Globėjai plepa apie viską

O kodėl jūs nusprendėte,kad neturi?Ir kur čia detektyvas,jei žmogaus paklausi,ar ji tai tu,o atsakymas -paduosiu į teismą.Ar jau ir paklausti negalima?Domiuosi šita istorija,labai gaila vaikiukų,norėčiau,kad jie šventes švestų namie,o ne valdiškoj įstaigoj

pacituokit- kur buvo parašyta taip kaip jūs parašėt
Jū dabar rašot jog taip supratot- o kaip buvo parašyta?

galima. ir galima gauti atsakymą - "špygą tau taukuotą".
o šiaip - tapatybes atskleisti draužiama - forumo taisyklėse.

Galų gale supratau, mūsų patirta istorija, teisingiau poistorinis periodas man davė supratimą kodėl taip blogai, kaip anksčiau maniau dirba VTAT, ir kodėl vaikų globos namai tiesiog perpildyti. Seniau daug diskutuodavau su seseria dirbusia ilgus metus VTAT- ji kalbėdavo, pasakodavo , o aš negalėjau suvokti kad tikrai yra tokia realybė. Didžiausia problema yra tie"susirūpinę visuomeninkai" kurie "gina" vaikų teises. Kuriems pati globa neįdomi, patys niekada neglobojo ir niekada net neglobos. Tiesiog jie nori dalyvauti, būti matomi ir būti žvaigždėmis. Jie lenda prie tų tėvų, juos moko kovoti ir mano atvesiantysjuos į doros kelią. Nieko nedaro- gal atneša į tuos namus žaisliuką, gal ką ir viskas. Gi nevedžioja tų tėvų pas specialistus, neapmoka tėvų psichoterapijos, nemoko jų tėvystės įgūdžių- jie tiesiog kalba tai ką tie tėvai nori girdėti. Laksto, skambina pasakoja apie būsimus globėjus išgalvotus dalykus, golbėjų vardu rašo skundus, apie globėjus rašo skundus. Žodžiu padeda vaikams augti šeimoje. Ir taip būna 80 procentų laikinosios globos atveju.
Ir musm taip buvo- iš pat pradžių, bet mes nesupratom, kada labai diplomatiškai mums buvo pasakyta apie seniūno nesutikimą ir bendruomenę, kad mes turėsim labai daug problemų. Mes to negirdėjom, nes tiesiog pačios niekada nesielgtumėm kaip tie "visuomeninkai"
Taip, vaikiukus atiduotų į šeimas greičiau tai laikinąjai globai, ir dokumentus tvarkytų greičiau, jei ne 2/3 laiko dar reiktų atsimušinėti nuo tų geradarių. Buvo periodas dar prieš 12 metų, kai vaikiukus iki galutinių dokumentų sutvarkymo atiduodavo į šeimas. Bet greit baigėsi- nes tai uždarė tie geradariai- skundai, VTAT pralaimėjimai teisme, vaikų atgal rąžinimas į globos namus- tikrai ne vaikų interesas.
Va kodėl viskas vyksta taip lėtai, taip sunkiai. Na globėjai irgi skundžiasi , kodėl taip labai neatsisuko į mus- todėl kad darbuotojai, ypač seni darbuotojai - žino, kad tikros globėjos kaip pagal tą priča- jos atsitrauks, nes jos tikros mamos. Ir joms tikrai daug svarbiau yra vaikas/ai- nei kas nors kitas. Todėl šiek tiek atsitraukėm ir mes- toks viešumas, ir bet koks viešumas vaikiukams nereikalingas. Jie ir taip nuskriausti. O santykiai su VTAT Rokiškio, pas mus liko labai šilti ir draugiški.

na, jeigu turite 4 vaikus - vadinasi ne panele kai man buvo 18+ a žiauriai norėjau pakeisti daug ką pasaulyje iš esmės, kas svarbiausia mėginau, bet šūds gavosi. Atėjo tik pagrindinis suvokimas, kad iš esmės aš nieko nepakeisiu, bet savo mažais darbais, nesiplėšydami galime pakeisti labai daug. Tai vat ir pradėjau, su dviem ne bio vaikais, keisti tą pasaulį, daryti jį gražesniu, nes jau du vaikai turi vaikystę, o tai jau labai daug. Visos kitos čia rašančios ir globojančios taip pat keičia, savo meile svetimam-savam vaikui, o ką jau kalbėti apie tas, kurioms dar ir su valdiškais namais ir tėvais alkoholikais dėl vaikų pakovoti reikia... Aš tik taip suvokiu tą bandymą bendrai kažką keisti. Tikiuosi, kad mūsų užauginti vaikai taip pat norės keisti, kad pasaulis būtų gražesnis, taip po truputuką ir pasieksime rojų žemėje per kelis šviesmečius

Sveikos. Seniai čia nebuvo, nepažadu, kad daug ir būsiu, nes laiko trūkumas pas mane akivaizdus Privertė jumis vėl susirasti, kai kurių dalyvių laiškeliai Pasidarė įdomu, kaip dar jūs gyvenate, kurios čia užsukate

Labai pritariu pacituotiems žodžiams ir dar noriu pridėti, kad mūsų visuomenėje apskritai nėra sistemos, kuri padėtų vargšams tėvams. O padėdami tėvams - padėtų ir vaikams. Pas mus tik visi garsiai smerkia visus, tiek tėvus, tiek gyvenimo sužalotus vaikus. Net neįsivaizduojate, kiek aš matau baisių gyvenimo sužalotų vaikų, kuriuos visi smerkia. Mano nuomonė už jų nusižengimus turėtų būti baudžiami tėvai, deja to nėra ir aišku nebus. Dar baisiau yra tai, kad matai 16 metų vaiką, kuris akiviazdžiai asocialiu tapo dėl savo viso pirmesnio gyvenimo ir niekuoj am negali padėti, nes mūsų valstybės politika yra tokia, jog tokius reikia bausti. Akivaizdu tik tiek, kad tokius vaikus bausdami jiems nepadėsim, taip užauga kita asocialų karta...

