reikia nuomonės iš šalies

Sveiki, nors ir nemanau, kad nesu protinga moteris, tačiau situacija tapo tokia, kad jau reikalinga nuomonė iš šalies.
Ištekėjusi seniai, 10m. turim du vaikus. Gyvenam tikrai gerai. Deja....jau kokie du metai situacija manęs nebetenkina. Šiaip esu labai tolerantiška ir suprantanti, kad vyrai nori pabūti su draugais, kartais išgert ir t.t. Viskas čia tvarkoj, nesu kažkokia išprotėjusi, kuri nuolat kontroliuoja vyrą.

Bet...mano brangusis ėmė leisti sau gan daug, t.y. išgeria su draugais ir ......namo ,,parsivelka" 3-4 ryte. Beje iki to laiko arba neatsiliepia arba po kiek laiko perskambinęs pasako: jau važiuoju (nors niekur nevažiuoja), arba išjungia telefoną. Kalbėjom po to. Motyvas: išgėrėm, nuvažiavom į naktinį klubą, gėrėm. Aš manau, kad kur klubai, ten negerai.....atsakymas: kas į tokius persigėrusius žiūrės?
Pykau, prašiau, tarėmės, žadėjo.....
Reziumuoju ko prašiau:
1. Informuot mane, kai nori išeit su draugais (juk ir aš turiu teisę planuot savo laiką. Nejaugi normalu paskambinus vakare paklaust ko ilgai negrįžta iš darbo išgirst JAU pusgirtį balsą).
2. Pakelt ragelį, kai skambinu (nes man neramu, netgi baisu sakyčiau).
3. Jei jau geri darbe su tais draugais, tai ten pagėrus važiuot namo. Kodėl reikia naktį dar važiuot į miestą, klubus? Juk mes vedę, aš taip nedarau ir nuotykių neieškau).
Žadėjo.....deja.....

Paskutinis įvykis: mano darbe balius. Turim eiti kartu. Atsisako, jam lyg ir nepatogu, nėra kaip. Suprantu. Mane nuveža, sutariam, kad paims. Skambinu 8 val-jau girtas. Su draugu, darbe, ruošiasi namo. Kaip man grįžt? Su taksi....
Grįžtu. Vaikai pas senelius. Jis negrįžta. Skambinu. Neturi kaip grįžti, laukia, kol draugo darbininkai atvažiuos. Horizonte išgirstu moterišką balsą (vėliau man pasakyta, kad tai kito draugo žmona, atvažiavusi jo parsivežti). Pasiūlau pati atvažiuot paimt. Sako, gerai. Važiuoju...jau prie pat darbo skambina-jie nusprendė važiuot į miestą, sakau tarėmės, žadėjei, be to sekančia dieną didelis giminės balius, kaip tu atrodysi? Supykstu. pasiunčia na..... ir išjungia tel. Po pusės minutės būnu prie darbo-pėdos ataušę.........

Apie 11val. vakaro atsiliepia. Tyloj, kažkokiam kambary, klausiu kur yra, bet jis tik sako: tuoj grįžtu. Sakau klausiu kur esi-tuoj grįžtu.


Nežinau kada grįžo.

Bandžiau kalbėt, tai jis taip daro, nes taip daro VISI. Prašiau suvardint bent 2-3, nes pvz. mūsų bendrų draugų, kaimynų tarpe tikrai nėra tokių, kurie taip gertų ir negrįžinėtų bent kartą per 2 sav. Tai suvardija tuos savo draugus, kurių aš net nepažįstu. Reziumė-jis nenori atsisakyti GYVENIMO (čia yra tikras gyvenimas, šeima, vaikai.....jis nieko prieš, bet pagal jį jis nieko nedaro, o jei aš nervuojuosi ir pysktu, tai man reikia gert ,,uspakajoncus". Dėl pasitikėjimo, tai tiesiog turiu juo pasitikėt, jis manęs nesiruošia palikt).
Klausiant kur vis tik buvo, tai atsakymas: ai, visur, girti buvom, visur ,,braidėm".
Toliau viskas įprasta...jis tyli, miega, guli ir laukia kol man pyktis praeis ir vėl viskas bus ok. Deja, šį kartą mane tiek įskaudino, kad net neįsivaizduoju kaip atsileist, pamiršt. Tiesiog einu iš [proto ir net nematau toliau bendro gyvenimo. Kad bent atsiprašytų, paaiškintų, prisipažintų. Nieko, tik GYVENIMO atsisakyt nesiruošia.... Aš girdėjau moteriškus balsus, jis neatsiliepė, sąmoningai žinojo, kad taip elgsis ir manė nesužinosiu, nes galbūt užsibūsiu darbe, sąmoningai nesako kur buvo..... šlykščiau nebūna.

