Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

Dieve, Dieve, ir iš kur tiek pagiežos pas žmones...

Neturės ji laimės iš motinystės, nes pilvas jai tik pasipuikavimo įrankis.

Suprantu tave, <Orchiduke>, nes man pačiai iš tų patirčių skaudžiausias momentas - kaip mane ligoninėje ginekologė apšaukė, jog jie ten nėštumų nesaugo, ir pas juos tai tik su sruvančiais kraujais priima. Tada, maniau, gerklę jai perkąsiu. O jeigu tektų tokius pažeminimus kęsti, kaip tau - nė nežinau, būčiau per plauką nuo nusikaltimo (tikrai norėtųsi išspardyt pilvą tai išgamai, kuri nelaimėje žmogų gali taip paniekint).

Neimk į galvą, tave tikrai visi suprato. Man, kad ir niekam nežinant, kad persileidžiu, irgi pyktis kildavo, su nėščia bendraujant.

prisimenu, aš kraujavau, o buvome suplanavę jau draugų poros apsilankymą pas mus svečiuose. Įspėjau, kad kepu pyragą. Specialiai dariau tokį, kur kiaušiniai termiškai apdoroti, kad nėščioji galėtų paragauti. O ta ateina, ir aiškina, kaip jinai prisigėrė kavos, nuo kurios jai dabar bloga, ir ji nieko nenori. Pirma, žinojo, kad vaišinsiu, galėjo pakentėti be tos kavos (juoba ne pats sveikiausias gėrimas besilaukiant), antra, jau taaaip reikšmingai nieko negalėjo valgyt, kad norėjosi ką nors labai pikto pasakyti...

jeigu ne mano nelaimė, aš jos maivymąsi būčiau priėmusi, turbūt, labai natūraliai ir normaliai, bet skausmas to supratingumo numuša... Man iki pastarųjų poros mėn. per mano nelaimių laiką visos nėštukės - priešės iš tolo, ir nieko negaliu su tuo padaryt.

Bet, kai laimingas sutinka piktą nelaimingą, tai kad ir kiek anas burbėtų - pykčio paprastai nelaiko. Laimingam atleisti yra lengviau, tad aš esu tikra, kad ta mergina gal ir sutriko, bet po laiko tave užjautė, ir tavo atkirtį pamiršo.

Jo....bet yra kaip yra...
Nekenciau tas 11 paru visu nesciu, nenorejau nieko akyse matyt, negalejau pakest tu sirdies tonu klausymo aparatu...

O tai palatos kaimynkai atleistina... mergaite pirmagimio susilauke 9 kl, dabar budama 18-os laukesi jau antro vaiko... Su pirmagimiu telefonu kalbejo "tu asile, klausyk, grisiu, snuki ismalsiu" Savo vaikui, mazyciui. Tai kai baige kalbet telefonu juokdamasi jos klausiu, ar zinai kas buna asiliuku mamos? Sako priciom cia, sakau nu atsakyk, kas yra asiliuko mama Ji i mane kaip i debile ziuri, neikerta kur link suku. Sakau tu savo pacios vaika ka tik isvadinai asilu. Zmones asilu negimdo, nes asilus gimdo tik asiles.... Uzjauciu ten tuos vaikus, bet toks jau ju likimas, jiems buvo lemta ateiti i tokia seima, kur nuo kudikystes menkinami, niekinami ne ka didesnio intelekto lygio mamytes.. Apie teveli patyliu, per 4 paras kol kartu gulejome palatoje- jis visa laika buvo girtas, nors ir jam tik 18. Neatvaziavo jos net parsivezt is KLP i Plunge, isvaziavo su marsruke i stoti, o is ten su traukiniu namo, nes vyrelis girtas buvo... Vat ir seima. Geriau tokios mergos nemust, ja ir taip gyvenimas jau nubaudes


Man sunkiausia buvo del personalo abejingumo. Nu kap galima sakyt nesiksi, isgyvensi. As ziauriai daug nukraujavau, paklode plauke, paciai vyro sesuo dejo sauskelnes, nes jokie iklotai nebesulaike, tai tokioj raudonoj paklodej 3 paras gulejau, su kruvinais naktiniais ligonines, nes neleido persimaut, jei kartais prireiktu skubiai i operacine. Kazkada buve turbut balti naktiniai buvo raudoni... Jauciausi bejege kazka padaryt. Kazkodel tokios salygos nei is tolo neprimena vakarietisku salygu ligoninej. Greiciausia, taip buvo dar sovietiniais laikais.

