Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

#325
QUOTE(Venecija_ @ 2013 01 06, 20:24)
mano pusesere po A antru menesiniu nesulauke ir turi dukryte... tavo atveju jau reiketu pasieskoti priezasciu kodel taip vyksta...

pirmu atveju lelius sveikas pagal gydytojus, jokiu anomaliju ar kazko, mano tyrimai irgi visi buvo super, zodziu nera loginio paaiskinimo, kaip sake gydytoja, tiesiog tokia dievo valia. Antras atvejis - net baisu pagalvoti, ka teks istverti, nes teks paciai nesti negyva leliuka i tyrimu centra. verysad.gif Kadangi persileidimas ivyko savaitgali, namie, mano leliukas tiesiog iskrito.
Atsakyti
#326
Susidariau įspūdį, kad daugumai, taip ir lieka neišaiškintos priežastys, dėl ko visa tai nutiko g.gif Aš tai pat, normalaus atsakymo taip ir nesulaukiau, išvadose nieko blogo nerašo.
Atsakyti
#327
Lauriote, mano 11sav irgi iskrito, su saremiais kaip per gimdyma. Bet as nujauciau, kad taip bus, spejom i ligonine nuvykt, nieko nemaciau, prasiau, kad nerodytu... Skaudziausia, kas 10sav dare echo, matem zmogiuka besimakaluojanti su rankytem, kojytem, sirdute. Neprisiverciu paziuret i echo nuotraukas... Tik kazkodel nesijauciu vaika praradus... Keista... Gal taip pasamone riboja isgyvenimus ir liudesi. Stiprybes tau 4u.gif
Atsakyti
#328
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 06, 23:41)
Lauriote, mano 11sav irgi iskrito, su saremiais kaip per gimdyma. Bet as nujauciau, kad taip bus, spejom i ligonine nuvykt, nieko nemaciau, prasiau, kad nerodytu... Skaudziausia, kas 10sav dare echo, matem zmogiuka besimakaluojanti su rankytem, kojytem, sirdute. Neprisiverciu paziuret i echo nuotraukas... Tik kazkodel nesijauciu vaika praradus... Keista... Gal taip pasamone riboja isgyvenimus ir liudesi. Stiprybes tau  4u.gif


As brangioji tavo patarimu pasinaudojau, ir pasakiau, kad mazylis sugris, tik dar neapsisprende kada. Tad aciu uz patarima. Tik papildomai pridejau, kad leliuko pilve nera, o siuo metu jis su Dievuliu. Nes ji zino, kad nestumas, tai mazas zmogeliukas pilvelyje...Po echo nuotraukyte rodziau, prie liniuotes matavom, kokio dydzio....
Keista, bet nuo pat pirmos akimirkos man taip pat samoningai buvo aisku, kad laukiuosi, bet atrodo protas lyg blokavo suvokima, kas is ties vyksta...Na nebuvo taip, kaip su pirmaja...su dukra aiskiai zinojau ir suvokiau, kad laukiuosi. O si karta taip nebuvo...matomai yra kazkas auksciau, matomai samoningai blokuojama, kad ne tiek fiziskas, bet psichologinis skauskamas butu mazesnis...O as naiviai tikejausiu, kad nesuvokiu tik del to, kad laukiau 6 metus...
As taip pat siuo metu nesijauciu maziaus praradus kaip ir tu...bet pastarasias dienas "ant" raminamuju sedziu...bijau tik gristi i realu gyvenima...kaip kazkuri sake, po tokiu nesekmiu mazylius ir nescias matome lyg pro padidanamaji stikla...
Stiprybes mums visoms!
Atsakyti
#329
Samanta, turiu pasakyt, kad ir as pirma nestuma kitaip isgyvenau, tokia nelaime butu smarkiau smogus i pasirdzius. As issiverkiau ta nakti kai viskas ivyko, o ryta atsikelus atrode, kad nieko ir nebuvo, menesines ir tiek. Ir dabar taip jauciuos, labai noriu vel pastot. Tik jau ramia sirdim vargu ar pavyks nesiot, drebesiu ilgai, ko gero, kad nepasikartotu.
Atsakyti
#330
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 07, 00:41)
Lauriote, mano 11sav irgi iskrito, su saremiais kaip per gimdyma. Bet as nujauciau, kad taip bus, spejom i ligonine nuvykt, nieko nemaciau, prasiau, kad nerodytu... Skaudziausia, kas 10sav dare echo, matem zmogiuka besimakaluojanti su rankytem, kojytem, sirdute. Neprisiverciu paziuret i echo nuotraukas... Tik kazkodel nesijauciu vaika praradus... Keista... Gal taip pasamone riboja isgyvenimus ir liudesi. Stiprybes tau  4u.gif


Kai pirma praradau, jauciausi kaip lyg kas zeme is koju isspyre, nes jokiu simptomu, kad vaikelis jau menesi negyvas buvo nejutau, kaip vaiksciojau nescia taip ir vaiksciojau, o dabar issiverkiau ir gyvenu toliau, gal del to, kad pats isejo.
Atsakyti
#331
Pavydžiu visoms kieno leliukai išėjo sąlyginai anksti, ir kas jau turi vaikutį namie, tikiu, kad ir man skausmas būtų buvęs mažesnis, o dabar... praslinko (taip, nes dienos eina be galo lėtai) jau dvi savaitės, o toks jausmas, kad tai atsitiko vakar. Ir vis skaičiuoju savaites, kiek laiko būtų buvę mano mažyliams, vis išsitraukiu jų echo nuotrauką pažiūrėti, vis peržiūrinėju jiems paruoštus daiktelius... Laikas negydo žaizdų, nenumalšina skausmo, jis tik padeda išmokti gyventi su tuo skausmu
Atsakyti
#332
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 07, 13:43)
Pavydžiu visoms kieno leliukai išėjo sąlyginai anksti, ir kas jau turi vaikutį namie, tikiu, kad ir man skausmas būtų buvęs mažesnis, o dabar... praslinko (taip, nes dienos eina be galo lėtai) jau dvi savaitės, o toks jausmas, kad tai atsitiko vakar. Ir vis skaičiuoju savaites, kiek laiko būtų buvę mano mažyliams, vis išsitraukiu jų echo nuotrauką pažiūrėti, vis peržiūrinėju jiems paruoštus daiktelius... Laikas negydo žaizdų, nenumalšina skausmo, jis tik padeda išmokti gyventi su tuo skausmu


