QUOTE(Barbora Radvilaite @ 2012 09 17, 09:29)
Bet...mano brangusis ėmė leisti sau gan daug, t.y. išgeria su draugais ir ......namo ,,parsivelka" 3-4 ryte. Beje iki to laiko arba neatsiliepia arba po kiek laiko perskambinęs pasako: arba išjungia telefoną. Kalbėjom po to.
Paskutinis įvykis: mano darbe balius. Turim eiti kartu. Atsisako, jam lyg ir nepatogu, nėra kaip. Suprantu. Mane nuveža, sutariam, kad paims. Skambinu 8 val-jau girtas. Su draugu, darbe, ruošiasi namo. Kaip man grįžt? Su taksi....
Grįžtu. Vaikai pas senelius. Jis negrįžta. Skambinu. Neturi kaip grįžti, laukia, kol draugo darbininkai atvažiuos.
Horizonte išgirstu moterišką balsą [/B.
[B]Nežinau kada grįžo.
Toliau viskas įprasta...jis tyli, miega, guli ir laukia kol man pyktis praeis ir vėl viskas bus ok. .
Nesu aš jo išlaikytinė, uždirbu pakankamai, netgi kalbėjom-jei nenori gražiai su mumis gyvent, negyvenk, bet kam kankint ir skriaust? Man nereikia nei jo pinigų, nieko.
Šeima man svarbi, vaikam reikia tėvo, bet ar čia normali to kaina? Jei nebėra jokios pagarbos, jokio dėmesio, jei kalbam tik jo temom ir tik tada, kai jam kažkas blogai, nepasiseka.
mano tevai taip gyveno...baisu skaityt,nekalbu apie toki gyvenima
mam aukojos,tikejos,kad pasikeis jis kada,deja
gyveno del siemos,del vaiku...
deja...
dabar viskam tik past tense
QUOTE(Barbora Radvilaite @ 2012 09 17, 09:57)
Man nepatinka taip gyvent. Ne visą laiką taip buvo.
Ir ne gailesčio man reikia. Aš jo neginu. Matau bėdas pati, tiesiog noriu nuomonių iš šalies.
Išsiskirt, žinoma, paprasčiausia, bet yra vaikai, šeima, nenoriu ir paskubėt.Tiesiog su savo draugėmis, tėvais dar nenoriu ,,skalbtis baltinių", todėl ieškau tokios pagalbos, patarimų.
Ypač domintų vyrų nuomonė.
ir ji taip sake,deja,cia tik saviaupgaule