Jis gal ir nėra pats blogiausias vyras, tačiau paskutiniu metu jei tik ką jam pasakai, nuolat atsako pakeltu tonu, rėkimu. Jau net supykusi sakiau: nustok nuolat rėkt ant manęs, ypač prie vaikų, arba žinok nesusivaldysiu vieną kartą ir bus kas rankoj, tas galvoj.
Nusileidžiu, atsileidžiu, vis tik verslininkas, sunku, įtampa... (lyg aš nedirbu, nepavargstu ar neturiu atsakomybių darbe).
Toliau...ar jis tinginys ar ligonis? ypač darbštus nebuvo niekad, bet paskutiniu metu jau net bloga-į namus ir į lovą, guli, guli, guli, miega, vėl guli kompą apsikabinęs. Ilgai pykau, prašiau, dabar jau praeinu kaip pro tuščią vietą-na nuolat lovoj. Retai kada, jei kaimynų yra gatvėj, išslenka pasėdėt gatvėj su kaimynais. Tada skaitosi, akd saugo vaikus. Kad ką padėtų. Kad suprastų, kad aš irgi pavargstu, ***** viską viena, valgyt daryt, namus tvarkyt, aplink vaikus apšokinėt...jau net vaikai sako-tas tėtis ir vėl guli, net nebeina prie jo. Pasakiau, tai rėkia, kad aš jiems prikalbėjau. Deja, ne...
Paprašau užmigdyt bent vieną jų. Tai paguldo vaiką, atsigula šalia, telikas ant viso garso, šviesa dega, o rankose kompas. Supykstu, kad negerai vaikui arba pats atbėga pas mus. Tada gerai, vėl gali vienas būti.

Nesu aš jo išlaikytinė, uždirbu pakankamai, netgi kalbėjom-jei nenori gražiai su mumis gyvent, negyvenk, bet kam kankint ir skriaust? Man nereikia nei jo pinigų, nieko. Šeima man svarbi, vaikam reikia tėvo, bet ar čia normali to kaina? Jei nebėra jokios pagarbos, jokio dėmesio, jei kalbam tik jo temom ir tik tada, kai jam kažkas blogai, nepasiseka. Mano bėdos-juokingos, anot jo, aš darbe ,,tik kavą geriu", iš manęs nevengia apsijuokti, kad aš nieko nesugebu, tokio darbo kaip mano gali net nebūti, nes realiai gali dirbt bet kas tokį darbą. Iš tiesų tai normalus darbas, normalios garantijos, geras išsilavinimas, siekiu karjeros ir pagal metus neblogai sekasi.

Sakykit savo nuomonę, ypač vyrai-kas čia yra? Krizė? Įsimylėjo jis? Šiaip su mergom duodasi? Ar čia man vaidenasi? Ką man daryt? Ar verta tiesiog laukt?

Jusu vyras - alkoholikas.

ačiū už nuomonę. Manot tik tame bėda? Aš kažkaip maniau, kad jis ne kiek alkoholikas, kiek.....per mergas eina (nors kaip sunku tai pripažint, taip juo tikėjau).

Vasarą su vaikais buvau išvykusi, taip jo pasiilgau, taip laukėm, deja, po jo atvažiavimo man atsirado lyg ir grybelis......dar po kelių dienų ir jam. Sakau pusiau juokais, va apkrėtei, o jis-tai tu, nes tau pirmai prasidėjo man padėjo kelios tabletės, kas jam-nežinau. Paskui domėjausi, yra tikimybė, kad apkrėtė.....,,nuryjau", nebegilinau temos, nes skaudu, galvojau na visko vyrams būna, bet jei tai daro taip akivaizdžiai..... kiek man yra buvę grybelių, jam niekada nebuvo. Be to kalbėjom dar seniai, prašiau būti protingu, vis tik vaikai, bendri rankšluosčiai, be to pagarba šeimai turi būti.....
Dabar nebežinau ką galvot, kaip saugotis ir t.t. visai be proto liko...

