QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 05 18, 15:48)
Bonifacija, ar esi visiškai tikra, kad ne perdaug viską mistifikuoji? Kuo labiau leidiesi į tokias mintis, tuo daugiau ir "paaiškėja", tik ar nesusimąstai, kad Tavo taip baisiai apibūdinamas "kažkas" jau greičiau ir siekia, kad gyventum štai tokioje nuolatinėje baimėje, spėliojimuose, neramume? Sapnai - tai iš pasamonės iškylantys praeities dalykai, o su ateitimi jie susiję gali būti tik tiek, kiek pati ateitis susijusi su praeitimi. Jei pati leidiesi į keliones po tą nemalonią (?) praietį, ji Tau ir neduoda ramybės. Tau pačiai rinktis - ar pasilikti gyventi su tuo, kas slegia, ar atversti naują gyvenimo puslapį.
Beje psichologas jei ir nepadėtų, tai bent jau nepakenktų (priešingai nei parapsichologai).
manes nepazisti ir taip pat nezinai, koks yra mano gyvenimas. As kazkada nepatikejau pirmu susapnuotu sapnu, kuris veliau issipilde. Paskui dar vienas ir dar.. Ka as cia mistifikuoju? Mano gyvenimas yra mistika, bet tai ne mano zodziai, o tu, kurie gyvena salia manes. Jau zinau, ka reiskia ir ta zinute, uzrashyta ant popieriaus. Viskas vel issipilde. Todel tesinio ir nebus
O psichologa aplankiau vakar. Ji man ir padejo susitarti su kunigu. Tai matyt is tikruju tai nera mano baimes