
Merginos, o man vėl iškilo toks klausimas... kada jums normalu prisipažinti meilėje ir kada normalu, kad kitas prisipažįsta? Skamba keistai aišku, nes matyt kiekvienam skirtingai arba kiekvieną kartą situacijos yra skirtingos, tiesiog aš turėjau tokią diskusiją ir man iškilo klausimas, kaip kiti žmonės mąsto, nes aš turiu gana griežtą nuomonę šiuo klausimu (kaip nekeista ar ne?
)

QUOTE(Belle_fleur @ 2012 10 26, 10:25)
o kokia ta Tavo nuomone?

QUOTE(Belle_fleur @ 2012 10 26, 11:25)
Merginos, o man vėl iškilo toks klausimas... kada jums normalu prisipažinti meilėje ir kada normalu, kad kitas prisipažįsta? Skamba keistai aišku, nes matyt kiekvienam skirtingai arba kiekvieną kartą situacijos yra skirtingos, tiesiog aš turėjau tokią diskusiją ir man iškilo klausimas, kaip kiti žmonės mąsto, nes aš turiu gana griežtą nuomonę šiuo klausimu (kaip nekeista ar ne?
)

Belle, įsimylėjai?

aha, savo nuomonę išsakyk

O aš jūsų norėjau paklausti... na aš tokiais žodžiais nesišvaistau, man reikia labai daug laiko, kad galėčiau tai pasakyti. Rimtai esu sakiusi tai tik vienam žmogui. Na man žodis myliu yra rimtas įsipareigojimas tam žmogui ir jis jau gali žinoti, kad matyt visada jo atžvilgiu išliks šilti jausmai.
Belle, įdomus lb klausimas ir vertas mūsų diskusijų, lb įdomu kiekvienos nuomonė
Aš iš tų kur garsiai ir dažnai nesakau
darbais, veiksmais, akim, rūpesčiu, atsakomybe Jam ir viskuom kitkuom parodau... Jei jau mąstai, dėl ko Jį myli, vadinasi tą akimirką Tu Jo jau nebemyli (gink Dieve čia ne apie Tave Belle, ir apie nei viena iš mūsų). Turbūt jau nusibos mano dažnai kartojama frazė - pirminis siekis - draugai, po to ir mylimųjų kokybė kitokia bus. Kai nuslūgs ta aistra, žvėriškas noras ir rožiniai akiniai, liktų žymiai daugiau, kas mus jungia ir dėl ko šilta viduje darosi vien pagalvojus
O kada Tai ateina, čia irgi lb subjektyvu, tik lb svarbu atskirti pirminį susižavėjimą ir ta tikrąjį išaugintą gilų jausmą
Man lb patiko vienas posakis, jame lb daug tiesos būtent dėl susižavėjimo ir tikrojo jausmo:
Jei vyras tikrai tave myli, į tavo "Aš be kelnaičių" atsakys ne "Oooooooooooooo taip", o "Peršalsi gi, durne"

Aš iš tų kur garsiai ir dažnai nesakau


O kada Tai ateina, čia irgi lb subjektyvu, tik lb svarbu atskirti pirminį susižavėjimą ir ta tikrąjį išaugintą gilų jausmą

Man lb patiko vienas posakis, jame lb daug tiesos būtent dėl susižavėjimo ir tikrojo jausmo:
Jei vyras tikrai tave myli, į tavo "Aš be kelnaičių" atsakys ne "Oooooooooooooo taip", o "Peršalsi gi, durne"