O dabar juoka keliantis vaizdelis- vakarop jau isleidusi vyro mama su sese is saves bandau nusliauzt iki tualeto, cia apie 22 val, manau zmoniu nebebus, nieko neisgazdinsiu, nes lankymas iki 20 val tik... naktiniai permirke krauju, as ikota laikau su ranka prispaudus, kojos kruvinos ir ieinu i ta patalpa kur tualetas... durys praviros, vadinasi nieko nera, toliau ziuriu kur kojas det, nes silpna (kraujas nuo 151 hemoglobino per para laiko nukrito iki 108), letai paimu duru rankena, atveriu ir sucypiu - stovi kazkos vyras byrka issitraukes nestumo ptaloginio skyriaus tualete kai uz 20 metru kitam koridoriaus gale yra bendras lankytoju tualetas. Tas mane pamates persigando, nebebsusigrabalioja ten savo irankio susikist, o ir vaizdelis mano nekoks buvo Kaip jis nere lauk is to tuliko Bet vat, vel nera kulturos, o ir drauge ar zmona nepeprotino, kad ten ne vyru tualetas.....

tragikomedija is juodo humoro serijos

as po visko privacioj palatoj gulejau, neteko tokiu nuotykiu.

vylabusle, maivysimes ir mes dar net labiau nei tavo drauge, ane?
as nieko nesisaugojau, viska dariau, aiskinau vyrui, kad nescia - nereiskia serganti, tuo labiau, kad ir jauciausi labai gerai (dabar mastau, kad gal su hormonais ne viskas gerai buvo, nekart nevemiau, be mieguistumo ir krutines nelabai buvo kitu pozymiu), o kita syki, kai jis bus, kazkodel nujauciu, kad busiu karalaite ant zirnio.

o tos jaunos mamos tikrai, kad gailetis reikia.

mane labai maloniai nustebino ta ligonine, kur buvau. valstybine ji, srautai didziuliai, zmones konvejeriu eina. kai atvaziavau i priimamaji jau visa persigandusi (is privataus ginekologes kabineto, ji per iprasta apziura pamate, kad negerai, ir liepe vaziuot i ligonine), ten buve daktarai seseles iskart eme globot, kai dar du ultragarsai patvirtino, kad tikrai jau viskas, ir guldys, verkiau - ramino, psichologa siule (buvau viena, vyro neleido). kai perveze i kita koridoriu, liepe laukt ten, sesele, nieko nezinanti, priejo, laisva buvo tuo metu, paklause, kas yra, pasedejo salia. paskui palatoj, gydytojas lanke savo pacientes (as nepriklausiau jam), bet man galvoj nedave ramybes keli klausimai, jam praeinant, pasikvieciau, pasakiau, kad noriu paklaust - i visus atsake, kad ir trumpai, zmogiskai. kaip gaila, kad ne visur taip.
tik va turejau kaimyne - daugmaz vienu metu atsidurem priimamajam, paskui ir vienoj palatoj - jai buvo pies kazkiek laiko daryta nezinau, ar abrazija, ar abortas, bet kazkas liko viduje, kilo infekcija, dejavo salia (dar ir lovos musu gretimos buvo, kai laukiau operacijos). tai kazkaip ramybes nepridave. aciu dievui, man viskas praejo svariai ir be komplikaciju.

Būtent! Aš taip pat nenoriu to mažylio pamiršti, noriu apie jį kartais pakalbėti ir tikrai jį visada mylėsiu. Tai buvo mūsų žmogutis, kad ir dar labai mažas, o aš tuo metu buvau mama, kad ir neilgai. Heh, net ašarą nubraukiau dabar. Rimtai. Ačiū, merginos, kad su jumis galima išsikalbėti, kad skaitot, nes kartais jaučiu, kad aplinkinius sunkinu tomis "savo" temomis, verčiu jaustis nejaukiai, todėl jų vengiu, o jūs čia suprantate, nes patyrėte tą patį.





