O buvo taip , kad draugavom graziai 4 metus. Nuolat kartojo kaip mane myli, kaip be manes negali, kokia as jam brangi rode demesi. Isvaziavo vasarai i uzsieni ir grizo pasikeites. Vis tebekartojo kaip myli bet demesio rode maziau ir siaip nebeatsiverdavo nebesipasakodavo. O as buvau apakusi isimylejusi, Juk jis pirmoji mano meile, draugauti pradejom 16 - dar vaikai. Klausinejau ar kas negerai, ar nori issilakstyti, nori skirtis, bet sake jog nori buti su manim. Dabar kai pagalvoju tai nesugebejo apsispresti.
Siaip ar taip per kaledas issiskyrem. Suinojau kad uzsieny susitaike su savo buvusiaja. Su kuria prisiekinejo jog niekas nebesieja. Nezxinau kas buvo skaudziau ar isdavyste ar tai jog viena diena suzinai kad nebera visko kuo tikejai., atrodo nuo pat vaikystes nebuvo kitaip nuolat budavom kartu mylejom o staiga viena diena suzinai kad viskas baigesi. dar baisiau buvo tai kaip issiskyrem. is pradziu jis atsiprasinejo sake nezinantis ko nori bet nepripazino isdaves, po to staiga atsalo. dabar zinau, cia mano klaida bandziau taikytis, maniau kiad be jo nebemokesiu gyventi, kvailyste. vos pajutes mano silpnuma ir pats atsalo, fgaliausiai pasake jog nebenori su manim buti ir manes nebemyli. va taip ir baigesi mano pasaka.
dabar vis idomu ar tikrai taip eme viskas ir isgaravo? kaip gali normalaus jauciancio zmogaus krutinej nelikti nieko, net pagarbos, kad graziai issiskirtum ir pasakytum tiesa, atsiprasytum? manau ir man butu buve lengviau.
aisku verkiau blioviau nesavu balsu bet praejo savaite, dvi puse metu ir esu laiminga kaip niekad. kai suzinojau jog jis su ja susizadejo sokinejau is laimews tikraja ta zodzio prasme...nes ne as esu jos vietoj. dabar matau visus jo trukumus kuriu nemaciau apakusi is meiles ir zinau kad galiu susirasti geresni, tik viena problema, pasitikejimo vyrais isvis nebera. atvirai pasakysiu nemanau kad yra tokiu kurie niekada nera isdave savo merginu/zmonu..
