Yra tokių perkančių, viena pažystama pati prisipažino, kad pirko, bet tai jau senai buvo, o po to skundėsi kad bijo už vairo sėst, vėliau mačiau važinėjo, dar vėliau mačiau sudaužytą mašiną, o dabar kiek žinau nebevažinėja, bet kontaktų nepalaikom.
Kitas atvejis: kaimynė ryškiai teises po blatu gavus, nes draugelis policininkas, mašina irgi reguliariai aptrankyta vis daugiau ir daugiau kai pasižiūriu pro šalį eidama. Man tai net baisu prie tokių mašinų savąją pasilikt, nes kažkaip nepasitikiu tokiais "vairuotojais". Tai dra parkuodama saviškę mašinytę pasirenku vietą ir pagal tai kas stovi prieky ir užpakaly, tik deja ne visada pasirinkimas yra
O pačiai tai nebuvo kilusi mintis mokėt kyšių, žinojau kad moku ir ėjau laikyt drąsiai, teoriją išlaikiau be klaidų, o ant važiavimo biški susimoviau. Mokydamasi geriausiai mokėjau priparkuot autą, nevisada pavykdavo estakadą pravažiuot, o ten per egzaminą nežinau koks stresas prigriebė, sunervavo biški vieno idioto komentaras, kad vien panos teises laiko, o iš tikrųjų vairuot nemoka. Viskas buvo lyg ir gerai, o parkuodama kažkaip per daug užsukiau ir nepavyko įvažiuot, iš antro bandymo tada biški per toli pastačiau, nors visai normaliai buvo, dar prisimenu liepė išlipt pažiūrėt, tipo veidrodėlis buvo išlindęs kokiu centimetru už tos zonos, nu blem susinervinau, vos nepasiunčiau to egzaminuotojo kai kur ir tą dieną daugiau nebebandžiau. Už tat kitą kartą ėjau griežtai nusiteikus parodyt ir įrodyt, kad moku ne tik priparkuot, bet moku ir mieste važinėt, pasitikėjau savo jėgomis. Ir viskas OK, išlaikiau ir penkti metai važinėju sėkmingai