Apie atstuma mes dar niekad nesnekeje, nes vis tempiau, nenorejau as tos temos pradeti, nes tai pavirs ne bendru noru, o labiau spaudimu is vienos puses, ko norejau isvengti, bet vistiek nebeislaikiau
O del jausmu as jau senokai jo nebeklausiu ir pati pastebiu, kad vis maziau tai sakau, nei nepamenu kada paskutini karta buciau pasakius, jog myliu

Tai tarsi savisaugos budas... nors ne viena toki pokalbi turejom, ir ne karta esu is jo girdejus, jog as jam geriausia, kad kitokios salia saves neisivaizduoja, jo akyse as svajoniu moteris, jog reikalinga jam, kad esu svarbi, kad tik kai atsiradau jo gyvenime daug pakitimu i geraja puse ivyko ne tik darbuose, bet ir labiau seima rupintis pradejo. Viena drauge yra pasakius, jog tokie zodziai svarbesni nei paprastas "myliu", ir manau tame daug tiesos... As ir nebelaukiu to "myliu" tiesiog nenoriu is jo lupu girdeti, jog jis nera uztikrintas del saves, noriu kad jis butu tvirtas savo mintyse, jausmuose ir norose

Bet tie pokalbiai manau vistiek turejo itakos, nes kazkaip paprasciau tampa vienam kita suprasti, isklausyti, po ilgo laiko tarpo galiu pasakyti, jog savaite praleista kartu buvo pati nuostabiausia, net mazi nesutarimai ir pykciai to laiko nesugadino, gal net labiau pabreze kaip su juo gera
O kuo baigsis dabar nezinau, nes as nenoriu spausti, o tai kad mes jau apie tai kalbames bus sioks toks spaudimas ir is mano puses, tai gal geriau atsitraukti?

Nezinau ka daryt, palauksiu kai susitiksim ir pakalbesim, gal kas is to gausis