Olandija ne turisto akimis

Paskutinė aplankyta Burgers Zoo dalis – safari parkas. Pirmiausia mus ten pasitiko gražuoliai gepardai. Na kaip nesižavėti jų lankstumu ir gracija?







Per rudens lapais nuklotą parką neskubėdama kažkur pėdino liūtė. Likusi liūtų šeimyna piknikavo kitame laukymės pakraštyje ir pasirodyti neketino – ilgokai pralaukusi prie apžvalgos lango, pagaliau pasidaviau Visgi čia šeimininkai yra gyvūnai, ir pasirodo jie tik tada, kai patys nori



Didžiulėje laukymėje prie skaidraus ežeriuko ganėsi raganosiai ir kažkokie kiti gyvūnai, bet taip ir nesupratom, kas jie per vieni - iš tolo panašūs į raguotus arklius





Po laukymę laigė daugybė zebrų ir žirafų, dar daugiau jų – miškelyje laukymės pakraštyje.






Papildyta:
Pakeliui link išėjimo dar turėjome progą stebėti pingvinų vakarienę







Burgers Zoo praleidom daugiau nei penkias valandas – veiklos ten daugiau negu iš pirmo žvilgsnio atrodo. O jei dar kompanijoj – du fotografai, tai ir išvis nepaskubėsi Dieną praleidom puikiai, bet į liaudies buities muziejų nebespėjom... nieko tokio, telieka jis kitam kartui

Paleis het Loo (Miško rūmai)

Šeštadienį nusprendėme savo svečiams parodyti Paleis het Loo (Miško rūmus) – buvusią karališkąją rezidenciją, ypač garsėjančią savo nuostabiais sodais. Ši vieta yra Olandijos rytuose, šalia Apeldoorn miestelio.

Paleis het Loo – tipiškas baroko architektūros pavyzdys, tačiau su olandiško praktiško santūrumo bruožais. Prabangos yra, bet ji nerėksminga, o greičiau santūriai elegantiška. Rūmai pastatyti XVII a. ir iki XX a. vidurio tai buvo oficiali Oranje-Nassau karališkosios šeimos rezidencija. 1962 m., mirus karalienei Wilhelminai, jos valia rūmai buvo perduoti valstybei – su sąlyga, kad jei kada nors Olandija atsisakys konstitucinės monarcijos, rūmai vėl būtų grąžinti Oranje-Nassau šeimai. Šiuo metu rūmuose veikia muziejus. Bilieto kaina – 12,50 e., jis galioja rūmams ir sodams. Atskiro bilieto tik sodams, berods, nėra

Įėję į rūmų kompleksą, pirmiausia pakliūvame į erdvų kiemą. Iš dviejų pusių jį riboja karališkosios arklidės, kuriose šiuo metu eksponuojama karališkosios šeimos karietų ir automobilių kolekcija.









Po kiemą vaikšto nebaikštūs povai, matyt, jau seniai pripratę pozuoti turistams




Papildyta:
Pro akmeninius vartus sukame į ūksmingą parko alėją ir neskubėdami einame link rūmų.







Rūmų kiemas – gana nuobodus, didžiulė kvadrato formos erdvė, simetriški pastatai aplinkui ir fontanas vidury. Bet tai tik pradžia, toliau bus įdomiau

Rūmų viduje – puošniai įrengtų kambarių anfilada, viskas autentiška, taip, kaip buvo anuomet, kai čia gyveno karaliai ir karalienės, princai ir princesės...




















Papildyta:
Kas labai maloniai nustebino, tai didžiulės gyvų gėlių puokštės įvairiuose rūmų kambariuose. Aišku, kai tokie sodai visai šalia, tai gėlių tikrai netrūksta, bet vis tiek smagu, kad kažkas rūpinasi ir pagyvina rūmų interjerą gėlėmis







Viską pamiršau, kuris kambarys kam skirtas buvo, bet šitą tai prisimenu (gal kad nesunku atspėti ) – tai karalienės darbo kambarys.

