Visas su sulauktais Naujais metais
Visus sulaukusius savų gimtadienių
QUOTE(alfija @ 2013 01 01, 00:25)
Su Naujais!
QUOTE(alfija @ 2012 12 31, 13:01)
Sėdžiu virtuvėj, mišrainę pjaustau. Vaikai Žiogo kambary TV žiūri ir kalbasi. Žiogas sako Duksiui- aš tave myliu, Duksis sako aš tave irgi
tai kas dar gali būti geriau
tai kas dar gali būti geriau
Gražiai čia jie. Glosto sielą tokios nuogirdos
.Tik paglavojau (gal nereiktų nieko galvoti
), ar kada esu klausus to savo artimųjų. Tiesiog toks klausimas net nekilo. Manyčiau, čia mūsų šito "klubelio" specifika. Ir kaip gerai, kai jau gali TO klausti (nebebijai, kad bus negeras atsakymas) ir gali dar ir dar užsitikrinti, kad nuosavame pasaulyje kuriasi tai, kas svarbiausia - esminiai ryšiai tarp žmonių. Mano dičkiukas ieško "savo normalumo" įrodymų bandydamas pasaulį prisitaikyti savo būčiai. Su močiute aplankė senelio kapą ir aiškina močiutei: "ten, kitose kapinėse yra palaidotii kiti mamos tėveliai (vyro tėvų kapai), kuriuos mamytė turėjo maža ir neatsimena, turėjo dar prieš tai, kai tu, močiute, tapai jos mama". Nebemažas, ir daug kartų aiškinta, kas ir kur palaidota, bet galvelėje konstruojamas savas supratimas ir tiek...
Sveikos
Su praėjusiom šventėm
Paskaičiau apie problemas mokykloje, ir noriu papasakot savo patirtį. Mano didžkiui 14 dabar. nuo mažens buvo labai judrus, nenuorama, ieškantis lyderio pozicijos. jau darželyje būdavo tokių vaikiškų su juo problemų (pvz. 4metų, eidamas su šeimininkute parnešti maisto iš virtuvės, sutiko kitą auklėtoją ir garsiai pareiškė savo įspūdį "kokie dideli papai pas tave" (aišku atsiklausiau ilgos litanijos nuo auklėtojų), kitą kartą atėjusi pasiimti sužinau, kad spyrė mergaitei į veidą ir sulaužė akinius (nuo tos žinios vos iš kojų neišvirtau), geriau įsigilinus sužinojau, kad auklėtoja paliko juos salėj išrykiuotus ir kažkur išėjo, liepė stovėti ramiai ir laukti. maniškiui stovėti ramiai ir laukti, neįmanomas dalykas. tai jo žodžiais "aš rodžiau breiką, sakiau, kad pasitrauktų, bet ji nepasitraukė, tai netyčia ir užkliuvau"...... na jau neskaitant tokių dalykų, kaip kad miegamajame nusivedęs bučiavo mergaitę, draugui kotletą įmetė į kompotą ir t.t. čia tai kasdien buvo tokie dalykai. Po darželio, jau nujaučiau kas manęs laukia, kai pradės eiti į mokyklą.
Kaip tyčia papuolėm pas labai griežtą mokytoją. Mokslo atžvilgiu, labai gera mokytoja, bet.... Aš dažnai sulaukdavau iš jos skambučių su skundais, kad mano vaikas trukdo pamoką, plepa, trukdo draugams ir t.t. Patariau mokytojai pasodinti jį į pirmą suolą (nes sėdėjo paskutiniame) ir duoti daugiau užduočių, gavau atsakymą "pirmame suole sėdi vaikai, kuriems prasčiau sekasi, su kuriais daugiau reikia dirbti" (maniškis mokėsi pakankamai gerai) na tai galvoju, ko tada dar nori, ir be kita ko, manau čia mokytojos reikalas, jei ji nesuitvarko su mokiniais. Paklausiau saviškio, kodėl plepa, trukdo pamoką, gavau atsakymą " tai aš keliu ranką, noriu atsakinėt, bet manęs neklausia, klausia kitų, tai ką man veikt kol jie atsakinėja, tai ir kalbamės su draugu"
Kartą grįžusi iš susirinkimo, nedaėjusi savo buto, laiptinėje taip pratrūkau verkti, kaukiau balsu. Per susirnkimą aišku atsiklausiau auklėtojos koks mano vaikas blogas, koks jo elgesys, kaip jis trukdo visai klasei mokytis, kaip daro blogą įtaką klasės draugams. Tik išėjus iš mokyklos manęs kieme laukė 5 mamos (net 5!!!) ir visos prdėjo pulti. Viena šaukė kaip jos vaikui maniškis kelnes suplėšė, nes stūmė po pamokų einant namo, jis virsdamas susiplėšė kelnes, reikalavo nupirkti kitas. Kita sakė, kad jos vaikas bijo eiti namo po pamokų, todėl pasilieka ilgiau mokykloje kol mano vaikas išeis, tada tik jis eina namo. kita sakė, kad jos vaikui maniškis pirštus privėrė su durimis. O paskutinioji tai išvis puolė mane šaukdama, kad jei aš nesugebu savo vaikui paimti diržo, tai ji pati atsineš į mokyklą diržą ir jį prilups, kad mano vaikas net nebandytų net paliesti jos vaiko ir t.t.