Esu tikra, kad ji pati paskui sutriko ir gailėjosi netaktiškai paklaususi. Tikrai nemanau, kad įsižeidė.
Man irgi buvo nutikusi tokia nemaloni situacija. Dvi savaites išbuvau biuletenyje po visko ir kai kurie kolegos darbe gal net nesuprato, kas atsitiko, gal manė, kad aš tiesiog atostogavau, nes buvo vasara. Apskritai, darbe mažai kas žinojo,kad laukiausi, aš neskubėjau skelbtis (vėliau dėl to tik džiaugiausi- mažiau aiškinimo). Taigi, man buvo gal trečia diena darbe po biuletenio, laukiau stotelėje autobuso namo. Žiūriu, sėdi ir taip pat laukia mūsų skyriaus vyr. sesuo (aš dirbu Klinikose) su dar kažkokia moterimi. Priėjau, pasisveikinau. Ji ir sako tai savo draugei: -Čia administratorė, jaunamartė mūsų. O paskui pasisuka į mane: -Va, čia šita ponia, žinok, yra iš akušerinio skyriaus. Jau metas būtų jums kada susipažinti artimiau. Suprask- esi jauna, neseniai ištekėjusi, metas tau pastoti. Ji šypsosi, nežino, kad pataikė į pačią skaudžiausią vietą. Aš negalėjau ištarti nei žodžio, tik pasikūkčiodama apsiblioviau krokodilo ašarom. Jos abi sutriko, žmonės atsisuko į mus... Paskui kitą dieną ta kolegė manęs labai atsiprašė. Nepykau, nes ji tikrai šauni moteris ir nieko nežinojo, bet tada buvo labai nejauku abiems.



Pritrenkė mane, kokių žmonių būna... Ir kokie tos mamos vaikai išaugs...

Orchiduke, tave taip ilgai laikė ligoninėje? Mane išleido po 3 parų. Ir tikrai nepatyriau tokių laukinių sąlygų, kaip tu. Jei ne paslaptis, kokioje čia ligoninėje tokie "čiūdai" vyksta? Aš gulėjau Kauno klinikose, niekam nieko nedaviau, bet personalas tikrai buvo malonus nuo stacionarizavimo pradžios iki galo, o gimdymo skyriuje apskritai visi nuostabūs- tiek akušerė, tiek tą naktį budėjusi jauna gydytoja labai užjautė, paslaugiai klausė, ar ko nors man nereikia. Gavau ir palų pasitiesti, kad neiškruvinčiau paklodžių, ir viskas paaiškinta buvo. Šalti buvo nebent gydytojai poliklinikoje ir skyriaus vedėjas, pas kuriuos dar prieš atsigulant teko lankytis. Tada buvo nemalonių akimirkų, gal kiek trūko atjautos, bet savo darbą bent kaip gydytojai jie atliko tinkamai. Kai teks gimdyti, tikrai žinau, kad norėsiu į Klinikas.

Aprilita, as Klaipedos nestumo patologiniame skyriuje isgulejau 11 paru. Atveze su greitaja, su vytureliu, sirenom is Plunges priemimo skyriaus. Jau kraujavau.
Padare skubu kraujo tyrimo ir C reaktyvinis baltymas buvo net 980... o nuo 1000 jau vadinasi kraujo uzkretimas. Man tiek betruko iki kraujo perpylimo, o as dar minusine esu Tai visas 11 paru man leido 8 kartus per para antibiotikus gentamicina ir penicilina arkliskom dozem, vare gelezi. Buvo kiekviena akimirka pasiruosta vezt mane i operacine, bet issikapanojau pati.
Niekad nepamirsiu tu pirmuju paru, kai sedi palatoje ant palanges ir ziuri i dangu, ieskai akimis kokios zvaigzdeles, pamatai- ir pradedi balsuverkt, nes ten TAVO vaikutis. Nezinau kiek laiko issededavau nakti taip verkdama. Kai jau viena palatoje buvau, istisai akys buvo ismeigtos i dangu. Diena viskas gerai, juokiausi, kalbejau, o naktimis verkiau ligoninej.
Sunku buvo, nes viena.... Paskutines dienas pries vyrui griztant, jis man i diena 100 sms paraso, paglostyk pilvuka, grisiu isbuciuopsiu ir tave, ir dukryte, ar stipriau jau juda.... kiekviena sms budavo asaru kalnas man. Kai jau pasieke oro uosta Barnaule, tada jam issiunciau sms, kad nebera musu mazyles. Atejo atgal zinute kaip as, ar man viskas gerai. Ir gan rami musu reakcija buvo jam iejus i palata. Puolem i glebi vienas kitam, juokemes, buciavomes... apie tai kas nutiko tik atsigulus i lova viena vieninteli karta paprase papasakot ir daugiau niekad nebekalbejome. Tik pasake, jei noresiu, jei pasirengusi- planuosim is naujo. Ir planuojam


