Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

#457
QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 15:56)
Man irgi. Bet matyt, tai yra viena is liudesio stadiju. Yra 5 liudesio stadijos: neigimas, pyktis, derybos (su Dievu, likimu...), depresija, pripazinimas.

Per pusantros savaites isgyvenau visas stadijas turbut, tik depresijai nebuvo vietos smile.gif
Atsakyti
#458
Nińa_del_viento, labai skauda dėl tavęs...tik stiprybės...nėra žodžių, bet tau daug sunkiau....
Kraujuojančios žaizdos užsitrauks tik laikui bėgant...

QUOTE(Pikčiurna @ 2013 01 14, 15:35)
Paskaitai visu istorijas ir supranti, kaip skirtingai visos isgyvenam  unsure.gif



Tikrai skirtingai priimame realybę/ateitį ir išgyvename....
Aš pvz. nuo to laiko, kai labai laaaabai pradėjau norėti mažylio, lankėmės pas nevaisingumo specialistus, sužinome diagnozę, kad be IVF jokio stebuklo nelaukti, aš nebegalėjau lankyti nei vieno naujagimio...nei vieno....kažkada gal prieš 4 metus užmačiau pažįstamos naujagimį, tai toks gumulas gerklėje atsirado, kad nesugebėjau net normaliai šnekėti...
Kiekviena ir skirtingas situacijas priimame...ir smerkti kažkurios, kad negali praeiti ar kaip tik gali ramia dūšia praeiti pro naujagimius/nėščiąsiais smerkti negalima...O į mane kreivai žiūrėdavo, kad negalėjau matyti...
Man kartais ateina irgi tas laikas, kai pagaunu save skaičiuojant....Reikia mest šitą doh.gif nes man bent jau jis suteikia skausmą...

Aš pagaunu save galvojant....kad vis dėlto man savo mažiuką sunku paleisti dėl to, kad labai ilgai jo laukiau, kad jis buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, bet nuostabus wub.gif ir svarbiausia, labiausiai bijau, kad jis nebesugrįš....nors širdis sako ką kitą....ir ja tikiu......

QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 15:56)
Man irgi. Bet matyt, tai yra viena is liudesio stadiju. Yra 5 liudesio stadijos: neigimas, pyktis, derybos (su Dievu, likimu...), depresija, pripazinimas.


tiesiog nėra ką ir bepridurti ir tik sutikti su šiomis stadijomis...
mano dabar derėjimosi stadija.... unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Samanta: 14 sausio 2013 - 16:26
#459
Man, žinokit, labai patinka čia ateiti, išsipasakoti, geriau pasidaro... nes nepaisant to, kad visų netektys skirtingos, ir išgyvenimai, jausmai skiriasi, visas mus vienija vienas dalykas- netekties skausmas ir nauji planai. Kiti žmonės, kurie panašių dalykų nepatyrė, niekada mūsų nesupras, net patys artimiausi žmonės... anyta vis bandė guosti, kad jauni, susilauksim dar (nors tokie ir jauni, jau link 30 einam sparčiai), bet pačios suprantate anokia čia paguoda... o man nereikia paguodos (net čia forume), nereikia jokių gražių žodžių, tiesiog reikia, kad išklausytų, užjaustų ir suprastų unsure.gif
Atsakyti
#460
Sveikos,

Turėjau ir aš tris abrazijas. Kaip dabar pamenu tą jausmą - guli ligoninės lovoj kaip mėsos gabalas, o tavyje nieko...tuščia...
Po kiekvienos atsisveikinimo reikėdavo nemažai laiko atsitiest. Sunkiausia būdavo važiuot pro KMUK. Juk ten lankydavausi, ten matydavau pradedančias plakt širdeles, ten viskas ir baigdavosi.
Ketvirtas bandymas pastoti buvo sėkmingas. Pusiau... po širdimi plakus dviem širdelėms, viena jų - nustojo. Bijojau dėl antros. Laimei, viskas baigės laimingai. Dabar turiu dukrutę. Savo didžiausią džiaugsmą. Planuoju antrą. Taip bijau, kad nesikartotų ankstesni scenarijai.
Atsakyti
#461
QUOTE(Vaterlo @ 2013 01 14, 19:03)
Sveikos,