Grįžus bekalbant su savo vaiku išgirdau, aišku, ginybinę kalbą, kaip jis nekaltas, o kalti visi kiti. (tą jis labai puikiai įvaldęs dar ir dabar) neiškenčiau, nusivedžiau pas kelis vaikus į namus. Išaiškėjo visai kiti dalykai, nei pasakojo mamos. Mano vaikas 3!!! mamų akivaizdoje buvo išteisintas. Su tuo vaiku, kurio mama šaukė kad prilups mano vaiką, jie tapo geriausiais draugais. to berniuko mama gyveno užsienyje, grįžinėdavo tik pas vaiką. jis slėpė nuo mamos kad draugauja su maniškiu. Išvada: tėvai (dauguma) mato viską per savo vaikui meilės prizmę. Niekada neužstodavau savo vaiko nei prieš kitus tėvus, nei mokytojus, nei vaikus. Tiesa pasakius, buvau isitikinusi kad jis toks ir yra kaip man sako (nes juk jei sako, tai žino ką sako)
Kartą pasakmbino mokytoja į darbą man ir pasakė kad rytoj ateičiau su vaiku į mokyklą ir pereičiau per visus mokytojus (ji buvo pradinių klasių mokytoja, be dar buvo dailės, muzikos, kūno kultūros, anglų k. mokytojai) ir susirinkčiau parašus, kad jie dar sutinka mokyti mano vaiką, kitaip jis bus pašalintas iš mokyklos. Atsiprašiau tą dieną iš darbo, ir ėjome abu kartu per mokytojus. nei iš vieno mokytojo (nemeluoju, tikrai) nesulaukiau jokio pasipriešinimo, gal tik vienas kitas buvo kuris ne tik kad nieko blogo nepasakė bet dar ir pagyrė, bet dauguma sakė, kad trukdo pamokas, išdykauja, bet jis "juk berniukas, vaikas, kaip ir visi vaikai" , "kol kas sutvarkome", "neturiu jokių priekaištų, kaip ir visi vaaikai, paišdykauja, panervoja, bet tai normalu" Va tada tai grįžusi pas vaiko mokytoja (po 3 metų, nes tai buvo jau 4 klasėje) išdėjau jai viską ką apie ją galvoju. Ir tikiu, kad ji darė didelę įtaką ir tėvams, ir klasės vaikams. Ji mane gasdino, kad perėjęs į kitą mokyklą iš tos pradinės mokyklos, jis ilgai ten nepabus, išmes, jam tik į spec mokyklą ir t.t.
Dabar maniškis jau 8 klasėje, būna visko, kaip ir visiems, bet normos ribose. Aš labai dėkinga tos mokyklos pedagogams kad jie tinkamai įvertina situaciją ir ją nukreipia vaiko naudos link. Buvo čia šiek tiek prisidirbęs, su kažkokiu mokiniu susimušęs, tai kokio bieso prisgalvoja kartais, bet dabar pavaduotoja atsakinga už renginius jį labai globoja. sako jei jau tu tiek energijos ir drasos turi tai aš tau duosiu kur išsikrauti, jis veda daugelį mokyklos renginių. Nera nei vienu mokyklos varzybu be jo, jo net i namus ateina ieskoti kuno kulturos mokytojas. jaunas, fainas vyrukas, pakalbejus su juo irgi isgirdau "jam energija per ausis tryksta, tegul turi ji sis to naudos" kiti mokytojai ta pati kalba, tuoj ji itraukia i kokias viktorinas, renginius ir t.t. ir kaip supratau ir tarp mokyklos mokinių yra mėgstamas, draugiškas. Atrado kur realizuoti ir tą savo lyderio poziciją, veda renginius, komandai vadovauja. Zodziu viskas susideliojo i savo vietas. dabar po 8metu tik as galiu realiai vertinti visa ta situacija. nezinau istikruju kuriuo keliu viskas butu pasisuke, jei vaikas butu patekes vel i tokia aplinka kaip kad buvo pradineje mokykloje....
