Jis myli mus abi!

Ti kaip sustoja autobusas, vyra varo - na levo, o moteros - na pravo

Kiba susibalamutijau

kai sustoja lektuvas, visi eina i apacia.

Banzai.....

suzinojau, kad mano vyras jau daugiau nei pusmeti turi kita moteri. Ir ne tai blogiausia. Jis neatejo pas mane atgailaudamas ir prasydamas atleisti. Jis taip pat nepasake, kad iseina pas ja. Nes jis myli mus abi!!! Ir dabar kankinasi, nes negali plikti nei vienos, nei kitos. Ir kankina mus.

Sveika
nelabai ,manau,ką galima ir pakeisti jei myli abu tai jam bus sunku apsispresti,bet jei gyvena dar su jumis tai dziaukites ir darykite,kad jisai noretu but su jumis.

pas mane panašia situacija,tik kad aš myliu abu vyrus ir yra labai sunku gyventi ir myleti abu ir vyras irgi žino ,kad myliu vis savo tikraja,pirmaja meilė bet jisai stengiasi,kad aš su juo norečiau but.

Sorry, ti parazito mentalas. Suda jus juos mylit. Jus mylit tik savi, a juos kankinant, kaip sunes laikote uz pavadzio, i nedudat jiem gyventi naujo gyvenimo, su kita, tikrai mylinica moterimi. Ti daba anie turi laukt, kol jusu pize apsispres ku labiau norat, kad jumi krustu, i su kuo buset. A jus paklausket savo sazines, a jus noretai buti atsarginis aerodromas. Je zmogus istikro myl, anam svarbu, kad jo mylimasis butai laimingas, a koki laimi jus galit aniem duoti. Ti isedas.

Keista, skaitau jusu patarimus ir siurpas mane krecia. Jus taip rasote, kad paliktumete, issiskirtumete ir t.t. O ka laimetumete? Isliktumete zmogumi? Taptumete nugaletoja? Gal kazkiek tuo galima seve paguosti, bet realybe diktuoja visai ka kita...
Gyvenciau is pasalpos visus metus, kankinciausi viena augindama dukryte, niekur neiseiciau(na gal jei motina pasikviesciau pas save gyventi), Alimentai- juokingi 200 lt. Tai uz tiek as vos savaite pratempciau. O jis vistiek gyventu su manimi- butas nupirktas uz paskola(15 metu paskola)- kol neissimokesim neparduosim.
Ir tai , kad jis budamas laisvas lakstytu i kaire ir desine, kad maisytusi man po akimis (gal net su kokiomis drauguzemis) man tikrai nebutu i nauda.
Ir patikekit manimi- jam toks gyvenimas (jei jis tik is patogumo gyvena su manimi) yra daug patogesnis- nieks galvos nekvarsintu, su kuo nori, kada nori galetu bendrauti. Galetu pirkti ka noretu, ko uzsigeistu (uzdirba gerai, bet atlyginimas i vokeli mokamas)
Kitas dalykas- as jau patikejau, kad visi vyrai tokie. Netikiu, kad yra vyras nenuklydes i sona (tik gal nuklydimo daznumas ir moteru susiradimo budai skiriasi). Siandien buvau uzregistruoti savo dukryte- uzsidejau savo aptemptus dzinsus, prie kuno prigludusia maikute, aukstakulius ir pirmyn. Ir ka- prie santuokos rumu masinukas( tamsinti stiklai- naujas BMW) sustojo, atsidaro langelis, o ten zenotzmogis (su vestuviniu ziedu ant rankos) mane siulo pavezeti.
Bjauru- bet tai tik irodo, kad atsilo oras ir vyrai savo "galu" nesuvaldo.
Zinau, kad galeciau susirasti vyra, bet jam tik to ir tereiketu. Greiciausiai jis turetu zmona, o man zertu komplimentus ir dovanotu rozes.
Vyras man buvo pirmas (ir dar kolkas paskutinis), bet palaksciau savo laiku nemazai, todel labai daug sutikusi tokiu sliuzu buvau. Labai atsargiai rinkausi vyra, galvojau svarbiausia, kad protingas butu (tada pinigu uzdirbs, protingai apie seimos planavima galvos). Grozio nereikejo. Zinojau, kad grazus vyrai susilaukia per daug moteru demesio. Ir issirinkau.....darau isvada, kad jie visi patinai beieskantys pateliu (ir kuo daugiau). O mums skirta su tuo susitaikyti (priimti tai kaip neisvengiamybe, o gal pradeti elgtis kaip ir jie- tada lengviau bus), arba kovoti su tuo(nutraukti rysius, isdraskyti praeiti, ieskoti kito idealybes- gal ir surasi)
Del mano auklejimo- tai galiu pasakyti, kad tikrai jokiu kompleksu man niekas neidiege. Augau labai darnioje seimoje. Man tetis buvo idealus vyras. Visada sakiau, kad noreciau tokio vyro. Jie su mama visada kartu, jokiu pykciu namuose(neskaitant smulkiu, buitiniu paburbejimu)
[/quote]


Oho moterėla, taviškis ne tik tau neištikimas buvo, bet ir savivertę visiškai sunaikino. Yra, patikėk, yra ir ištikimų, ir gerbiančių moteris vyrų. Tik tu tokio kol kas nesutikai. Linkiu, kad sutiktum ir pradėtum save mylėti ir vertinti.