Turėjau ir aš tris abrazijas. Kaip dabar pamenu tą jausmą - guli ligoninės lovoj kaip mėsos gabalas, o tavyje nieko...tuščia...
Po kiekvienos atsisveikinimo reikėdavo nemažai laiko atsitiest. Sunkiausia būdavo važiuot pro KMUK. Juk ten lankydavausi, ten matydavau pradedančias plakt širdeles, ten viskas ir baigdavosi.
Ketvirtas bandymas pastoti buvo sėkmingas. Pusiau... po širdimi plakus dviem širdelėms, viena jų - nustojo. Bijojau dėl antros. Laimei, viskas baigės laimingai. Dabar turiu dukrutę. Savo didžiausią džiaugsmą. Planuoju antrą. Taip bijau, kad nesikartotų ankstesni scenarijai.


4u.gif o neieškojai, dėl ko nustodavo vystytis? Ar siuntė kokiems tyrimams?
Atsakyti
#462
Vaterlo, uz sunkius isgyvenimus 4u.gif smagu, kad turit dukryte dabar wub.gif

Skaitau visu isgyvenimus ir jauciuosi kaip nenormali, kad taip greit susigyvenau su savo netektim. Gal man viskas daug lengviau praejo, nes neisgirdau sirdutes visai unsure.gif
Atsakyti
#463
QUOTE(hexora @ 2013 01 14, 19:07)
4u.gif o neieškojai, dėl ko nustodavo vystytis? Ar siuntė kokiems tyrimams?


Po dviejų persileidimų, išgirdau kiek netikėtus iš mediko (profesoriaus) lūpų žodžius: jei persileisi trečią kartą - tirsime. Pasijutau lyg telyčia, kuriai širdies neskauda...
Netikėtai pastojau ir trečia kartą. Tuomet tas pats medikas paklausė: ar autorius tas pats??? Taip jau susiklostė, kad su pirmu vyru išsiskyriau, tad ir nesityriau. Praėjus keliems metams sutikau kitą žmogų - dabartinį vyrą. Su juo dukrutę ir užgyvenom. Galvoju, gal tikrai netiko pirmasis?

QUOTE(Pikčiurna @ 2013 01 14, 19:13)

Skaitau visu isgyvenimus ir jauciuosi kaip nenormali, kad taip greit susigyvenau su savo netektim. Gal man viskas daug lengviau praejo, nes neisgirdau sirdutes visai  unsure.gif


Tai, kad širdgėla truko trumpiau, nereiškia, kad mažiau skaudėjo...visi mes skirtingi.
Atsakyti
#464
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 14, 19:54)
Man, žinokit, labai patinka čia ateiti, išsipasakoti, geriau pasidaro... nes nepaisant to, kad visų netektys skirtingos, ir išgyvenimai, jausmai skiriasi, visas mus vienija vienas dalykas- netekties skausmas ir nauji planai. Kiti žmonės, kurie panašių dalykų nepatyrė, niekada mūsų nesupras, net patys artimiausi žmonės... anyta vis bandė guosti, kad jauni, susilauksim dar (nors tokie ir jauni, jau link 30 einam sparčiai), bet pačios suprantate anokia čia paguoda... o man nereikia paguodos (net čia forume), nereikia jokių gražių žodžių, tiesiog reikia, kad išklausytų, užjaustų ir suprastų  unsure.gif

4u.gif man lygiai taip pat, užtenka paskaityti jūsų isgyvenimus, apie geresnes ar blogesnes nuotaikas ir zinoti, kad ne viena tokia aš. O aplinkiniu bandymai guosti tik erzina mane, žinau, kad gero nori, bet geriau jau patyletu unsure.gif
Atsakyti
#465
Vaterlo, turbut nebuvo lemta-ar su pirmu vyru, ar tuo laikotarpi... kas zino, kas butu jei butu. Bet kad ir kaip sunku, as tikiu tuo paveiksliuku, kur kazkada su jumis dalinausi. Kad ir koks didelis skausmas, gal jis apsaugo nuo dar didesnio, kuris visiskai palauztu ateity.