QUOTE(Ethella @ 2012 10 26, 11:50)
Belle, įdomus lb klausimas ir vertas mūsų diskusijų, lb įdomu kiekvienos nuomonė
Aš iš tų kur garsiai ir dažnai nesakau
darbais, veiksmais, akim, rūpesčiu, atsakomybe Jam ir viskuom kitkuom parodau... Jei jau mąstai, dėl ko Jį myli, vadinasi tą akimirką Tu Jo jau nebemyli (gink Dieve čia ne apie Tave Belle, ir apie nei viena iš mūsų). Turbūt jau nusibos mano dažnai kartojama frazė - pirminis siekis - draugai, po to ir mylimųjų kokybė kitokia bus. Kai nuslūgs ta aistra, žvėriškas noras ir rožiniai akiniai, liktų žymiai daugiau, kas mus jungia ir dėl ko šilta viduje darosi vien pagalvojus
O kada Tai ateina, čia irgi lb subjektyvu, tik lb svarbu atskirti pirminį susižavėjimą ir ta tikrąjį išaugintą gilų jausmą
Man lb patiko vienas posakis, jame lb daug tiesos būtent dėl susižavėjimo ir tikrojo jausmo:
Jei vyras tikrai tave myli, į tavo "Aš be kelnaičių" atsakys ne "Oooooooooooooo taip", o "Peršalsi gi, durne"

Aš iš tų kur garsiai ir dažnai nesakau


O kada Tai ateina, čia irgi lb subjektyvu, tik lb svarbu atskirti pirminį susižavėjimą ir ta tikrąjį išaugintą gilų jausmą

Man lb patiko vienas posakis, jame lb daug tiesos būtent dėl susižavėjimo ir tikrojo jausmo:
Jei vyras tikrai tave myli, į tavo "Aš be kelnaičių" atsakys ne "Oooooooooooooo taip", o "Peršalsi gi, durne"

Panašiai ir aš mastau, kad pirmiausia santykiuose turi būti draugai, pasitikėti vienas kitu, tada ir meilė būna tvirtesnė. Todėl aš lengvai neįsimyliu, man pirmiausia reikia priprasti prie žmogaus, jaustis saugi šalia jo

savo gyvenime sakiau du kartus, kad myliu. ir tai buvo man tikrai tikra. va, exą mylėjau iki paskutinės dienos, kol supratau, kad nebeverta

o posakis, Ethella, tai gerulis, man patiko

Sveikos,
įdomią temą užvedėt... O jūsų jauniklė, mergaitės, dar nebuvo nei įsimylėjusi, nei niekam nesakė to stebuklingo žodelio
Kitaip tariant, aš dar neišgyvenau pirmosios meilės jausmo...
Kartais būna labai liūdna, kai pagalvoju, kad aš nepažįstu to gardžiausiojo pyragėlio skonio. Bet gal išaus ir mano diena?..
Šiaip pritariu, kad tai turi būti užaugintas jausmas ir ne akimirkos emocionalumas, o tvirtas įsitikinimas, paremtas ne tik didele aistra, bet ir draugyste.
Beje, man yra meilėje prisipažinę keli vaikinai, tai buvau labai pikta ir viduj galvojau kokie niekšai
...kad šitaip nevertina tokio tauraus jausmo ir juo įvardija tiesiog stiprų susižavėjimą.
Apskritai, net šeimoje pas mus nėra to, kad po kiekvieno pokalbio, atsisveikinimo būtų svaidomasi žodžiu myliu. Mama nuo pat vaikystės mokė, kad pirmiausia tai turi būti parodama darbais, rūpesčiu, dėmesiu, pagalba bei kitais veiksmais, kurie ir užaugina tą jausmą. Tad tokia ir esu... Ir labai nemėgstu saldžialiežuvių žmonių, kurie daug daug kalba, o daro - mažokai.
Tiesa, pamenu, kai buvau gal kokių šešerių metukų... Vis girdėdavau kaip daželinokei mama prieš atsisveikinant pasako ''myliu tave, dukryte''. Klausydavausi, klausydavausi ir vieną dieną savo mamai uždaviau klausimą, o kodėl ji man to nesako?..
Tada mes apturėjome gal dviejų valandų pokalbį... Ir visa tai prisimenu kaip vakar
Mano mama taip konkrečiai, bet tuo pačiu vaizdingai, su begaline išmintimi man papasakojo apie jausmus ir meilės sampratą, kad nuo tada lig šiol širdy nešiojuosi ''Kur kas svarbiau pajusti ir pamatyti, kad tave myli, nei tai išgirsti
įdomią temą užvedėt... O jūsų jauniklė, mergaitės, dar nebuvo nei įsimylėjusi, nei niekam nesakė to stebuklingo žodelio



