Kaip visada, labinuosi su kava

:
Ethella - Nėra ten jokios konkrečios istorijos, kažkoks briedas. Toks jausmas, kad pats nežino nei ko nori nei ko jam reikia

. Turi kažkokią mergą, plokščią lentą, tokią pilką peliūkštę, kur padėsi ten ir rasi, o pakabinęs seilę į manę spoksto tolka tak

. Žodžiu, kaip jau ankščiau temutėje rašiau (seniai seniai) pavasarį padariau klaidą, o gal ir ne - prisipažinau, jam, kad įsimylėjau,o tas asilas (tfu avinas) man atrėžė:
- Nesupyk, bet tikrai negaliu tau atsakyt tuo pačiu.
Mhmmm, matosi iš elgesio kaip negali. Žodžiu pasimetus visai

. Toks jausmas, kad sau negali pripažint, kad patinku. Jam gerai taip kaip yra ir nieko keist nenori, juk patogiau turėt tokią - kur padėsi ten ir rasi, o ne tokią, rast tai rasi tik neaišku kur. Žodžiu

.