QUOTE(iziKNS @ 2012 11 21, 13:35)
kai kurios kovojat su nemiegojimu lovytej, o mes kovojam su savarankisku uzmigimu. na niekaip mum nesiseka nusupant uzmigt. pagulgau i lovyte, paglostau pabuciuoju ir iseinu. tai atsistoja ir pradeda zviegk lyp pjaunamas. ir taip gali ilgai kol trunka mano kantrybe. prieinu, paguldau vel, tai jis mane pamates dar labiau pradeda zviegt. jau ir uz rankos laikyt bandziau ir sedet prie jo (galvoju gal nenori likt vienas) ir dainuot... niekas nepadeda.
jau ir ant saves pykstu kad nuo pirmos dienos pripratinau supt, ir ant vaiko pykstu kad nors ir akivaizdziai nori miego visvien nesupamas nepasiduoda. po to paciai geda kad ant jo pykstu... nu zodziu..
Tik jau nepyk ant savęs, kad savo vaiką supai. Nereikia bijot vaiko sūpuot, guldyt šalia, duoti tai, ko jam reikia. Žiūrim, kaip vaikeliui geriau, kaip jam saugiau, o ir pačiai argi nemalonu pamyluot, pasūpuot?
Aš savo mergaitę iki šiol ant rankų užmigdau, nes taip greičiausiai užmiega. Tik reikia rasti patogią padėtį. Aš jos nenešioju, o atsisėdu į kėdę su ratukais, ir sukinėjuos prie kompo, tuo pačiu SM paskaitinėju su viena ranka
Dabar dar dažnai užmiegam kartu. Aš einu miegoti, ir ji tada migdosi. Lovos mūsų sujungtos, jai saugu šalia. Jeigu reikia, pabūna, kol aš nusiprausiu, kol susiruošiu. Pasakau, kad ateisiu, ir guli, laukia
Kantrybės, išaugsit neužilgo