Na o dabar pasidairykime po 't Loo rūmų sodus. Jie dažnai lyginami su Versalio sodais (man kažkiek priminė ir Peterhofą), bet šaltiniai sako, kad skirtumų tarp Versalio ir het Loo daugiau negu panašumų. Nesigilinau, taigi negaliu šio teiginio nei patvirtinti, nei paneigti, bet kad sodai suprojektuoti laikantis prancūziškojo simetrijos principo, tai tikrai akivaizdu. Sodai didžiuliai, puikiai sutvarkyti – karpytos gyvatvorės, įvairiaspalviai gėlynai, skulptūros, fontanai, alėjos... smagu ten pasivaikščioti









Gėlynai nebe tokie puošnūs, kaip prieš keletą metų, kai čia lankėmės vasaros pabaigoje, bet akį traukiančių spalvingų augalų čia nestinga ir spalio mėnesį







Sodus puošia daugybė fontanų...






Papildyta:








Sodai baigiasi grakščia dvipuse kolonada, nuo jos viršutinės terasos atsiveria puikus panoraminis sodų vaizdas. Už kolonados dar porą šimtų metrų tęsiasi takelis tarp aukštų gyvatvorių, atsiremiantis į užrakintus vartus. Čia baigiasi lankytojams atvira rūmų teritorijos dalis. Toliau – privatus rūmų parkas, kažkur jame yra ir vienos iš princesių privati rezidencija. Na o šioje kolonados pusėje akį traukia didžiulis fontanas ir įmantrių geometrinių formų veja.









Supami skulptūrų, gėlynų ir fontanų, tiesūs ir simetriški žvyruoti sodo takeliai veda atgal link rūmų.




Papildyta:

Vidiniame rūmų sodelyje, nuo didžiojo sodo atskirtame akmenine baliustrada, sukurtas puikus bukmedžių labirintas. Iš medinių rėmų suformuoti vingiuoti takeliai ir pavėsinės, iš išorės jie apsodinti bukmedžiais ir nuolat karpomi, todėl iš šono labirintas atrodo kaip didžiulis žalias pastatas su daugybe langų







O viduje – švelni žalia prietema, pro lapus iš lauko skverbiasi saulės spinduliai, piešia šviesos ir šešėlių raizginį ant gelstančiais lapais nuklotų takų. Stebuklinga viečiukė...








Papildyta:










Het Loo rūmuose užtrukome beveik keturias valandas, iš jų apie pusvalandį sugaišome pietums. Net ir labai neskubant, pusdienio užtenka viskam apžiūrėti – bet apsilankyti tikrai verta

Kai išėjom iš Het Loo rūmų teritorijos, jau vakarėjo, bet kadangi oras buvo netikėtai puikus ir namo grįžti dar nesinorėjo, nusprendėme užsukti į Zutphen, išgerti arbatos ir pasivaikščioti po senamiestį. Juolab mūsų svečiai dar nematę šio žavaus miestuko – mes ir patys tik prieš porą mėnesių jį atradome Nieko naujo apie Zutphen nepapasakosiu, vaikščiojom tais pačiais takais, kaip ir pirmojo vizito metu, bet kadangi laikausi nuomonės, jog grožio niekad nebus per daug, tai įmetu dar keletą rudenėjančio Zutphen nuotraukų...

Po tą safarį pėstute vaikštoma, ten kaip suprantu ne tokia labai jau didelė jo teritorija? O zoo tai tai labai patiko, mane kažko prie zoo labai traukia pastaruoju metu
Ir rūmų sodas nuostabus Tie suformuoti raštai iš augalų niekada nepabosta, o kur dar labirintas
Smagu sulaukus tęsinio

Leeuwarden

Sekmadienį nusprendėme keliauti į šiaurinę Olandiją ir aplankyti keletą Fryzijos provincijos miestelių. Gražių miestelių ten tikrai netrūksta, na o mes šįkart pasirinkome Leeuwarden, Franeker ir Sneek. Mūsų svečiai nei viename šių miestelių dar nebuvę, mes gi kažkadę esam prabėgom lankęsi Leeuwarden, bet mažai ką teprisimenam iš tos viešnagės. Taigi visiems mums smalsu, ką gi ten rasime

Viešnagę Fryzijoje pradedame nuo provincijos centro - Leeuwarden. Pirmasis įspūdis – nieko ypatingo. Kanalai, laivai, moderniais namais apstatytos gatvės, didžiulė tuščia aikštė su nuobodokos architektūris teisingumo rūmais...









