Dabar blogiau tikrai nėra.
Vakar kalbėjom nemažai telefonu, gmailu, tai kadangi man akiniai rožiniai nukritę, tai galiu pasakyt: pradžioj dar bandė ,,imti griežtumu" teiginiais: aš nežinau ar čia bebus naudos mums taikytis? tai pradėsi mane gerbt ar ne? bandė apkaltint mane, kad aš turiu kitur susitikimą, todėl ,,išsidirbinėju" ir nesusitinku su juo. Vėliau, pajutęs, kad nejuokauju, pradėjo žadėt: darbai didieji į pabaigą, baigsis ir gėrimai (cha, žiemą darbų nebuvo, tada sakė, kad nuo įtampos atsipalaiduot reikia

), vėliau perėjo į aukos vaidmenį: aš jo nesuprantu, juk ir jam sunku. Ko jam, blyn, sunku???? Aš turiu jį suprast ir jam padėt. Žodžiu na... jis manęs nesiuntė, ne toks žmogus, šeima jam laaaaabai svarbi, gal jis ir per daug geria, bet AŠ turiu jam padėt. Dar parašė: tai pradėsi mane gerbt ar ne? Tada pasiūtus parašiau, kad tu debilas. Už ką tave alkoholiką, bledūną ir savanaudį gerbt? o tu mane ar imsi gerbt? Ar gerbt tave turiu pagal tavo supratimą? ty, nesidomėt kur tu, nesakyt kas nepatinka, neprašyt pagalbos? O ką tu ruošiesi daryt, kad aš tavim bent trupinėlį pradėčiau tikėt ir norėt dar kažką bandyt? Ką tu supratai?ir t.t.
Tada parašė, kad jei man taip geriau, jis pasiima iš namų kaldrą ir miegos darbe. Iš tiesų-kaldrą pasiėmė, namie nemiegojo. Įdomiausia, kad pats skambinėjo man vakare, kol su vaikais dar buvom užsukę pas draugę. Tai išėjus paskambinau ir pasakiau-ko tu man skambinėji? Kodėl tau svarbu kur aš? Aš turiu neskambint, ko tu skambinėji??? Užsiėmusi aš.
Vakar kai jau visai prastai jaučiausi, pasiskambinau psichologei (googlej radau), nuėjau (pirmą kartą gyvenime

) tai manau palengvėjo. Bent jau išsiblioviau ir visas šiukšles išpyliau. Ji tokia rami, koncentruota, nuramino, kad mano reakcija normali...tačiau gal toks jos darbas? Ji lyg bandytų kažkiek jį teisint-reikia ieškot priežasčių kodėl taip, gal jam kas nutiko.....
Atsikėliau ryte ir vėl ,,stogas važiuoja"