Su praėjusiom šventėm
Paskaičiau apie problemas mokykloje, ir noriu papasakot savo patirtį. Mano didžkiui 14 dabar. nuo mažens buvo labai judrus, nenuorama, ieškantis lyderio pozicijos. jau darželyje būdavo tokių vaikiškų su juo problemų (pvz. 4metų, eidamas su šeimininkute parnešti maisto iš virtuvės, sutiko kitą auklėtoją ir garsiai pareiškė savo įspūdį "kokie dideli papai pas tave" (aišku atsiklausiau ilgos litanijos nuo auklėtojų), kitą kartą atėjusi pasiimti sužinau, kad spyrė mergaitei į veidą ir sulaužė akinius (nuo tos žinios vos iš kojų neišvirtau), geriau įsigilinus sužinojau, kad auklėtoja paliko juos salėj išrykiuotus ir kažkur išėjo, liepė stovėti ramiai ir laukti. maniškiui stovėti ramiai ir laukti, neįmanomas dalykas. tai jo žodžiais "aš rodžiau breiką, sakiau, kad pasitrauktų, bet ji nepasitraukė, tai netyčia ir užkliuvau"...... na jau neskaitant tokių dalykų, kaip kad miegamajame nusivedęs bučiavo mergaitę, draugui kotletą įmetė į kompotą ir t.t. čia tai kasdien buvo tokie dalykai. Po darželio, jau nujaučiau kas manęs laukia, kai pradės eiti į mokyklą.
Kaip tyčia papuolėm pas labai griežtą mokytoją. Mokslo atžvilgiu, labai gera mokytoja, bet.... Aš dažnai sulaukdavau iš jos skambučių su skundais, kad mano vaikas trukdo pamoką, plepa, trukdo draugams ir t.t. Patariau mokytojai pasodinti jį į pirmą suolą (nes sėdėjo paskutiniame) ir duoti daugiau užduočių, gavau atsakymą "pirmame suole sėdi vaikai, kuriems prasčiau sekasi, su kuriais daugiau reikia dirbti" (maniškis mokėsi pakankamai gerai) na tai galvoju, ko tada dar nori, ir be kita ko, manau čia mokytojos reikalas, jei ji nesuitvarko su mokiniais. Paklausiau saviškio, kodėl plepa, trukdo pamoką, gavau atsakymą " tai aš keliu ranką, noriu atsakinėt, bet manęs neklausia, klausia kitų, tai ką man veikt kol jie atsakinėja, tai ir kalbamės su draugu"
Kartą grįžusi iš susirinkimo, nedaėjusi savo buto, laiptinėje taip pratrūkau verkti, kaukiau balsu. Per susirnkimą aišku atsiklausiau auklėtojos koks mano vaikas blogas, koks jo elgesys, kaip jis trukdo visai klasei mokytis, kaip daro blogą įtaką klasės draugams. Tik išėjus iš mokyklos manęs kieme laukė 5 mamos (net 5!!!) ir visos prdėjo pulti. Viena šaukė kaip jos vaikui maniškis kelnes suplėšė, nes stūmė po pamokų einant namo, jis virsdamas susiplėšė kelnes, reikalavo nupirkti kitas. Kita sakė, kad jos vaikas bijo eiti namo po pamokų, todėl pasilieka ilgiau mokykloje kol mano vaikas išeis, tada tik jis eina namo. kita sakė, kad jos vaikui maniškis pirštus privėrė su durimis. O paskutinioji tai išvis puolė mane šaukdama, kad jei aš nesugebu savo vaikui paimti diržo, tai ji pati atsineš į mokyklą diržą ir jį prilups, kad mano vaikas net nebandytų net paliesti jos vaiko ir t.t.
