"Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloni, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. "
--Apaštalo Pauliaus žodžiai--
Papildyta:
Galėčiau gyventi ant krūvos pinigų, galėčiau gyventi lyg kiekviena diena būtų penktadienis, bet aš taip negyvenu, nes negaliu gyventi be tavo meilės... Be tavo akinančio grožio, suteikiančio gyvybės... Kai aš su tavimi, noras gyventi staiga atgyja, pamirštu visas savo bėdas, kurios mane kankino iki šios akimirkos... Laiką, kai mūsų keliai turi išsiskirti, galima prilyginti savižudybei, savo sielos kančiai... Aš pradedu vėl jaustis sugniuždytas jausmų, kurie žinau, niekada nebus tikrovė, visa tai tik apgaulė, gyvenimo išdaiga...
Svarbiausia atminti, kad bet kokie nuopuoliai ruošia mus naujiems skrydžiams.
Kas nori - suras būdą, kas nenori - suras priežastį. Kai visiškai atsisakysite įpročio teisintis - Gyvenimo sėkmė taps nuolatine Jūsų palydove.
Yra žmonės Gėlės. Su jais reikia būti atsargiems: prižiūrėti ir saugoti, nes jie trapūs ir pažeidžiami. Tačiau tas trapumas yra žavus jie leidžia rūpintis savimi, ir besirūpinantys pasijunta stipriais.
Yra žmonės Vėjai. Šiandien čia, rytoj ten: nieko pastovaus, tik besikeičiančios pramogos. Jie niekur ilgai neužtrunka.
Yra žmonės Bedugnės. Žinai, kad blogai baigsis, bet taip ir traukia žvilgtelėti už ribos ir prisiliesti prie nežinomybės.
Yra žmonės Žali Slėni
ai. Su jais lengva ir ramu, su jais pamirštame savo sunkumus ir nurimstame. O ramybėje ir atsakymus kartais pamatome.
Yra žmonės Bibliotekos. Iš jų visada yra ko pasimokyti, atverti sau naujus žinių horizontus.
Yra žmonės Labirintai. Jie nenuspėjami: niekada nežinai, kas laukia už posūkio ir kur nuves bendravimas su jais. Ir kuo sunkesnė mįslė, tuo įdomesnis jos įminimo procesas.
Yra žmonės Fejerverkai. Jų temperamentas trykšte trykšta, jie dovanoja šventės ir begalinio karnavalo pojūtį kol pakaks jėgų.
Yra žmonės Granitai. Su jais saugu gali būti tikras, kad nieko nenutiks. Patikimi: į juos gali atsiremti sunkią akimirką.
O yra žmonės Briliantai. Tu žiūri į jį. Ir kaskart atsiveria ir sužvilga vis nauja savybė. O tu tiesiog žiūri ir žaviesi .
O koks tu žmogus?
Yra žmonės Vėjai. Šiandien čia, rytoj ten: nieko pastovaus, tik besikeičiančios pramogos. Jie niekur ilgai neužtrunka.
Yra žmonės Bedugnės. Žinai, kad blogai baigsis, bet taip ir traukia žvilgtelėti už ribos ir prisiliesti prie nežinomybės.
Yra žmonės Žali Slėni
ai. Su jais lengva ir ramu, su jais pamirštame savo sunkumus ir nurimstame. O ramybėje ir atsakymus kartais pamatome.
Yra žmonės Bibliotekos. Iš jų visada yra ko pasimokyti, atverti sau naujus žinių horizontus.
Yra žmonės Labirintai. Jie nenuspėjami: niekada nežinai, kas laukia už posūkio ir kur nuves bendravimas su jais. Ir kuo sunkesnė mįslė, tuo įdomesnis jos įminimo procesas.
Yra žmonės Fejerverkai. Jų temperamentas trykšte trykšta, jie dovanoja šventės ir begalinio karnavalo pojūtį kol pakaks jėgų.
