Globėjai plepa apie viską

Maniskiui jau neuzkalnu 5 metai, bet zinokit kartais viesumoje jeigu neklauso, man net baisu paimti uz rankos, kad ji sudrausminti, nes jau taip suvaidins, kad skaudziai paemiau uz rankos, prades verkti ir taip garsiai, kad tikrai zmones pagalvos, kad ji skriaudziu ir tik tada ziuri i visus, tipo matot mane kaip skriaudzia, kokia bloga mama, o as gi toks vargsas
Ir tokiose situacijose nu nezinau ka daryti, aisku veduosi i namus verkianti ir aisku zmones ziuri kas cia darosi. Ar cia reiktus kazkokiu priemoniu imtis ar tiesiog dar visgi reikia laiko? Seimoje pas mus gyvena jau metus ir 3 menesius.

Dėmesio nekreipt į tokius suvaidinimus, į svetimų žmonių žvilgsnius ir nuomones. Psiimti už rankos ir vestis. Jei tau yra visko taip baisu, jei jis santykiams vadovauja, o ne tu, tai kodėl jis turėtų elgtis kaip nors kitaip, nei elgiasi taip kaip elgiasi.
Ribos turi būti visų jūsų labui. Žodžiu tegu tie svetimi tegu gyvena savo gyvenimą, jūs gyvenkit savo. Nesirūpindama, ką jie apie tave ar vaiką mano.

Sunku, ypač, kai mažoje bendruomenėje gyveni, bet teisinga Šypsena, nepadėtų prieš išėjimą į visuomenę susitarimas, kad eisi, jei nežviegsi, ko negavęs? Žviegia- kitą kartą neiną. Trečia kartą pabandot vėl- gal paaugo, išmoko valdytis. Ketvirtas pagal situaciją ir taip ir teisingo elgesio Mes taip ir į parduotuves ir į kiemą einam (šiandien mažosioms tas baisus ketvirtas kartas, nes vėl pamiršo, kad šlapios striukės ir pirštinės nemetamos už lovos ) Ryt bandysim iš naujo

Vakar Augustė nukarpė visiems berniokų karnavaliniems rūbams rankoves- noriu, kad trumpos būtų Tas nuolatinis NORIU toks stiprus ir toks neginčyjamas, kad vaje vaje Tada aš užsinorėjau, kad jos plaukai trumpi būtų, nu noriu, negaliu susivaldyt Aiškinomės aiškinomės apie nevaldomą NORIU ir priėjom kompromiso- aš, kai norėsiu jos plaukus ar sukneles patrumpinti paprašysiu jos leidimo, o ji taip pat prašys manojo, kai rankos paniž

bet kaip joms pas tave gerai
Augus tė tai jo, ji kazokas toks. Ir tas noriu. Jurgaitė buvo labai gerai rašius apie tos NORIU. Savęs pajutimas ir išgirdimas, bet kol jis ateina
Šiandien atidžiai skaičiau įtatymus ir nutarimus laikinosios globos skyrimo. Vai varge. Kažkaip po truputį aišku tapo, kad kol laikinąją globą paskiri, kol įvykdai viską ką reikia, jei viskas tik prasideda nuo dokumentų tvarkymo(kaip mūsų atveju), tai gilios prasmės skirti laikinosios globos šeimoje prasmės ir nebelieka, jei tikrai žinai kad iki teismo apriboti tėvų valdžiai trūksta tų rašytinių įrodymų. Pirma galvos nepakeldamas kokį mėnesį renki ir rašai dokumentus, renki duomenis apie pusę giminės. Kai apie asocialus taip gali surinkt , paskui jau apie globėją kol viską surenki- pora mėnesių ir praeina- kaip nieko. Paskui tuos vaikus perduodi, ir paskui kas mėnesį pradedi tuos vaikus lankyti ir vėl dokumentus apie globėją ir besitaisančius tėvus rinkti. Du mėnesius renki, jei nesiseka po trijų mėnesių pradedi rengti grąžinimui . Taip labai ir nebesistebiu jog niekas nieko nenori daryti. Iš esmės darbas tuščias, ašarų daug, nervų daug- ir jokios naudos. Net jei globa laikinoji pratęsiama, tai tas pratęsimas irgi kažkoks košmariškas.
aš mat ieškojau kiek gi įtakos įstatymiškai galėtų turėti valdiška įstaiga, kai jau būna globa paskirta. Nusiraminau- jokios. Išskyrus vykdymą. Bet įspūdį paliko. Tai ką jie turi parašyti, ir kiek prirašyti , kad jau niekas neprikibtų.