nepavydek.....as kiekviena vakara uzmiegu su asarom akyse ir ant pagalves, o pabuvdu galvodama, kaip butu, kas butu, ka jausciau.....ir tie du lakstantys pipirai namie kazkodel neatperka skausmo kuri jauciu sirdy.....
.....pritariu, kad laikas negydo, tik padeda ismokt gyvent su skausmu.....
Atsakyti
#333
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 07, 13:43)
Pavydžiu visoms kieno leliukai išėjo sąlyginai anksti, ir kas jau turi vaikutį namie, tikiu, kad ir man skausmas būtų buvęs mažesnis, o dabar... praslinko (taip, nes dienos eina be galo lėtai) jau dvi savaitės, o toks jausmas, kad tai atsitiko vakar. Ir vis skaičiuoju savaites, kiek laiko būtų buvę mano mažyliams, vis išsitraukiu jų echo nuotrauką pažiūrėti, vis peržiūrinėju jiems paruoštus daiktelius... Laikas negydo žaizdų, nenumalšina skausmo, jis tik padeda išmokti gyventi su tuo skausmu


Stiprybes, sirdele...paguodzianciu zodziu mano galva tokioje situacijoje nera... mano galva uztenka zinoti ir jausti artimiausiu ir mylimiausiu zmoniu parama...
Salyginai skausmas mazesnis, kai ir nestumas mazesnis...ir jei vaikas salia...bet vienaip ar kitaip reikia laiko visoms atsigauti...tik jau nuo musu paciu priklauso, kiek tai uztruks...manau skausmas bus gerokai uzglaistytas tik tada, kada Dievulis vel atsius mazyli...zaizdos taip nebekraujuos...
Siandien ryte aprekiau dukra, atrodo del visisko nieko...bet emocine busena slogi...atsiprasiau jos, bet klaikus nerimas ir drebulys vis dar kankina...
As echo nuotraukytes vis noriu issitraukti, paziureti, bet lyg kas uz rankos paemes traukia atgal...
Nińa_del_viento, sunku...skaudu...tavo situacija sudetingesne...linkiu tik stiprybes siam periodui.....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Samanta: 07 sausio 2013 - 14:21
#334
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 07, 14:43)
Pavydžiu visoms kieno leliukai išėjo sąlyginai anksti, ir kas jau turi vaikutį namie, tikiu, kad ir man skausmas būtų buvęs mažesnis, o dabar... praslinko (taip, nes dienos eina be galo lėtai) jau dvi savaitės, o toks jausmas, kad tai atsitiko vakar. Ir vis skaičiuoju savaites, kiek laiko būtų buvę mano mažyliams, vis išsitraukiu jų echo nuotrauką pažiūrėti, vis peržiūrinėju jiems paruoštus daiktelius... Laikas negydo žaizdų, nenumalšina skausmo, jis tik padeda išmokti gyventi su tuo skausmu


Laikas apgydo zaizdas, tik, kad per daug letai ir deje visada lieka randai. Mano pirmojo leliuko daikteliai guli dezuteje, o eko nuotraukas atidaviau po A gydytojai, kad nebutu pagundu ziureti ir save dar labiau kankinti. O antras leliukas guli namie, nes reikia eiti pagal paskirta laika su juo i centra ir ji atiduoti tyrimams. verysad.gif
Atsakyti
#335
Aš nuotraukyčių nesugebėjau išmesti. Nors žinojau, kad geriau jų neturėti ir nežiūrėti, bet nekilo ranka 4u.gif Paprašiau vyro, kad man nežinant išmestų. Laikas turėtų nuslopinti skausmą, bet deja, nebūna nei dienos, kad negalvočiau...

Ypač skaudu būna, kai artimieji nesupranta, kaip jautiesi, pasako "tu per daug viską sureikšmini"... Gal nereiktų pykti, tai gali suprasti tik išgyvenę tą patį.

Mielosios, mes stiprios. Viskas bus gerai, ane?
Atsakyti
#336
QUOTE(hexora @ 2013 01 07, 23:55)
Aš nuotraukyčių nesugebėjau išmesti. Nors žinojau, kad geriau jų neturėti ir nežiūrėti, bet nekilo ranka 4u.gif Paprašiau vyro, kad man nežinant išmestų. Laikas turėtų nuslopinti skausmą, bet deja, nebūna nei dienos, kad negalvočiau...

Ypač skaudu būna, kai artimieji nesupranta, kaip jautiesi, pasako "tu per daug viską sureikšmini"... Gal nereiktų pykti, tai gali suprasti tik išgyvenę tą patį.

Mielosios, mes stiprios. Viskas bus gerai, ane?

Taip ,as irgi sau taip sakau,bet aisku kol kas nepavyksta negalvoti ir susitaikyti.
Atsakyti