Mon baisia gaila tuokiu moteru, kurios del dunos kasnio, i gera gyvenima, parduda sava kuna, siela i t.t. O silea parduta, nas natiki, kad yr padorumas, meili, padorus zmuones.

Ku zmuogus laimi, nasvarbu diedas, a motera, o gi kita sansu, gyventi mylimam i mylet. Ku mokosi jusu vaks, jis bus lygia toks pat nelaimingas, nas naturi kito pavyzdzio, jus luosinate ji.

Nazinau, asai stangiuosi nateisti, bet mon baisia nepatinka, svolocia, kurie tokias saunias moteras, a vyrus is vidaus zudo, visa duzia sutrypia.

Jis neapsispres. Nuspres gyvenimas ir nuspres jusu naudai. Nesate tiesiog dvi moterys, kurias jis myli. Prie jusu ji risa meile ir protas, sazine, sukurta seima. Prie jos traukia jausmai, bet protas, sazine, meile vaikui stumia. Todel laimesite jus. Ne kiek neabejokite. Nebent pati nusprestumete viska isdraskyti.

P.S. Oi, tema uzvesta pries amzinybe, nu bet ji bus aktuali iki pasaulio pabaigos, tai netrinsiu.
Papildyta:


O man negaila. As tokias gerbiu. Stiprias, besivadovaujancias protu. Na, jei vyras chroniskai visas is eiles vercia, gal ir neverta su tokiu pasenti (be laiko), bet jeigu karta isimylejo, zmona gerbia, seimos nepalieka, tai tik zmonai spresti, ka toliau daryti.

Ti gerbti, i gailieti vynas kitam napriestarauja. Stiprumas, kame, kad taikosi su situacijas, bija ja keist, priimti atsakomybe uz ateiti, plauk kap s... pasroviui, a kad kap strutis galvu in smeli kisa, a ti, kad und savi, kap motera, riebu kryziu deja? A ji neverta laimes? Gyvent del vaku, o ku daryt kai vaka isaugs, zuret in tu kuili... Ti jau pakasynas. I vel ti pagarba, mas galim gerbti zmogu, bat galim napadore elgtis jo atzvilgiu, vynas kitam napriestarauja. Tap, visku privala zmuogus spresti pats, i atsakomybe uz ti ka nusprende yr jo. Bat ti nesaka, kad tik protingas minta jausmu isedom, ti tik paroda, kad zmuogus savi negerbia i nevertina, kad tumi tenkinas. Kam tu dieda laikyti sali savi, is pareigos, a motera yr kokia mizerija, kara metas, a paskutinis diedas vsam sviete?

Na taip visos mes skirtingos , bet manau savigarbos reikia tureti kiekvienai, ir kaip sakant neatiduoti savo laimes kitam zmogui, musu juk niekas nepadarys laimingom, tik mes pacios, manau kad ir kaip sunku bebutu ,reik gyventi del vaikeliu, o po to ir del saves, o tik 3 vietoj, bent jau mano nuomone yra vyras, buvau viena kart ir pati isduota, bet daugiau kartu neprireike, nes paprasciausiai man jis tapo slykstus, ir pasitikejimo musu santykiuose neliko, palikau ji nors man tebuvo 8 nestumo mesesis, dabar esu laimingai istekejus uz vyro kuri myliu, ir jis mus myli, ir gyvenu pilnaverti pasitikejimo viens kitu gyvenima.. taigi moterys stiprybes

Taip, uzgniauziam emocijas, jausmus, pojucius ir vadovaujames tik protu. Juk reikia buto, reikia esti, nusipirkt skuduru sau ir vaikams. Ir tada gerbsime save. Busime stiprios ir laimingos. Nes vyras gerbia ir nepalieka seimos ( jomajo - kokia malone suteikiama, ne kiekvienai taip pasiseka ). Kliedesiai...aisku, kai nera kitos iseities kas belieka - susitaikyt. Bet tikrai negerbciau saves uz tai. Juo labiau man nereikia tokio diedo, kuris myli kita, BET NEPALIEKA seimos. Uz ka jis mane gerbia ? Kad toleruoju jo pasikrusimus su kita ? Kiekvienas vertas to, ka turi.

Man irgi slykstesnis butu jausmas,kad vyras su manimi gyvena,tik del vaiku.Daug slykstesnis:ir uz bado ,ir uz salcio jausma.Nors man asmeniskai,vyras,kaip finansinis objektas,niekada nefiguravo.