Bet pamažu aplinka tampa jaukesnė, padvelkia senove, gatvės susiaurėja, asfaltą vis dažniau keičia akmenų grindinys. Vingriomis gatvelėmis ir kanalų pakrantėmis artėdami prie senojo miesto centro, greitai įsitikiname, kad Leewarden yra labai jaukus ir mielas olandiškas miestukas. Visur aplinkui aukšti siauri namai, papuošti įmantriais fasadais, kanalai, grakštūs tilteliai... ir sekmadienio ramybė











De Waag – prekių svėrykla. Olandija visada buvo pirklių kraštas, taigi prekybos klestėjimo laikais svėrykla buvo vienas svarbiausių miesto pastatų, čia buvo sveriamos įvairios prekės ir pagal jų svorį nustatomas mokesčių dydis. Kiekvienam didesniame Olandijos miestelyje kažkada buvo tokia svėrykla, nemažai jų išlikę ir iki šių dienų.


Papildyta:






Šioks toks netikėtumas - baseinas kanalo vidury









Jakobinų bažnyčia, dar vadinama Didžiąja bažnyčia:






Papildyta:








Sint Anthony Gasthuis – XV a. statinys, kuriame buvo įsikūrę globos namai vargšams ir ligoniams.





Oldehove – svyrantis bokštas, pradėtas statyti XVI a. pradžioje ir beveik iškart ėmęs stipriai svirti į šoną. Nepaisant statytojų mėginimų kažkaip tą svirimą kompensuoti ir sustabdyti, netrukus bokšto statybą teko nutraukti. Sakoma, beje, kad šis bokštas pasviręs net labiau negu garsusis Pizos bokštas

Koks šaunus reportažas. Aš tik truputėlį Olandijos šią vasarą mačiau, labai patiko

Jaukiomis Leeuwarden senamiesčio gatvelėmis pamažu grįžtame link miesto centro.









Netrukus pasiekiame miesto rotušę. Palyginus su kitais čia matytais pastatais, ji nelabai prašmatni - ir visai nedidukė








Papildyta:
Buvo pakankamai šilta, taigi galėjome iki soties pasilepinti saule netoli rotušės esančios kavinukės kiemelyje, papietauti ir pasigėrėti rudenėjančiu miestu. Saulėkaitoje beveik buvo galima patikėti, kad vis dar vasara...

Franeker

Nuo Leeuwarden tik pusvalandis kelio iki Franeker. Pakeliui dar matėme keletą viliojančiai atrodančių miestukų ir kaimelių, kuriuos tikrai verta būtų kada nors aplankyti. Pasižymėjome juos ateičiai

Franeker – nedidelis miestelis Van Harinxma kanalo pakrantėję, metraščiuose minimas nuo IX a., miesto teises gavęs XIV a., kurį laiką pretendavęs tapti Fryzijos sostine, bet galliausiai nurungtas Leeuwarden miesto. Bene svarbiausias Franeker viešojo gyvenimo įvykis šiais laikais – Fryzijos studentų kalėdinis kongresas O šiaip – spalvingas jaukus miesteliukas, labai smagu buvo pasivaikščioti jo gatvėmis

Martenahuis - kažkada tai buvo vietinio didiko rezidencija, dabar čia įsikūręs muziejus.







Šv. Martyno bažnyčia:





1909 m. pastatytas Katalikų draugijos pastatas – Jugendstil architektūros pavyzdys.



