QUOTE(Alexandra.R. @ 2012 11 21, 14:46)
empatija gerai, bet nezinant priezasies - kas is to? Gal ji moteris pervargus, neissimiegojus, pogimdyvine depresija prasidejo ar dar kas. Pagalba tokiu atveju reikalinga, o ne empatija.
Skaitykite ankstesnes žinutes
. Po aborto pogimdyvinė depresija
. Pervargus atostogų pabaigoje:)
Papildyta:
QUOTE(flight @ 2012 11 21, 14:44)
Aš tai visai nesunkiai įsivaizduoju - paėmė kūdikį ant rankų, pagalvojo "o galėjo būti mano", ir apsiverkė. Kad gedi - juk normalu, žmogus gi ne robotas.
Ir iš kitos pusės, savo skausmo dozę kiekvienas gauname, vienokiu ar kitokiu būdu. Kažkas gedi išabortuoto vaiko, kažkas verkia dėl gimusių vaikų. Man, kaip dviejų vaikų mamai, yra buvę situacijų, kai norėjau apsikeisti vietomis su tom, kurios jų neturi. Skausmas dėl gimusių vaikų kančios ( ar jų, jau paaugusių, klaidų) ne ką mažesnis už skausmą dėl negimusių. Nėra nė vieno varianto, jokios alternatyvos, kad gyventum be kančios, nieko neaukodamas, neprarasdamas.
Lyginat iš patirties, ar tik spėjat?