Šiaip pritariu, kad tai turi būti užaugintas jausmas ir ne akimirkos emocionalumas, o tvirtas įsitikinimas, paremtas ne tik didele aistra, bet ir draugyste.
Beje, man yra meilėje prisipažinę keli vaikinai, tai buvau labai pikta ir viduj galvojau kokie niekšai

Apskritai, net šeimoje pas mus nėra to, kad po kiekvieno pokalbio, atsisveikinimo būtų svaidomasi žodžiu myliu. Mama nuo pat vaikystės mokė, kad pirmiausia tai turi būti parodama darbais, rūpesčiu, dėmesiu, pagalba bei kitais veiksmais, kurie ir užaugina tą jausmą. Tad tokia ir esu... Ir labai nemėgstu saldžialiežuvių žmonių, kurie daug daug kalba, o daro - mažokai.
Tiesa, pamenu, kai buvau gal kokių šešerių metukų... Vis girdėdavau kaip daželinokei mama prieš atsisveikinant pasako ''myliu tave, dukryte''. Klausydavausi, klausydavausi ir vieną dieną savo mamai uždaviau klausimą, o kodėl ji man to nesako?..



QUOTE(meyle @ 2012 10 26, 13:18)
Sveikos,
įdomią temą užvedėt... O jūsų jauniklė, mergaitės, dar nebuvo nei įsimylėjusi, nei niekam nesakė to stebuklingo žodelio
Kitaip tariant, aš dar neišgyvenau pirmosios meilės jausmo...
įdomią temą užvedėt... O jūsų jauniklė, mergaitės, dar nebuvo nei įsimylėjusi, nei niekam nesakė to stebuklingo žodelio


Meyle, nieko tokio, aš tavo metų irgi dar nebuvau to išgyvenusi, pamatysi tikrai bus, tikrai tikrai, garantuoju... Vyrai man atrodo kažkaip kitaip viską išgyvena, jie anksčiau įsimyli, bet ir tikimybė, kad greičiau praeis didesnė.
as zodi "myliu" irgi esu pasakius tik vienam zmogui, savo ex'ui
ir tai, tik po ilgo ilgo laiko.... ir dabar nezinau kiek turi praeiti laiko, ir koks tai turi buti zmogus, kad jam pasakyciau ta zodi... kartais man taip atrodo, kad as esu is tu, kurios nuosirdziai myli tik viena karta
ir labai bijau, kad antra karta taip pat jau neisimylesiu



O man mergytės norisi girdėti tą myliu ir sakyti norisi. Mano šeimoje to irgi nebuvo, gal tais laikais nebuvo įprasta garsiai reikšti, demonstruoti savo jausmus, nors tikrai jaučiausi ir jaučiuosi labai mylima. Bet pati savo šeimoje norėčiau, kad to nebūtų bijoma. Nemanau, kad šitas žodis gali pasidaryti banalus, jei tikrai meilė tarp žmonių egzistuoja.
"Myliu" esu pasakiusi tik kartą, ex'ui

QUOTE(Belle_fleur @ 2012 10 26, 13:48)
O man mergytės norisi girdėti tą myliu ir sakyti norisi. Mano šeimoje to irgi nebuvo, gal tais laikais nebuvo įprasta garsiai reikšti, demonstruoti savo jausmus, nors tikrai jaučiausi ir jaučiuosi labai mylima. Bet pati savo šeimoje norėčiau, kad to nebūtų bijoma. Nemanau, kad šitas žodis gali pasidaryti banalus, jei tikrai meilė tarp žmonių egzistuoja.
bet tu cia sneki apie vyriskos lyties atstova? ar seima?
