QUOTE(Publicum47 @ 2012 11 21, 21:16)
Ir??? Tai sektinas etaloninis pavyzdys. Vadovaujantis šituo pavyzdžiu, tai įsipjovusioam į ranką žmogui žguto užrišimas ant kaklo atrodytų kaip gailestingumo aktas, nes nu juki kad žmogus nesikankintų.

O bet tačiau teisėsauga kitaip tai traktuotų.
Taip ir čia pateiktas pavyzdys tėra pridangstomas dorais ketinimais , nes kai tuokėsi prisiekinėjo ne tik laimėje, o ir nelaimėje, ne tik džiaugsme, o ir varge, ne tik sveikatoje, o ir ligoje, ......... išlygų nebuvo, kad mylėsiu tave tik tobulą, o kai pajusiu bent kiek netobulumo - tai į sąvartyną iškart.
Negali mylėtis tam yra rankos, o jei pateisinimui sakysi, kad nosrisi ir gyvo žmogaus - tai sielai turi mylimą žmoną, o kūnui rankytes.
Cia tu prisiekinejai baznycioj, mes i baznycia nevaikstom. Jis ir rupinasi ja ir nelaimeje ir ligoje, nepalieka, bet kuo negali pasirupinti zmona, pasirupina meiluze.
Girdejau, kai po baliaus jis kalbejo su tevu, tevas siule skirtis ir viska, o jisai negali, zmonos gaila, o ir meiluze kaip ir supratinga. Is esmes jis gyvena per dvi seimas. O del ranku, kiekvienam savo, jei tau rankytes tinka, valio