Taip taip, šuo tikrai buvo mylėtas ir juos rūpinamasi, va ir vakar buvęs šeimininkas skambino, klausė, kaip sekasi.
O pas dresuotoją gyvena ne todėl, kad yra koks nors visiškai "sugadintas", o tiesiog todėl, kad su profesionalo pagalba kuo greičiau išmoktų pasitikėt aplinka - žmonėmis, nepažįstamomis vietomis, miesto garsais ir pan. ( tam padaryti tinkamą pradžią). Neturinčiam specialių žinių žmogui tokia soacializacija gali užimti labai daug laiko, o neaišku, ar padarytume viską teisingai, dar labaiu nestresuotume šuns. Tai va, jie dabar su dresuotoja ir bando vaiškčiot miesto gatvėmis, buvo Vilniaus centre, ieško kuo daugiau dalykų,kuriuos galėtų pamatyti ir su kurias šuo galėtų "susipažinti", bando draugauti su žmonėmis ir pan.
Tiesiog tai buvo "namų šuo", tikrai mylimas, tik "naminis". O va mes, bjaurastys, bandom temti jį į viešumas

ir susiduriam su visokiais sunkumais. Bet tikrai įveikiamais.