje nuperka vaikui pagal jo pageidavimą - neina į žygius, netaupo kelionėms, neina į kiną, nevažiuoja prie jūros?
Vat toks vienpusiškas mąstymas labai 'padeda" diskusijoms, ypač vaikų auklėjimo temomis.
Va dar galiu pasakyti - vasaros atostogų metas, susitvarkyti daiktus - pareiga, atlikti kai kuriuos kitus namų ruošos darbus - bonusas, už kurį atsilyginama - ledais, papildomomis pramogomis (nes tėvams lieka daugiau laiko). Dabar padarykite išvadą, kad mano vaikas negauna ledų ir pramogų. Problema ne tame, kad vaikas laukia pramogų, aišku laukia
, ypač kai jis vienas namie, o tėvai dirba, problema tame, kad vaiko viduje kažkoks erzelis, vidiniai pykčiai, kurių jis nemoka išreikšti. Taip pat nerimas, kurio negali atsikratyti. Kad galima kai kuriuos dirgiklius pašalinti didesnėmis ar mažesnėmis pastangomis, bet kai kurie dirgikliai - pats normalusis gyvenimas, kuris nevyksta pagal vaiko pageidavimus, kai kurie iš egocentrizmo persiorientuoja greičiau, kai kurie - lėčiau, arba - per skausmą ir konfliktus...
Aimėja, neperversiu savaip. Nes siekiu to paties tikslo, versdama paprastus dalykus pramoga, kaip ir jūs - no to narcotics ir dideliems dirgikliams.
nes skaitau, kad kai vaikas gauna pakankamai didelių pramogų, ir tik jos jį sujaudina, jam reikia vis didesnių - vis didesnių - ir nuo ten ir iki narkotikų nebetoli.
o kai sugeba pasitenkinti mažomis, tai jam augant jas bus galima vis kažkiek didinti, užmatant, kad paprastos nebepatenkina ir atsargų pramogoms iki 18-os užteks
Va kol kas brač patenkina kažkaip tos paprastosios... nei 3D kino nereik, nei Turkijos...
O pažįstu 8-ečių, kurios jau turėjo visas tas pramogas - ir 3D kinas, ir Turkija, ir visokios akcijos atrakcijos, ir prabangių firmų drabužiai - ir joms jau niekas NE.BE.Į.DO.MU. Net atrakcijos iš "laisvalaikio dovanos" yra a... laža... tai kur jau tokią apsipirkimu sudominsi. ir kur jinai dirgiklio ieškos vėliau, paauglystėj?
Papildyta:
p. s. Aimeja, kaip čia pasakius, atrakcija ne sūrelis, jo principe galima ir nevalgyti, atrakcija pats apsipirkimas - svarstymas, kiek kas kainuoja. kokių dalykų yra pasaulyje. kaip atrodo šitos bulvės, o kaip anos. koks sūrelis GALĖTŲ patikti, koks ne. kuo galima užsiimti stovint eilėje (gal pasakoti kokią istoriją).
taip, sūrelis gal ir minutei atrakcija, o gal ne atrakcija išvis.
nes skaitau, kad kai vaikas gauna pakankamai didelių pramogų, ir tik jos jį sujaudina, jam reikia vis didesnių - vis didesnių - ir nuo ten ir iki narkotikų nebetoli.
o kai sugeba pasitenkinti mažomis, tai jam augant jas bus galima vis kažkiek didinti, užmatant, kad paprastos nebepatenkina ir atsargų pramogoms iki 18-os užteks
Va kol kas brač patenkina kažkaip tos paprastosios... nei 3D kino nereik, nei Turkijos...
O pažįstu 8-ečių, kurios jau turėjo visas tas pramogas - ir 3D kinas, ir Turkija, ir visokios akcijos atrakcijos, ir prabangių firmų drabužiai - ir joms jau niekas NE.BE.Į.DO.MU. Net atrakcijos iš "laisvalaikio dovanos" yra a... laža... tai kur jau tokią apsipirkimu sudominsi. ir kur jinai dirgiklio ieškos vėliau, paauglystėj?
Papildyta:
p. s. Aimeja, kaip čia pasakius, atrakcija ne sūrelis, jo principe galima ir nevalgyti, atrakcija pats apsipirkimas - svarstymas, kiek kas kainuoja. kokių dalykų yra pasaulyje. kaip atrodo šitos bulvės, o kaip anos. koks sūrelis GALĖTŲ patikti, koks ne. kuo galima užsiimti stovint eilėje (gal pasakoti kokią istoriją).
taip, sūrelis gal ir minutei atrakcija, o gal ne atrakcija išvis.
