Išvalymas

#145
QUOTE(ptashka @ 2012 11 21, 12:48)
Cia jus tiesiog paemet ir prafiltravot per savo prizme. Kiti to tiesiog nedaro, todel siulyti prielaidas, del ko kitas zmogus verke yra beprasmiska.

Taip kaip ir tikėti, kad sakė tiesą, dėl ko verkia smile.gif Ania? Tik kur ir kaip tada mes gyvenam?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 21 lapkričio 2012 - 13:42
#146
jei nepasake, tai negalit uz kita zmogu nusprest del ko jis verkia.
Atsakyti
#147
QUOTE(ikiuke @ 2012 11 21, 14:14)
Kažin, kaip temos autorė?  blush2.gif Kokia vaikino nuomonė buvo šiuo klausimu?


Ir man įdomu...
Atsakyti
#148
QUOTE(Sunute @ 2012 11 21, 13:42)
Taip kaip ir tikėti, kad sakė tiesą, dėl ko verkia smile.gif Ania? Tik kur ir kaip tada mes gyvenam?


Pasake tai, ka norejo, kad jus zinotumet, ir tiek.
Antro klausimo nesuprantu, nelendu i tokias egzistencines filosofijas apie nieka biggrin.gif

Tikiuosi, kad autores vyrukas bus atsakingas ir pades jai apsispresti.
Atsakyti
#149
QUOTE(Alexandra.R. @ 2012 11 21, 13:48)
jei nepasake, tai negalit uz kita zmogu nusprest del ko jis verkia.

nuspręst ne, bet daryti prielaidas - taip. Gi empatija kažkokia dar vis egzistuoja, ar jau ne?
Atsakyti
#150
QUOTE(Sunute @ 2012 11 21, 14:36)
nuspręst ne, bet daryti prielaidas - taip. Gi empatija kažkokia dar vis egzistuoja, ar jau ne?


Prie ko cia empatija ir mastymas "kas butu, jei butu nebutu"?
Atsakyti
#151
Aš tai visai nesunkiai įsivaizduoju - paėmė kūdikį ant rankų, pagalvojo "o galėjo būti mano", ir apsiverkė. Kad gedi - juk normalu, žmogus gi ne robotas.

Ir iš kitos pusės, savo skausmo dozę kiekvienas gauname, vienokiu ar kitokiu būdu. Kažkas gedi išabortuoto vaiko, kažkas verkia dėl gimusių vaikų. Man, kaip dviejų vaikų mamai, yra buvę situacijų, kai norėjau apsikeisti vietomis su tom, kurios jų neturi. Skausmas dėl gimusių vaikų kančios ( ar jų, jau paaugusių, klaidų) ne ką mažesnis už skausmą dėl negimusių. Nėra nė vieno varianto, jokios alternatyvos, kad gyventum be kančios, nieko neaukodamas, neprarasdamas.
Atsakyti
#152
QUOTE(Sunute @ 2012 11 21, 14:36)
nuspręst ne, bet daryti prielaidas - taip. Gi empatija kažkokia dar vis egzistuoja, ar jau ne?

empatija gerai, bet nezinant priezasies - kas is to? Gal ji moteris pervargus, neissimiegojus, pogimdyvine depresija prasidejo ar dar kas. Pagalba tokiu atveju reikalinga, o ne empatija.
Atsakyti
#153
QUOTE(Alexandra.R. @ 2012 11 21, 14:46)
empatija gerai, bet nezinant priezasies - kas is to? Gal ji moteris pervargus, neissimiegojus, pogimdyvine depresija prasidejo ar dar kas. Pagalba tokiu atveju reikalinga, o ne empatija.

Skaitykite ankstesnes žinutes smile.gif. Po aborto pogimdyvinė depresija smile.gif. Pervargus atostogų pabaigoje:)
Papildyta:
QUOTE(flight @ 2012 11 21, 14:44)
Aš tai visai nesunkiai įsivaizduoju - paėmė kūdikį ant rankų, pagalvojo "o galėjo būti mano", ir apsiverkė. Kad gedi - juk normalu, žmogus gi ne robotas.

Ir iš kitos pusės, savo skausmo dozę kiekvienas gauname, vienokiu ar kitokiu būdu. Kažkas gedi išabortuoto vaiko, kažkas verkia dėl gimusių vaikų. Man, kaip dviejų vaikų mamai, yra buvę situacijų, kai norėjau apsikeisti vietomis su tom, kurios jų neturi. Skausmas dėl gimusių vaikų kančios ( ar jų, jau paaugusių, klaidų) ne ką mažesnis už skausmą dėl negimusių. Nėra nė vieno varianto, jokios alternatyvos, kad gyventum be kančios, nieko neaukodamas, neprarasdamas.

Lyginat iš patirties, ar tik spėjat?
Atsakyti
#154
QUOTE(Sunute @ 2012 11 21, 15:50)
Lyginat iš patirties, ar tik spėjat?


Lyginti galima nebūtinai iš savos patirties..
Jūs juk irgi remiatės draugės patirtimi smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 21 lapkričio 2012 - 14:53
#155
QUOTE(Sunute @ 2012 11 21, 14:50)
Skaitykite ankstesnes žinutes smile.gif. Po aborto pogimdyvinė depresija smile.gif.

as supratau, kad ta drauge paskui pagimde kita vaika ir ji laikydama ant ranku apsiverke g.gif
Atsakyti
#156
QUOTE(Alexandra.R. @ 2012 11 21, 15:54)
as supratau, kad ta drauge paskui pagimde kita vaika ir ji laikydama ant ranku apsiverke  g.gif


Tai kad ten berods kitą kažkokį vaiką paėmus apsiverkė.

Nors man neaišku, kas tuo norėta pasakyti. Kad ta draugė gailėjosi savo sprendimo? Ar tiesiog kad tyliai pagalvojo, kad jei gyvenimas būtų kitaip susiklostęs, tai gal ir jos sprendimas būtų kitoks? Mes visi priimam sprendimus kasdien, kartais lengvus, kartais sudėtingus. Kartais mums reikia rinktis geresnę iš dviejų blogybių. Paskui pagalvojam et, o jei vat būtų viskas buvę kitaip. Nu pagalvojam, pasvajojam ir einam tolyn tokiu gyvenimu, kokį turim. Nematau aš čia didelės tragedijos net jei ir apsiverkia moteris kartais pagalvojus. Svarbu, kad ji žinotų, kad jos sprendimas tuo momentu jai buvo geriausias ir tinkamiausias.
Atsakyti