Grįžus bekalbant su savo vaiku išgirdau, aišku, ginybinę kalbą, kaip jis nekaltas, o kalti visi kiti. (tą jis labai puikiai įvaldęs dar ir dabar) neiškenčiau, nusivedžiau pas kelis vaikus į namus. Išaiškėjo visai kiti dalykai, nei pasakojo mamos. Mano vaikas 3!!! mamų akivaizdoje buvo išteisintas. Su tuo vaiku, kurio mama šaukė kad prilups mano vaiką, jie tapo geriausiais draugais. to berniuko mama gyveno užsienyje, grįžinėdavo tik pas vaiką. jis slėpė nuo mamos kad draugauja su maniškiu. Išvada: tėvai (dauguma) mato viską per savo vaikui meilės prizmę. Niekada neužstodavau savo vaiko nei prieš kitus tėvus, nei mokytojus, nei vaikus. Tiesa pasakius, buvau isitikinusi kad jis toks ir yra kaip man sako (nes juk jei sako, tai žino ką sako)
Kartą pasakmbino mokytoja į darbą man ir pasakė kad rytoj ateičiau su vaiku į mokyklą ir pereičiau per visus mokytojus (ji buvo pradinių klasių mokytoja, be dar buvo dailės, muzikos, kūno kultūros, anglų k. mokytojai) ir susirinkčiau parašus, kad jie dar sutinka mokyti mano vaiką, kitaip jis bus pašalintas iš mokyklos. Atsiprašiau tą dieną iš darbo, ir ėjome abu kartu per mokytojus. nei iš vieno mokytojo (nemeluoju, tikrai) nesulaukiau jokio pasipriešinimo, gal tik vienas kitas buvo kuris ne tik kad nieko blogo nepasakė bet dar ir pagyrė, bet dauguma sakė, kad trukdo pamokas, išdykauja, bet jis "juk berniukas, vaikas, kaip ir visi vaikai" , "kol kas sutvarkome", "neturiu jokių priekaištų, kaip ir visi vaaikai, paišdykauja, panervoja, bet tai normalu" Va tada tai grįžusi pas vaiko mokytoja (po 3 metų, nes tai buvo jau 4 klasėje) išdėjau jai viską ką apie ją galvoju. Ir tikiu, kad ji darė didelę įtaką ir tėvams, ir klasės vaikams. Ji mane gasdino, kad perėjęs į kitą mokyklą iš tos pradinės mokyklos, jis ilgai ten nepabus, išmes, jam tik į spec mokyklą ir t.t.
Dabar maniškis jau 8 klasėje, būna visko, kaip ir visiems, bet normos ribose. Aš labai dėkinga tos mokyklos pedagogams kad jie tinkamai įvertina situaciją ir ją nukreipia vaiko naudos link. Buvo čia šiek tiek prisidirbęs, su kažkokiu mokiniu susimušęs, tai kokio bieso prisgalvoja kartais, bet dabar pavaduotoja atsakinga už renginius jį labai globoja. sako jei jau tu tiek energijos ir drasos turi tai aš tau duosiu kur išsikrauti, jis veda daugelį mokyklos renginių. Nera nei vienu mokyklos varzybu be jo, jo net i namus ateina ieskoti kuno kulturos mokytojas. jaunas, fainas vyrukas, pakalbejus su juo irgi isgirdau "jam energija per ausis tryksta, tegul turi ji sis to naudos" kiti mokytojai ta pati kalba, tuoj ji itraukia i kokias viktorinas, renginius ir t.t. ir kaip supratau ir tarp mokyklos mokinių yra mėgstamas, draugiškas. Atrado kur realizuoti ir tą savo lyderio poziciją, veda renginius, komandai vadovauja. Zodziu viskas susideliojo i savo vietas. dabar po 8metu tik as galiu realiai vertinti visa ta situacija. nezinau istikruju kuriuo keliu viskas butu pasisuke, jei vaikas butu patekes vel i tokia aplinka kaip kad buvo pradineje mokykloje....
QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 01 03, 09:59)
Paskaičiau apie problemas mokykloje, ir noriu papasakot savo patirtį.
AČIŪ
Mokyklos keiciasi, tikrai. Vieni daugiau kiti maziau. Mes nuolat renkames ir sprendziame ka daryti su tais spec.elgesio vaikais. Bandom nukreipti, uzimti. Bet cia iskyla kita beda, jauciasi nuskriausti tie ramus vaikai, nedrasus, imame nepastebeti ju. Reikia laaaabai ypatingu sugebejimu ir dideliu pastangu, kad visus pastebeti, uzimti, kad visiems butu gerai. Ir, be jokios abejones, dar yra pedagogu su poziuriu "parodysiu as jam" ir uzverda kova tarp problemisko, silpno vaiko ir issilavinusio suaugusio zmogaus vienam lygmenyje. Negaliu pakesti........