Šiaip spalvinga gatvelė, besimaudanti rudens saulės spinduliuose







Spontaniškai pasukę tą spalvingąja gatvele, netrukus atsiduriame miestelio pakraštyje, ir prieš mus atsiveria tipiškas fryziškas peizažas – daug vandens, daug dangaus ir daug žalumos. Aukšto pylimo viršum einančiu asfaltuotu taku sukam aplink miestelį ir grįžtam link centro, pakeliui pasidairydami į pievas kitam krante ir į Franeker kiemus iš neparadinės, jaukiosios, pusės


Papildyta:


















Netrukus prieiname mažutį siaurą pastatą, beveik kabantį kanalo pakrantėje. Tai man labiausiai patikęs Franeker objektas – Korendragershuisje, kažkada buvusi grūdų nešiotojų gildijos būstinė. Dabar čia toks lyg ir mini muziejus, įėjimas nemokamas, viduj ne kažin ką galima pamatyti, bet pats pastatas toks mielas, toks mažutis, beveik kaip žaislinis


Papildyta:






O štai ir gražuolė miesto rotušė – gerokai puošnesnė ir prašmatnesnė nei Leeuwarden, ar ne?







Franeker man paliko labai malonų ir šiltą įspūdį. Rodos, nieko labai ten ypatingo ir nėra, o vis dėlto be galo jaukus ir mielas miestelis, ir nors užtrukome jame tik valandą, bet tikrai buvo labai smagu

Sneek

Paskutinis šios dienos kelionės punktas – Sneek (arba Snits fryziškai), dar vienas iš vienuolikos Fryzijos miestų. Hmm, tik dabar susigriebiau, kad nežinau kitų aštuonių - reikėtų pasidomėti ir kada nors juos aplankyti

Sneek įsikūręs Fryzijos pietvakariuose, netoli Sneek marių. Kažkada per šį miestą ėjo svarbus prekybos kelias. XV-XVI a. Sneek buvo sutvirtintas ir apjuostas tvirta gynybine siena. XVIII a. didžioji sienos dalis buvo nugriauta, palikti tik vartai, per kuriuos į sutvirtintą miestą kanalu atplaukdavo laivai. Šie „Vandens vartai“ – Waterpoort – dabar jau tapę miesto simboliu, ir būtent jie yra pagrindinė Sneek atrakcija. Deja, mums truputį nepasisekė, nes saulė buvo ne toje pusėje ir tai šiek tiek trukdė pamatyti vartus visoje jų grožybėje iš miesto pusės.







Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera - nuo tiltelio vartų apačioje atsiveria puikus vaizdas į miestą







Pasigrožėję Sneek panorama, dar pasivaikščiojom kanalo pakrantėmis ir apžiūrėjome Waterpoort iš kitos, išorinės pusės.







Būtent taip Waterpoort pirmąkart pamatydavo vandeniu atvykstantys svečiai – ir priešai


Papildyta:


Vartų sargo kambarėlis - pačiame vartų viršuje, pasiekiamas siaurais stačiais laiptais. Puiki vieta stebėti atvykstančius laivus ir nuspręsti, ką įleisti į miestą, ko ne. Nors tokius svarbius sprendimus turbūt ne sargas priimdavo...



Pasigėrėję Vandens vartais, einame ieškoti jaukios kavinukės, kur būtų galima arbatos išgerti. Pakeliui dar keletą grožybių aptinkame

Sint Martin bažnyčia ir medinė jos varpinė. Abu pastatai datuojami XV a., o 50 varpų kariljonas – vienas didžiausių Olandijoje.







Miesto rotušė – tradiciškai olandiškas, puošnios architektūros pastatas.







Jaukią kavinukę irgi radome, ir netgi lauke prie staliuko dar galėjom pasėdėti, nors jau sparčiai vėso. Išgėrę arbatos ir paskanavę tradicinio obuolių pyrago, grįžom prie mašinos ir pasukom link namų. Diena ir vėl buvo puiki – dėl to sutapo ir mūsų, ir mūsų svečių nuomonės



Tai tiek įspūdžių iš mūsų fryziškojo savaitgalio Likome labai patenkinti šių trijų dienų maršrutais – ir pamatėm nemažai, ir atradom daug naujų vietų, kurias norėsis aplankyti. Ypatingai Fryzijoje – ten tikrai dar nemažai perliukų mūsų laukia