Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

#445
Paskaitai visu istorijas ir supranti, kaip skirtingai visos isgyvenam unsure.gif

Man visai nebeskauda sirdies. Skaudejo tik tada, kai suzinojau, kad giminaite laukiasi, bet dabar su nekantrumu laukiu, kada jiems gims leliukas ir visi juo dziaugsimes smile.gif Lygiai taip pat dziaugiuosi ir kitais vaikuciais ir laukiu dienos, kada ir mes ji turesim smile.gif
Atsakyti
#446
Manęs irgi neskaudina aplinkui nėštukės ir vaikiukai, kaip tik džiaugsmo suteikia, kai pagalvoji, kad ateis ir mano laikas wub.gif Labiausiai liūdina mintys apie prisiminimus.
Atsakyti
#447
QUOTE(hexora @ 2013 01 14, 15:40)
Manęs irgi neskaudina aplinkui nėštukės ir vaikiukai, kaip tik džiaugsmo suteikia, kai pagalvoji, kad ateis ir mano laikas  wub.gif Labiausiai liūdina mintys apie prisiminimus.

O vat prisiminimai manes irgi nebeskaudina, visiskai viska isgyvenau ir laukiu,kada galesim vel kviesti gandra smile.gif linkiu ir kitom to kuo greiciau sulaukti smile.gif
Atsakyti
#448
QUOTE(hexora @ 2013 01 14, 14:25)
Net buvo apėmęs pyktis, kad tarsi buvau apgaudinėjama, kad viduje niekas nebevyko, o mes džiaugėmės kaip kvaileliai nėštumu.


As kazkoki panasu pykti irgi jutau, tik sunku i zodzius sudet ir ji paaiskint. Gal del suteiktos vilties per ultragarsa, kad viskas bus gerai, nors nebuvo g.gif Kodel viskas atrode perfect, kodel tas embrioniukas mosikavos nerupestingai, jei jau ruoses mus palikt.
Atsakyti
#449
as irgi dar skaiciuoju verysad.gif rytoj butu buve 23 savaites.
Mane patys vaikai ar nestukes neliudina, tik tos mintys, kad va ir tavo galejo buti toks pats
Atsakyti
#450
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 16:42)
As kazkoki panasu pykti irgi jutau, tik sunku i zodzius sudet ir ji paaiskint. Gal del suteiktos vilties per ultragarsa,  kad viskas bus gerai, nors nebuvo  g.gif Kodel viskas atrode perfect, kodel tas embrioniukas mosikavos nerupestingai, jei jau ruoses mus palikt.


va va, man ir sunku nupasakoti... Kai įvardini žodžiais, tai baisu pasidaro, kad kaip taip galėjau jaustis unsure.gif Mums po echo, kuris buvo puikus, praėjus kelioms dienoms ir nustojo vystytis. O kaip tik po echo ir skraidžiau padebesiais iš laimės. O vėliau paaiškėja, kad viskas sugriūva. Tai ir pyktis ima.
Atsakyti
#451
As nzn kiek savaiciu butu jei butu.. reiktu pskaiciuot, pagalvot. Geriau zinau, kelinta ciklo diena, kiek dienu po ovuliacijos ir tt. Jei per stebukla butu pavyke pastot si men, turetume rugsejinuka ar spaliuka. Tokios mintys man dabar jau ima virsu. Planavimo rupesciai smile.gif
Atsakyti
#452
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 16:47)
As nzn kiek savaiciu butu jei butu.. reiktu pskaiciuot, pagalvot. Geriau zinau, kelinta ciklo diena, kiek dienu po ovuliacijos ir tt. Jei per stebukla butu pavyke pastot si men, turetume rugsejinuka ar spaliuka. Tokios mintys man dabar jau ima virsu. Planavimo rupesciai smile.gif


drinks_cheers.gif Aš jau apskaičiavus, kad jei pavyks mums šį ciklą, tai mažiukas gimtų spalio vidury wub.gif Dar kad šį savaitgalį mums bus pats metas mylu mylu daryti bigsmile.gif ir tikiuosi, kad viskas susidėlios gerai ir vyras grįš savaitgaliui iš komandiruotės smile.gif
Papildyta:
Mergaitės, ši tema ir suteikia jėgų judėti priekin ir ruoštis kitam, sėkmingam, nėštumui wub.gif Ateis šventė ir į mūsų kiemą, sulauksime savo kleckiukų wub.gif
Atsakyti
#453
QUOTE(hexora @ 2013 01 14, 14:46)
va va, man ir sunku nupasakoti... Kai įvardini žodžiais, tai baisu pasidaro, kad kaip taip galėjau jaustis  unsure.gif


Man irgi. Bet matyt, tai yra viena is liudesio stadiju. Yra 5 liudesio stadijos: neigimas, pyktis, derybos (su Dievu, likimu...), depresija, pripazinimas.
Atsakyti
#454
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 16:56)
Man irgi. Bet matyt, tai yra viena is liudesio stadiju. Yra 5 liudesio stadijos: neigimas, pyktis, derybos (su Dievu, likimu...), depresija, pripazinimas.


Man regis, visas jau praėjau blush2.gif
Atsakyti
#455
Ginekologė polikl. ir tas, kuris darė abraziją, rekomendavo palaukti bent pusę metų, kad organizmas atsigautų, gimda sustiprėtų, nes kitaip rizika didėja, bet... nelauksim tiek, ypač, kad nesitikim, kad jau iš pirmo karto ir užkibs. Organizmas, man atrodo, jau atsigauna, jau vyksta ovuliacija, bus mėnesinės, itt. Dėl hormonų reikia pasidaryti tyrimus, o kaklelis jau man tikrai nesustiprės nesvarbu lauksiu metus ar penkerius, vis tiek reikės apsiuvinėti, vis tiek reikės nuolatinės daktarų priežiūros
Atsakyti
#456
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 14, 16:58)
Ginekologė polikl. ir tas, kuris darė abraziją, rekomendavo palaukti bent pusę metų, kad organizmas atsigautų, gimda sustiprėtų, nes kitaip rizika didėja, bet... nelauksim tiek, ypač, kad nesitikim, kad jau iš pirmo karto ir užkibs. Organizmas, man atrodo, jau atsigauna, jau vyksta ovuliacija, bus mėnesinės, itt. Dėl hormonų reikia pasidaryti tyrimus, o kaklelis jau man tikrai nesustiprės nesvarbu lauksiu metus ar penkerius, vis tiek reikės apsiuvinėti, vis tiek reikės nuolatinės daktarų priežiūros


Manau, kad gydytojų rekomendacijos laukti ir lieka tik rekomendacijom. Juk tu pati jauti, kaip viskas vyksta organizme, kada jau pasiruošus vėl pastoti. Pritariu tau, aš ir tikriausia taip daryčiau. Pasidaryčiau hormonų tyrimus, jei viskas susitvarkė, pirmyn mirksiukas.gif
Atsakyti