QUOTE(julem @ 2013 01 03, 22:19)
Mokyklos keiciasi, tikrai. Vieni daugiau kiti maziau. Mes nuolat renkames ir sprendziame ka daryti su tais spec.elgesio vaikais. Bandom nukreipti, uzimti. Bet cia iskyla kita beda, jauciasi nuskriausti tie ramus vaikai, nedrasus, imame nepastebeti ju. Reikia laaaabai ypatingu sugebejimu ir dideliu pastangu, kad visus pastebeti, uzimti, kad visiems butu gerai. Ir, be jokios abejones, dar yra pedagogu su poziuriu "parodysiu as jam" ir uzverda kova tarp problemisko, silpno vaiko ir issilavinusio suaugusio zmogaus vienam lygmenyje. Negaliu pakesti........
julem, tas yra suprantama ir aišku, sudėtingo elgesio, su įvairiais emociniais ir elgesio sutrikimais vaikų mokyklose daugėja. Yra suprantama, kad yra ir daug dirbama- ne visi vaikus nurašo. Iš esmės yra blogai tai, kad iš šalies pagalbos nėra daug, nėra profesionalios, o ta kur yra yra brangi vienodai visiems, ar mums, ar šeimoj gimusiam vaikui. Dar yra tai, kad daug jos beiieškodami ir nusivilia, nes neranda. Metus paklojau vos ne kiekvieną dieną tam ieškojimui. Radau, priderinau.
O šiaip tai kas labai nuvilia. Tas mokyklų- mums už tai nemoka. Kol užsirašai į mokyklą, kol tas krepšelis prieš akis kabo su visiasi dviem procentais, na bent jau tikėtina jog ir jais, visos labai daug gieda. Kai tas krepšelis pasidaro mokyklos- prasideda deklaracija už ką gi joms nemoka.
Va tas labai keista, nes juk tas krepselis nera prikaltas, ims ir iseis. Kartais net bjauru darosi, kaip mes sokame apie ta krepseli. Man keisciausia, kad vadovai toleruoja tokiu mokytoju toki elgesi, nebent kazkokia draugyste dengia ar kas. Pas mus atvirksciai, kartais net reiketu kazkokio veiksmo grieztesnio, bet mes privalome rasti kita buda bendrauti su tuo "pasiutusiu" vaiku.
As esu tai patyrusi is abieju pusiu, auginu "nelengva" paaugli ir esu mokytoja. Bet mano poziuris labai keitesi i mokinius, kai patyriau sunaus elgesio malonumus. Ir tikrai aplink matau labai besikeiciansius mokytojus. Ale dar yra tokiu.... Norisi karuna kastuvu pataisyti.
Papildyta:
Dar apie tas pagalbas. Nezinau, gal ne visur, gal man taip tik pasitaiko, bet tie pagalbininkai realios naudos dar man neatnese niekada. Ateidavo viena psichologe pasikalbeti apie vieno aukletinio elgesi, tai man atrode, kad jinai is marso. Nu jokio realaus supratimo apie pamoka, klase, mokykla. Musu vargses soc. ir spec.pedagoges uzverstos popieriais, svarbiausia, kad prirasyta daaaaaaaug butu, tada praktiniam darbui nei jegu nei laiko nelieka.
As esu tai patyrusi is abieju pusiu, auginu "nelengva" paaugli ir esu mokytoja. Bet mano poziuris labai keitesi i mokinius, kai patyriau sunaus elgesio malonumus. Ir tikrai aplink matau labai besikeiciansius mokytojus. Ale dar yra tokiu.... Norisi karuna kastuvu pataisyti.
Papildyta:
Dar apie tas pagalbas. Nezinau, gal ne visur, gal man taip tik pasitaiko, bet tie pagalbininkai realios naudos dar man neatnese niekada. Ateidavo viena psichologe pasikalbeti apie vieno aukletinio elgesi, tai man atrode, kad jinai is marso. Nu jokio realaus supratimo apie pamoka, klase, mokykla. Musu vargses soc. ir spec.pedagoges uzverstos popieriais, svarbiausia, kad prirasyta daaaaaaaug butu, tada praktiniam darbui nei jegu nei laiko nelieka.