Taigi, mes nieko negalime pakeisti, galbūt tik po mažą žigsneįl, kurį tikriausiai jau padarė daugelis čia bseliankančių - užauginkime ir mylėkime tuos vaikus, taip į pasaulį išeis dar vienas geras žmogus, kurio likimas galėjo būti visiškai kitoks....

Aciu, tai pirmas bent kiek pozityvesnis atsakas per sias dienas (palyginus su tuo, ko sulaukiau anksciau).
Taip, puikiai suvokiu, ir neturiu ambiciju vienu spjuviu pakeisti sioje sistemoje kazko, dar geriau suvokiu, kad norint kazka pakeisti - pirmiausia pradedame nuo saves, bet, yra pavyzdziu, bendro tikslo siekimo, ir, kad ir mazais zingsenliais, bendra iniciatyva pasiekto, kad ir menko rezultato, ir, regis, mirties taske, uzsalsusi situacija gali pradeti judeti...
Mes taip pat gyvenam puse metu laukimu, siuo metu labiau beviltisku, nei viltingu, situacija tokia pati, gal dar net liudnesne, nes musu atveju - vaikais bio tevai nesidomi, ir net nebando vaidinti, kad domisi, kaip nesidomi daugiau aplamai niekas - isskyrus to rajono vtat (na, ir tas domejimasis - popierinis), o kiek besikreiptume, su kuo bekalbetume - atsimusame i siena, atsakymas vienas - "nesvajokit, vaikai trys, ju neskirsime" . Laukia procedura - dabar - ivaikinimo Lt, po to - ivaikinimo ne Lt, tada gal but globa Lt, ir tt, maziausias su negalia. Ir niekam nesvarbu, kad visiems aisku, koks ju likimas, greiciausiai bet kokiu atveju jie bus isskirti (vyriausia bus greit penkeriu), svarbiausia-" laikytis proceduros". Ir, kaip kazkas minejo, vardan to vaiko, kuri jau dabar mylime, labui -tu taisykliu ir laikomes, karts nuo karto skambinam, domimes, bet net lankyti sau leisti to vaiko negaliu, ir is visos sirdies trokstu, kad patektu visi i viena seima. Taigi, net nuo saves pradeti siuo metu negaliu nieko.

Kažkokia makalynė skyrelyje, liūdna labai dėl to
Juk tikslas, kaip ir bendras- mylėti ne savo biologinį vaiką visa širdimi ir siela, padėti jam išsigydyti praeities skaudulius ir užauginti laimingu žmogumi, bet va tas visa makalynė tokia grubi ir paini, kad man net nedrąsu rašyti čia..... Aplamai iš paskutiniųjų bandau ta savo šeimos įtampą ir nerimą dėl mažųjų sesyčių ir brolio užglaistyti, kuo daugiau malonių akimirkų namuose sukurti, ateinu čia, net nežinau, palaikymo ir stiprybės rasti, o jaučiuosi kaip Lietuvos žiniose ar Alfoje- kažkokie paistalai neatitinkantys tikrovės. Gal, nebežaiskime tų kvailų žeminančių ir įžeidžiančių žaidimų- nešvariems skalbiniams skalbti yra privačios žinutės, visada galima jei kas neaišku, neramu ar siutina ten išsikalbėti, nes, aš asmeniškai, to purvo matyt nenoriu. Ačiū.

tęstinius kursus lankė pora moterų, kurios irgi augino ne visus biologinius brolius ir seses. Mūsų atveju neįgalūs du mažieji. Ir abu sunkiai. Tendencija tik blogėti. Pagalba kompleksinė ir kompetetinga jų atveju iš viso yra tik Vilniuje. Bet kam įdomu vaikai- įdomu pasirieti.

Aš pati auginu ne visus, vieną, tik paimtą iš šeimos į Utenos kūdikių namus išvežė, įvaikino ten ir dingo visi galai. Augo gi kartu.
O dėl šio ketvirtuko, tai tai, kad Alfija nebijo auginti vaikučių su negalia (aš tos atsakomybės niekaip neprisimčiau ir dėl baimės ir dėl žinių stokos ir dėl vaikų skaičiaus ir dėl gyvenamosios vietos- provincijoje prapultis jiems būtų, tikrai negautu tiek tos pagalbos kiek Vilniuje) būsiu jai dėkinga visą gyvenimą

Šelma, bet kad net klausimas toks nekilo, bent jau man- ar aš to negaliu. Aš galiu. Aš žinau, kad aš galiu juos išauginti ir išmokyti tiek, kad jie gyvenime save apsitarnaus, mergytė tikrai, ir berniukas įgys paprastas profesijas, galės pragyventi. įgys įgūdžių. Kad jie nebus tie, kurie papildys psichoneurologinių dispanserių gretas, nesnei šeimoj, nei globos namuose jie tiesiog negali to įgyti deramos priežiūros. Globos namuose yra priežiūra, bet jiems reikia kitos. Čia ne darbuotojų kaltė- čia sistema valstybinė yra tokia.
O šiaip bendravimas- yra skaipas, kelias ne tolimas, susitikimų daug, o kur dar vasaros.

Bendravimas yra TIK noro reikalas, jei jo nėra tai gali vienam mieste gyventi ir nesusitikti.