Sveikos,
Susitaikiau su mintim, kad teks visad su vaistais gyventi. Tą tiroksiną jau dvi savaites geriu. Pirmą savaitę žiauriai galva plyšo

O šią savaitę jau lyg ir viskas gerai

Tik aš ne kasdien geriu (keturias dienas liepė gerti ir tris ne) ir net nežinau, bet atrodo, kad tas dienas kai negėriau, mane lyg kažkoks nerimas ar nervas imti nori

Šiandien dukrą atrodo "lygioj vietoj" apstaugiau, paskui pati puoliau žliumbti ir, rodos, net sustoti neina...

Nežinau, kas su manim darosi, net nežinau, kodėl teisinuosi tais vaistais, gal tik geriau pailsėti reikia

Reikia susiimti
Ir dar vienas dalykas labai erzina - svoris

Bandau kovoti su savim, mažinu kalorijas, bet toks beviltiškumas apima, kai po kokios savaitės pamatau, kad tik nepilną kilogramą sugebėjau numesti (o užaugti jis ir po kokios vakaronės per naktį užauga), ir atrodo, vis tas pats - vargais negalais numetu kokį kilogramą, o čia žiūrėk jis ir vėl su kaupu grįžo

Aš taip tikiuosi, kad kai dabar pradėjau tiroksiną gerti, bus lengviau. Kaip jums su svoriu kovoti sekasi? Pasakykit, prašau, kad paskui bus lengviau