Nepalaikykit visai trekst manes uz tokias mintis... bet kurios moters didesnis skausmas, ar netekus dar negimusio kudikio, ar slaugant sunkiai serganti mirstanti mokyklinuka? Ar tos, kuriai nepavyksta pastot, ar tos, kurios vaikas nuzude kitos motinos vaika? Ir taip be galo... As is tu, tikinciu, jog kaip ivyko, taip turejo but. Mano skausmas su palengvinanciom aplinkybem smarkiom-as turiu savo viena svajone ispildyta, turiu savo dukra. Tai gal man bepigu ir sneket. Todel jei ka erzina mano sitie paistalai, labai atsiprasau iskart 4u.gif

Paveiksliukas
Atsakyti
#466
QUOTE(Pikčiurna @ 2013 01 14, 20:13)
Vaterlo, uz sunkius isgyvenimus  4u.gif smagu, kad turit dukryte dabar  wub.gif

Skaitau visu isgyvenimus ir jauciuosi kaip nenormali, kad taip greit susigyvenau su savo netektim. Gal man viskas daug lengviau praejo, nes neisgirdau sirdutes visai  unsure.gif

Man atrodo, kad pati to nežinodama jau išgyvenau savo nelaime ir susitaikei 4u.gif pabandyk perskaityt visus savo postus iš planuojanciu temos nuo A iki šios dienos, man atrodo, kad vienu metų labai išgyvenai, nors pačiai gal ir kitaip atrodo 4u.gif nzn ar išvis supratai, ką čia prirasiau, bet normali tavo reakcija, kad ir kokia bebūtų ji mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Never Ending Story: 14 sausio 2013 - 18:50
#467
QUOTE(Nińa_del_viento @ 2013 01 14, 17:54)
net patys artimiausi žmonės... anyta vis bandė guosti, kad jauni, susilauksim dar (nors tokie ir jauni, jau link 30 einam sparčiai), bet pačios suprantate anokia čia paguoda... o man nereikia paguodos (net čia forume), nereikia jokių gražių žodžių, tiesiog reikia, kad išklausytų, užjaustų ir suprastų  unsure.gif


Matomai tik bandė guosti....tik ne visiems mums priimtinas guodimas, ir tai kartais "išeinantis" iš sąmonės kraštų...
Aš tikėjau, kad tik perkopus 30m. turėsiu mažąjį zuikį....dėja taip nebebus...tie metai irgi ne atgal eina, bjaurybės doh.gif

QUOTE(biti atskrend @ 2013 01 14, 18:43)
Nepalaikykit visai trekst manes uz tokias mintis... bet kurios moters didesnis skausmas, ar netekus dar negimusio kudikio, ar slaugant sunkiai serganti mirstanti mokyklinuka? Ar tos, kuriai nepavyksta pastot, ar tos, kurios vaikas nuzude kitos motinos vaika? Ir taip be galo... As is tu, tikinciu, jog kaip ivyko, taip turejo but. Mano skausmas su palengvinanciom aplinkybem smarkiom-as turiu savo viena svajone ispildyta, turiu savo dukra. Tai gal man bepigu ir sneket. Todel jei ka erzina mano sitie paistalai, labai atsiprasau iskart  4u.gif

Paveiksliukas


Aš pilnai sutinku su tavimi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Samanta: 14 sausio 2013 - 18:51
#468
Aš vyrui vakar pasakiau, kad ne taip viskas turėjo būti, kad mūsų dukrytės neturėjo išeiti, ir nenorėjo, judėjo, spardėsi pilvelyje iki paskutinės akimirkos, tiesiog matyt mes ir daktarai ne viską padarėme, kad jos gyventų, o vyras man pasakė, kad jei jos tikrai nebuvo laikas išeiti, jos dar tikrai grįž pas mus (per reinkarnaciją), grįž kituose leliukuose...
Atsakyti