Mano didysis nenuorama labai sunkiai, bet priėmė kvietimą į jogos kursus vaikams. Ir visai jam patiko (kuo tikrai nustebau).Po šitų kursų labai susibendravo su savo vadove. Ta organizacija veda nemokamai kursus mokykloje vaikams. Ta programa vadinasi "neagresijos" programa. Ji trunka apie savaitę po pamokų kelias valandas. Tai maniškis suorganizavo tą programą savo klasiokams ir kitiems bendraamžiams. Vaikai liko patenkinti. O ir iš mokytojų sulaukiau daug gerų atsiliepimų apie tą programą. Bet reikia vadovybės sutikimo. Pas sūnų mokykloje labai faina yra pavaduotoja, kuri atsakinga už renginius, ji ir šiaip labai rūpinasi vaikais, labai glaudžiai su jais bendrauja. Tokia atvira naujovėms. Taip pat ta organizacija veda kursus ir pedagogams. Mano vyras (jis taip pat pedagogas) kartą asistavo vadovei, kuri vedė tuos kursus universitete. Tai pedagogai ta rūšis žmonių, kurie labai sunkiai priima kažkokius mokymus, pasikeitimus. Kaip kalbėjo žmonės vedantys tuos kursus, tai jie labai sunkiai palenkiami, sunkiai atsiveriantys. Ir labai sunku, sakė, susikalbėti su mokyklų vadovybėm. Nors paskui, jau po kursų, jų nuomonės dažnai pasikeičia.
P.S. Juk jie patys mokytojai, kas dar juos gali pamokyti
Mano dukrytei, 4m, ji visiška priešingybė broliui. Darželyje labai tyli, rami. Grupėje yra berniukas, kuris labai skriaudžia visus vaikus, žodynas tai tragiškas, auklėtojas pasiunčia, išvadina visokiais vardais ir t.t. Mano mažoji taip pat kenčia nuo jo. Darželyje yra baseinas, ji labai norėjo jį lankyti. Supirkau viską ko reikia, po pirmojo karto ji atsisakė daugiau ten eiti. Paklausta, vis sakė "labai smagu ten, bet daugiau nebenoriu ten eiti" Paskui tik sužinojau, kad iš grupės ėjo tą dieną tik 3 vaikai, ir vienas iš jų, tas padauža. Paskui paaiškėjo, kad dėl jo, manoji ir nebenori ten eiti. Vakar pasiimant iš darželio pasiskundė, kad tas berniukas trenkė jai su mašina į galvą. Paklausiau auklėtojos, kas čia nutiko. Auklėtoja irgi pasibaisėjusi, sakė "mačiau, man ant akių, tiesiog priėjo ir trenkė. vienai mergaitei, paskui kitai. baisu, nežinau ką su juo daryti. Tėvai net nesiklauso, kai bandome kalbėti su jais, dėl vaiko elgesio"
Pabandžiau gražiai pakalbėt, pabart tą berniuką. Aišku jis pasiuntė mane.....
Žinojau, kad tai nieko nepakeis, kad aš su juo pakalbėsiu, bet gal daugiau tai dariau dėl savo vaiko, kad ji girdėtų, žinotų, kad mama sureagavo į tai.
Ir nebadysiu tikrai nei grupės keisti, nei to vaiko. Tikriausiai labiau turėčiau mokinti savo vaiką, kaip reikia bendrauti su tokiais vaikais. Tokių žmonių, vaikų gyvenime sutinkame visi, bet juk nekeičiame dėl to aplinkos, turime patys išmokti su jais bendrauti.
Taip pat manau ir Alfijos berniuko atveju. Tėvai, pedagogai turėtų ne ieškoti kaip pašalinti "problemą", o mokinti vaikus kaip sugyventi, toleruoti tą "problemą". Juk susidurs jie gyvenime dar ne su tokiom problemom.
O pačiam berniukui taip pat būtų labai gerai klasiokų, pedagogų palaikymas.