Sirdingai dekoju uz patarimus

Nieko negaliu pasakyt apie žviegimus ir norus.Šiandien viskas gerai
Mano Jonukas plaukė pirmas savo karjeroje varžybėles. savo pogrupy,antras bendroj įskaitoj.Plaukė su vyresniais.Aš visa susijautrinus ir pasikėlus

Sveikinimai šaunuoliui!

labai sveikinu

Oi, koks Jonas šaunuolis
Papildyta:

Todėl niekas ir nesiplėšo, ramiau, tiesiog, miega..... Kita vertus, va, kad ir mūsų atveju, leistu laikiną imti, kiek visko reikia perstumdyt gyvenime- įtaisyti į mokyklą vyresnėlę (ar labai jau bus lengva, kai neapibrėžtam laikui), mažę darželin, arba ieškoti auklės, kad pabūtų. Namie kažkaip vietos padidins dviem lovom, dabar berniokai mažieji ant grindų miega, bet jei ilgam, tai nenorėčiau taip.
Mano mergytės, va stebiu ir stebiuosi, lyg vaiknamio vaikai nuo gimimo, net nėra jokio ženklo, kad namie augo, kad tik du mėnesius VGN buvo- prieraišumo sutrikimas, meilė ne per jausmus, o per daiktus, nei emocijų reikšt moka, nei paprašyti, tokie robotukai- pasakai daro, pasiunti- eina Savivertės nulis Tik grobuoniškas dėmėsio poreikis, nesvarbu kokiais būdais... Va tau ir namai

pasėdėjau rimtai, pakraupau. Taigi ne vienas toks vaikas jų žinioj būna. Keli. Keliolika. Ten sakykim yra toks punktas- surinkti visus duomenia apie vaiko gimines. Tai seniai buvo- tėvus ir senelius, dabar praplėsta- ir kitus gimines. Tas duomenų rinkimas neapsieina vien kur gyvena. Tada dar reik surinkti kur dirba, patikrinti teistumus. O dabar nieko taip tikrint negali- visur reik raštiškų sutikimų. aš ten toks ir toks sutinku kad patikrintumėt tą ir tą. Ir viską keliais egzemplioriais. Gerai- kompu atsispausdini kiek reikia, ale nešt pasirašyt. Tai administracijos vadovui, tai dar kažkam. Aš čia galvojau kad tik iš manęs visokio šūdo reikia. Ne pasirodo, niekas jokio laiko netempia- visko to reikia. Ir visos tos įstaigos į kurias jos kreipiasi vieno ar kito patikrinti joms privalo atsakyti per 14 dienų.Tai vienus gavus per tuos 14 dienų, siunti tuos dokumentus kitur, į kuriuos irgi atsako per 14 dienų.
O kai aš pasiskaičiau jau pati kokią dabar formą atėjęs inspektorius turi užpildyti . O kai pagalvoji apie tai, kad laikinąją globą nuo pusmečio dabar labai labai nori įstatymiškai sutrumpinti iki 3 mėnesių- tai tų vaikų niekas iš viso neims. Nespės.
Vat būtent, kad investicijos yra didžiulės, į namų įrengimą, į vaikus, ir į ugdymo įstaigas. Į laiką. Ir po trijų ar keturių mėnesių vėl viskas keičiasi. Realiai yra taip, kol sutvarkai iki galo laikinosios globos popierius, nebelieka nei įstatymiškai, nei fiziškai laiko sutvarkyti dokumentus nuolatinei globai.
Mergytėms va tas socialinis apleistumas. O tai, kad aplinka yra tokia jog jos menoka nei emocijų reikšt, nei jausmų- natūralu. Ta aplinka kur jos augo ir už VNG prastesnė.Ir bet kokiu atveju joms irgi trauma tas patekimas į globos namus. Joms gi viskas išnyko- mama, tėtis, namai. Jos nieko neturi. Jų tas vidinis pasaulis irgi sugriuvo, kaip gyventi naujam, kaip prie jo prisitaikyti jos nežino. Šiaip tai jos pas tave labai stengiasi. Ir ta adaptacija pas jas prasidėjus yra aiškiai. Kas, jei taip, atvirai liūdina.

Mes nuolat, pastoviai kalbam, kad jos tik paatostogaus pas mus, kad važiuos po atostogų į vaikų namus, pas draugus, pas auklėtojas, kad ten atvažiuos mamytė ir tėtis, bus labai smagu ir važiuos visi namo.... Nuolat. Nes abi buvo MB tėčiu, o mane mama vadinti. Neleidžiu ir vis kalbam apie namus, naujai išdažytą kambarį, tėvelius ir šuniuką Jokių prisirišimų, mes tik draugai, tai tik atostogos. Kad ir kaip skauda piešiu gyvenimą VGN ir namie rožinėm spalvom, nes neliks jos čia dabar, bus dar visko, oi bus

Šelma, tik tu pati laikykis, nes bus nelabai lengvas tas išsiskyrimas, jei nepasakyt visai sunkus. Labai ilgai jūs būsit išbuvę visi kartu.