Nu tai ne tik alkoholikas, bet dar ir bledunas. Jums patinka taip gyventi - gyvenkit .Kai jau nepatiks zemintis -issiskirsit. Viskas cia aisku, kaip du kart du .

Man nepatinka taip gyvent. Ne visą laiką taip buvo.
Ir ne gailesčio man reikia. Aš jo neginu. Matau bėdas pati, tiesiog noriu nuomonių iš šalies. Išsiskirt, žinoma, paprasčiausia, bet yra vaikai, šeima, nenoriu ir paskubėt.
Tiesiog su savo draugėmis, tėvais dar nenoriu ,,skalbtis baltinių", todėl ieškau tokios pagalbos, patarimų.
Ypač domintų vyrų nuomonė.

Tai kad jau ,tamista ,pati rasei, jog ne pirma karta gydaisi savo rojaus vartus neaisku kokiu budu uzkrestus .Jei pati nesivartai pataluose su svetimais vyrais ,tai tu galvoji ,kad tokius dalykus vejas gali ipusti? KIiek jums metu, noreciau paklausti? Kaip dalitusi turtas skyrybu atveju ? Kaip reaguotu vyras i skyrybas? Kaip taikiai isisskirtumete jusu manymu? Ar nebijote likti su dviem vaikasi? Vyras negrasina neatiduoti jums vaiku skyrybu atveju? Jus per daug pripratote prie pinigingo gyvenimo ir negalite pagalvoti, kad reiks suktis per galva ismaitinant du vaikus vienai? Jums skaudu ,kad jis jus apgaudineja, meluoja ar kad jis gulineja su kitomis moteromis?



O kodel jus domintu vyru nuomone? Taip norit susirasti partneri gyvenimui, jei teks issiskirti? Galvojat ,kad per diskusijas gali uzsimegsti grazi draugyste? O vaikeli, tai jus gerai zinote, kad esat nemylima. Jums vyras yra kada pasakes, jog su jumis gyvena ar taqi del vaiku , ar tai is inercijos?

Tikrai jam krize
o kad geria ir nekelia ragelio ir pasiuncia na... - cia su mergom duodas tolko tak .

Ji jam jau taip atsibodus iki kaulu smegenu, kad jadriona mat. Tik va del ko dar jis vis jos laikosi - neaisku. Reiktu jo paklausti.

Niekada netroškau skirtis, deja situacija eina į tai....
Pinigingo gyvenimo? Būstas - paskola, bet mes tikrai nebadaujam. Nesu jo išlaikoma, tikrai dėl to ramiai.
Jis tik dabar (užvakar) pirmą kartą sužinojo, kad aš svarstau ir gyvenimo atskirai galimybę. Labai įsižeidė. Jis žino mano vertybes ir , galbūt, manė, kad man pakaks jo pažado niekada nepalikti...deja, matyt ne visai taip suprato, bet neužtenka nepalikti, mane reikia gerbt ir jaust atsakomybę.
Su vaikais likti nebijau. Jis negrasina atimt vaikų. Ir neatimtų, oficialios pajamos mano daug daug didesnės. Be to jis nėra ir visisškas šlamštas-nieko jis nepadarytų, juk yra dar ir giminės, jo broliai, kaimynai.....ne visai degradavęs.

Tas tai jo ,kad nebesiskaito netgi su ja elgiasi kaip tikras parsas ir tiek ... nemanau ,kad toks jau gali pasikeisti

nenoriu. Tiesiog vyrai kartais situacijas mato kitaip, nei moterys.
O dieve, kokia Jūs ....bajuri. Bet gal ir gerai, priverčia atsimerkt.
Ačiū

Nu jo ,pasikeis...kai is dangaus mana prades kristi. Jis ,greiciausiai is tu ,kuriems moteris - namu sapyvokos daiktas. Ar tik nebus tas verslinykas is biednystos kiles, nes dazniausiai tokiems galveles susisuka nuo lycnos kapeikos? Nors ne , nepagarbiai su savo zmonomis elgiasi ne pagal luoma, o pagal smegenu vingius.