Juk tą agresiją, pyktį galima pažaboti tik gerumu, o ne pilant dar daugiau žibalo į ugnį. Skaudu skaityti.... Atsiprašau, kad kišuosi čia pas jus, su savo nuomone
P.S. Juk jie patys mokytojai, kas dar juos gali pamokyti
Mano dukrytei, 4m, ji visiška priešingybė broliui. Darželyje labai tyli, rami. Grupėje yra berniukas, kuris labai skriaudžia visus vaikus, žodynas tai tragiškas, auklėtojas pasiunčia, išvadina visokiais vardais ir t.t. Mano mažoji taip pat kenčia nuo jo. Darželyje yra baseinas, ji labai norėjo jį lankyti. Supirkau viską ko reikia, po pirmojo karto ji atsisakė daugiau ten eiti. Paklausta, vis sakė "labai smagu ten, bet daugiau nebenoriu ten eiti" Paskui tik sužinojau, kad iš grupės ėjo tą dieną tik 3 vaikai, ir vienas iš jų, tas padauža. Paskui paaiškėjo, kad dėl jo, manoji ir nebenori ten eiti. Vakar pasiimant iš darželio pasiskundė, kad tas berniukas trenkė jai su mašina į galvą. Paklausiau auklėtojos, kas čia nutiko. Auklėtoja irgi pasibaisėjusi, sakė "mačiau, man ant akių, tiesiog priėjo ir trenkė. vienai mergaitei, paskui kitai. baisu, nežinau ką su juo daryti. Tėvai net nesiklauso, kai bandome kalbėti su jais, dėl vaiko elgesio"
Pabandžiau gražiai pakalbėt, pabart tą berniuką. Aišku jis pasiuntė mane.....
Žinojau, kad tai nieko nepakeis, kad aš su juo pakalbėsiu, bet gal daugiau tai dariau dėl savo vaiko, kad ji girdėtų, žinotų, kad mama sureagavo į tai.
Ir nebadysiu tikrai nei grupės keisti, nei to vaiko. Tikriausiai labiau turėčiau mokinti savo vaiką, kaip reikia bendrauti su tokiais vaikais. Tokių žmonių, vaikų gyvenime sutinkame visi, bet juk nekeičiame dėl to aplinkos, turime patys išmokti su jais bendrauti.
Taip pat manau ir Alfijos berniuko atveju. Tėvai, pedagogai turėtų ne ieškoti kaip pašalinti "problemą", o mokinti vaikus kaip sugyventi, toleruoti tą "problemą". Juk susidurs jie gyvenime dar ne su tokiom problemom.
O pačiam berniukui taip pat būtų labai gerai klasiokų, pedagogų palaikymas.
Juk tą agresiją, pyktį galima pažaboti tik gerumu, o ne pilant dar daugiau žibalo į ugnį. Skaudu skaityti.... Atsiprašau, kad kišuosi čia pas jus, su savo nuomone
QUOTE(julem @ 2013 01 03, 23:04)
Va tas labai keista, nes juk tas krepselis nera prikaltas, ims ir iseis. Kartais net bjauru darosi, kaip mes sokame apie ta krepseli. Man keisciausia, kad vadovai toleruoja tokiu mokytoju toki elgesi, nebent kazkokia draugyste dengia ar kas. Pas mus atvirksciai, kartais net reiketu kazkokio veiksmo grieztesnio, bet mes privalome rasti kita buda bendrauti su tuo "pasiutusiu" vaiku.
As esu tai patyrusi is abieju pusiu, auginu "nelengva" paaugli ir esu mokytoja. Bet mano poziuris labai keitesi i mokinius, kai patyriau sunaus elgesio malonumus. Ir tikrai aplink matau labai besikeiciansius mokytojus. Ale dar yra tokiu.... Norisi karuna kastuvu pataisyti.
Papildyta:
Dar apie tas pagalbas. Nezinau, gal ne visur, gal man taip tik pasitaiko, bet tie pagalbininkai realios naudos dar man neatnese niekada. Ateidavo viena psichologe pasikalbeti apie vieno aukletinio elgesi, tai man atrode, kad jinai is marso. Nu jokio realaus supratimo apie pamoka, klase, mokykla. Musu vargses soc. ir spec.pedagoges uzverstos popieriais, svarbiausia, kad prirasyta daaaaaaaug butu, tada praktiniam darbui nei jegu nei laiko nelieka.
As esu tai patyrusi is abieju pusiu, auginu "nelengva" paaugli ir esu mokytoja. Bet mano poziuris labai keitesi i mokinius, kai patyriau sunaus elgesio malonumus. Ir tikrai aplink matau labai besikeiciansius mokytojus. Ale dar yra tokiu.... Norisi karuna kastuvu pataisyti.