As po sios netekties atsigavau kur kas greiciau, nei po pirmojo nesivystancio pries 2 metus, kai ten aplamai tuscia gemaline puslyte buvo, net leliuko nebuvo Tada verkiau gal puse metu, nesupratau kodel, uz ka, kas ne taip. O dabar sunku buvo tik ligoninej

Labas, apie Klp patologinį jau daug girdėjusi ne kokių atsiliepimų... labai gaila dėl tokios patirties

<Orchiduke>

Eikit sau mergaites... paskaiciau tik viena posmeli ir asaros pradejo bireti... stiprybes
bet zinokit ir neskaiciau daugiau... tikiuosi neisizeisit, tiesiog kadangi labai intencyviai planuojame leliu norisi i viska ziureti tik su optimizmu ir puikiai nusiteikus o kaip bus taip kuo daugiau teigiamu emociju
atsimenu ir apie pirmaji pries gimdyma visi klausdavo ar nebijau o as sakydavau o ko bijoti ? visos pagimdo ir gimdo dar po antra ir po trecia karta vadinasi ne taip stipriai skauda jei dar kazkas rystasi tai kartoti juk jai bijosi tai bus tik blogiau o kai ramiai pati i viska ziuresi taip ir bus atsijmenu kai vaziavom jau gimdyti mano akyse ne baime o smalsumas buvo o kas cia dabar bus

labas.

Aš irgi gulėjau Klinikose. Buvau sužavėta kolektyvu, rūpinimusi, bendravimu. Viską gavau ir palų kiek norėjau ir žmogišką šiltą bendrąvimą, rūpestį... Tik geriausios mintys apie visą kolektyvą
Papildyta:

xex ir aš laikausi tokių minčių

Taip, tikrai. Labai tikiuosi, kad neteks nusivilti ir kitą kartą.


O aš šiandien pagaliau sulaukiau teigiamo OT, tai užskaitau, kad "repeticija" su jais pavyko. Reiškia, metodas veikia ir kitą mėnesį jau dirbsim. Jau maniau, kad būsiu kažką ne taip daranti su tais testais, nes pradėjau testuotis nuo 10 CD (10.27), ir vis neigiamas ir neigiamas būdavo. Galvojau, kad arba pražiopsojau tą savo O, arba nemoku elgtis su testais. Tikėjausi teigiamo kažkur apie 14 CD. Bet šiandien 19 CD ir galų gale pasirodė teigiamas rezultatas.

Jezau, viska perskaiciau ir zliumbiu daba atsisedus... Nu siaubas... NU kazkokia beprtybe... Nu kaip taip galima... Nu ne zmones o kazkokie idiotai.... Noriu ir as antro vaikelio, jau vienos menesines praejo po nelaimes, laukiu antru. Bet nezinau ar as labiau bijau ar labiau noriu. Turbut pamacius dvi juosteles taip nesokinesiu is laimes kaip prejusius kartus. Bijau paniskai...O jeigu vel kazkas negero atsitiks?... Gal dar esu nepasiruosusi... O dar ypac cia kaip paskaitau kokios nelaimes buna... Kokie dideli vaikeliai....As neisivaizduoju is kur pas moteris tiek stiprybes tokius dalykus atlaikyti...Siaubas...

as irgi laukiu greiciau teigiamo OT,mano mb 8d isvaziuoja tikiuosi sulauksiu siandien 13cd neigiamas ,dariau ryte ,bet pradeda maust pilva juaciu ateina