Yra žmonės Granitai. Su jais saugu gali būti tikras, kad nieko nenutiks. Patikimi: į juos gali atsiremti sunkią akimirką.
O yra žmonės Briliantai. Tu žiūri į jį. Ir kaskart atsiveria ir sužvilga vis nauja savybė. O tu tiesiog žiūri ir žaviesi .
O koks tu žmogus?
Averita, paskutiniai žodžiai puikūs 
]
Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę.
Anthony J. D'Angelo
Anthony J. D'Angelo
Mes gyvename sudėtingame pasaulyje. Dažnai susiduriame su stiprais neigiamais išgyvenimais. Vienas sunkiausių, kai tenka apsispręsti gyventi su žmogumi, su kuriuo jus daugiau ar mažiau metų siejo bendri džiaugsmai, rūpesčiai, vaikai, ar išsiskirti... O da sunkiau, ne tada, kai tave palieka, bet kai pačiai tenka priimti sprendimą... žinai, kad privalai, nes sprendimo atidėliojimas veda į savęs kaip moters , kaip žmogaus susinaikinimą... Ir tai tikrai nėra skambūs žodžiai. Jei tu tai patyrei - žinai...
Žina,i bet milijonus kartų klausi savęs: Kodėl atsitiko būtent taip, kodėl man, už ką, ką padariau blogo?...
Mieloji, tu nepadarei nieko blogo, tu stengeisi, daug padarei, kad išsaugotum tai kas buvo brangu, padarei viską ką galėjai. Tiesiog toks yra gyvenimas. Taip atsitiko. Likimas tau davė galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Bet pirmiausia turi išlieti visą širdgėlą , kuri daug laiko kaupėsi tavyje. Jei galėčiau - atsisėsčiau greta , tvirtai paimčiau tavo rankas ir pabūčiau kartu, kad galėtum išverkti savo skausmą. Tokį didelį, bekraštį ir, rodos, niekada nesibaigiantį Tik pabūti su tavim Liūdesys irgi gali būti geras , jei nebandysi iš jo ištrūkti. Pabūk su juo ir pamažu paleisk, kad į tavo gyvenimą galėtų ateiti nauji ir geri dalykai.
Žina,i bet milijonus kartų klausi savęs: Kodėl atsitiko būtent taip, kodėl man, už ką, ką padariau blogo?...
Mieloji, tu nepadarei nieko blogo, tu stengeisi, daug padarei, kad išsaugotum tai kas buvo brangu, padarei viską ką galėjai. Tiesiog toks yra gyvenimas. Taip atsitiko. Likimas tau davė galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Bet pirmiausia turi išlieti visą širdgėlą , kuri daug laiko kaupėsi tavyje. Jei galėčiau - atsisėsčiau greta , tvirtai paimčiau tavo rankas ir pabūčiau kartu, kad galėtum išverkti savo skausmą. Tokį didelį, bekraštį ir, rodos, niekada nesibaigiantį Tik pabūti su tavim Liūdesys irgi gali būti geras , jei nebandysi iš jo ištrūkti. Pabūk su juo ir pamažu paleisk, kad į tavo gyvenimą galėtų ateiti nauji ir geri dalykai.
QUOTE(Averita @ 2012 11 13, 16:35)
Ačiū
kaip man tinka... kiekvienas žodelis. Mano parašas papildo dar tai...
QUOTE(Mėlyna♥ @ 2012 11 13, 17:40)
...Tyrai ir nuoširdžiai mylėti sugeba anaiptol ne kiekvienas. Išvis, mes per daug pasitikime akimis, jog sugebėtume mylėti žmogaus vidų, o ne jo išorę. Mes gyvename atspindžių pasaulyje, tad ir nematome nieko tikro - vien atspindžius... O ir tie jausmai, kuriuos jaučiame, dažnai kyla iš emocijų, yra laikini... Tad žmogumi susižavėti, gal net pamilti nėra sunku, tačiau tikra meilė pasiekiama ne kiekvienam........
Aistros - tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga - ir viskas būtina.