Papildyta:
Dar apie tas pagalbas. Nezinau, gal ne visur, gal man taip tik pasitaiko, bet tie pagalbininkai realios naudos dar man neatnese niekada. Ateidavo viena psichologe pasikalbeti apie vieno aukletinio elgesi, tai man atrode, kad jinai is marso. Nu jokio realaus supratimo apie pamoka, klase, mokykla. Musu vargses soc. ir spec.pedagoges uzverstos popieriais, svarbiausia, kad prirasyta daaaaaaaug butu, tada praktiniam darbui nei jegu nei laiko nelieka.
Taip, su "pasiutusiu" vaiku turi būti dirbama ir tas požiūris turi būti kitoks, bet į visus vienodas, nepriklausomai nuo to - kieno tas vaikas, kokios šeimos tas vaikas ir ar atnešė jo tėvai mokytojai, pavaduotojai ir direktorei po pakišą ar ne. Ta problema apie sunkiai valdomus vaikus atsirado ne vakar. Ji ir sovietmečiu buvo(na bet tiek tos), dabartinėj mokykloj ji yra jau , kaip ir mokykla 21 metai. Ir nėra jokios sistemos. Ir viskas. Ir vaikai yra susukami į tokį sniego rutulį ir viskas. Iš tų " pasiutusių" ir tie kuriems objektyviai nebeįmanoma padėti, ir tie kuriems dar galima iš dalies padėti, ir tie kuriuos tereikia tik už rankos patraukt. Ir jie yra dažniausia nurašomi- ai, blogi. Juk kaip yra, tikrai nežinau kaip kitur respublikoj, bet Vilniuje yra viena Šeškinės mokykla sutrikusio elgesio vaikams. Pažiūrėjus į tuos vaikus, tų vaikų tėvų gaila iš karto, ir kartu apsidžiaugi jog tavasis į tokius ir nepretenduoja. Ir nepretendavo niekada, dar globnamy. Iš globnamio mano vaiko yra einančių į tą Šeškinės mokyklą. Bet čia yra viskas, kas yra. Ir yra gilus toks jausmas kad ponams sėdintiems ten, aukštai, niekaip nepaaiškinti jog tai yra ne mokyklos, ir net ne vien tėvų problema, kad tai iš tiesų yra visuomenės problema, kad tai yra iš viso dalies visuomenės tokios vidinės problemos kurioms valstybė spręsti privalo rasti lėšas, ir būdus. Organizuoti tą sprendimą. Aš , kaip "pasiutusio" vaiko mama esu labai už, kad mano vaikas mokytųsi kiek kitokioj mokykloj, su kiek kitais reikalavimais net gal, kad tos jo problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai. Juk galėtų būti mokyklose, kur klasėse dirba kartu ir mokytojas, ir asistentas ir psichologas. Klasės galėtų būti sudarytos irgi principu ir pagal elgesio problemas, kažkokia kitokia vertinimo sistema, ir pagal gabumus- kam išeina pagal bendrąją programą, kam ne modifikuotas ir adaptuotas. Akivaizdu yra, ir buvo iš karto akivaizdu, kad tokia kokia yra ta integracijos sistema nepasiteisino. Kai aš sakau visuomenės problema- tai sakau jog tie vaikai suaugs ir išeis iš tų mokyklų su tom pačiom problemom kuriom ir atėjo- su elgesio ir emocijų sutrikimais. Ir jie bus ir yra visuomenės dalis.
Dėl pagalbos. aš tą pagalbą radau. Efektyvią, bet taip ieškančių, kaip aš yra nedaug. Pagalbos ieškoti reik pasišvęsti tiesiog.
Žodžiu sėkmės tau tavo nelengvam darbe
Dar yra skirtumas didelis tarp Vilniaus ir rajoniniu miesteliu. Isivaizduoju, kad galeciau apsi.... beieskodama realios pagalbos cia.
Dirbau kazkada mokykloje, kur buvo skirstomi vaikai i klases pagal gebejimus. Dirbau su adaptuotais vaikais. Nieko gero... Tada laaaabai jau atsakingai reikia skirstyti, nors kiek suklydus, galima vaika "nurasyti" lengvai.
Dirbau kazkada mokykloje, kur buvo skirstomi vaikai i klases pagal gebejimus. Dirbau su adaptuotais vaikais. Nieko gero... Tada laaaabai jau atsakingai reikia skirstyti, nors kiek suklydus, galima vaika "nurasyti" lengvai.
