Smurtas prieš moterį

Ne nesu psichologas. Taciau ir tevas ir mama psichologai. Tad tenka matyti mastymo modelius ir juos perimti.
Siaip, paprastas atvejis - zmogus geras kitiems, lietuviskasis auklejimas. Turi buti geras visiems. Visiems geras negali buti. Kazkur turi deti agresija ir inirsi. O erzina visi, ir kuo toliau tuo labiau pradeda erzinti kiekvienas. Tas susierzinimas sprogsta ir issilieja i artima zmogu. Kodel artima? Todel kad su juo gali buti atviras.
Todel jei jis dalyvautu, sakysim, gatves mustynese, niekada nepaliestu jusu.
Taciau jusu viltis skubu gesinti.
Tik kad gatves mustynese gali gauti atgal, todel jis ten niekada neis, o kriause busite jus.

As salia jo taip ir jauciuosi... Visiskai nesaugi... O noretusi vyro, salia kurios jausciaus kaip uz muro sienos...

Uzjauciu

Ir noriu pasakyti stai ka - situacija rimta, ne tik del to, kad pati neturi ramybes, greit nebeliks ir sveikatos (na kiek gi zmogus gali buti trankomas), esi nuolatiniam strese. Bet ir dar vienas svarbus dalykas - tavo sunutis! Taip taip, cia jau daug kas sake kad jo gaila ir t.t., bet yra aprasyta tendencija, kai berniukai, nuolatos mate smurta seimoje, taip pat tampa smurtautojais ir dar arsesniais. Ties situo reikia rimtai pagalvoti

Buvo pasiulymu kreiptis i psichologa? Na, gal taptum drasesne, bet nieko daugiau uz kapstymasi po praeiti (mazdaug - "kodel taip galejo nutikti?"), negautum. Na, gal netycia suzinotum, kad susiradai vyra pagal tevo modeli, kuris kazkada vaikysteje apkumsciuodavo tavo mama... Tai yra "teisingi" paistalai, bet... paistalai, kurie nepaims taves uz rankos ir neisves kritiniu momentu nuo vyro, pasakydami "nuo siol viskas bus gerai".

Ka galiu pasiulyti as? Nieko. 20 metu is uz kampo stebejau savo mama (psichologe!!!!), besiblaskancia beviltiskoj padety. Todel galiu pavardinti jos naudotus "ginklus":
- visiskas pykcio priepoliu ignoravimas (i bet koki, net ir skaudziausia, izeidima nic nieko neatsakyti)
- valdyti susitikimu su draugais, turinciais nemazai itakos pykcio priepoliams, dienotvarkes. Bet cia jau tik labai isigudrinus galima. Mamai pavykdavo
- neverkti, nerodyti silpnumo (silpna, kuris dar ir verkia, isiutusiam norisi dar labiau "paspirti" - vel gi, psichologija)
Daugiau nepamenu. Jei prisiminsiu, papildysiu.

Svarbiausia kas? Svarbiausia gerai apgalvoti ir isanalizuoti zmoniu, kurie gali padeti (arba yra bent mazeliausia tikimybe, kad jie gales padeti) sarasa. Ir kreiptis pagalbos! Stipru gali nugaleti tik stipresnis (ir fiziskai, ir dvasiskai, ir teisiskai ir t.t.)
Jei pati negali buti stipri - surask stipru drauga (mama, teti, broli, drauga, giminaiti, bendradarbi, pazystama, soc.darbuotoja...)

quote=*Rita*,2006 10 11, 15:24]
Uzjauciu

Ir noriu pasakyti stai ka - situacija rimta, ne tik del to, kad pati neturi ramybes, greit nebeliks ir sveikatos (na kiek gi zmogus gali buti trankomas), esi nuolatiniam strese. Bet ir dar vienas svarbus dalykas - tavo sunutis! Taip taip, cia jau daug kas sake kad jo gaila ir t.t., bet yra aprasyta tendencija, kai berniukai, nuolatos mate smurta seimoje, taip pat tampa smurtautojais ir dar arsesniais. Ties situo reikia rimtai pagalvoti

Buvo pasiulymu kreiptis i psichologa? Na, gal taptum drasesne, bet nieko daugiau uz kapstymasi po praeiti (mazdaug - "kodel taip galejo nutikti?"), negautum. Na, gal netycia suzinotum, kad susiradai vyra pagal tevo modeli, kuris kazkada vaikysteje apkumsciuodavo tavo mama... Tai yra "teisingi" paistalai, bet... paistalai, kurie nepaims taves uz rankos ir neisves kritiniu momentu nuo vyro, pasakydami "nuo siol viskas bus gerai".

Ka galiu pasiulyti as? Nieko. 20 metu is uz kampo stebejau savo mama (psichologe!!!!), besiblaskancia beviltiskoj padety. Todel galiu pavardinti jos naudotus "ginklus":
- visiskas pykcio priepoliu ignoravimas (i bet koki, net ir skaudziausia, izeidima nic nieko neatsakyti)
- valdyti susitikimu su draugais, turinciais nemazai itakos pykcio priepoliams, dienotvarkes. Bet cia jau tik labai isigudrinus galima. Mamai pavykdavo
- neverkti, nerodyti silpnumo (silpna, kuris dar ir verkia, isiutusiam norisi dar labiau "paspirti" - vel gi, psichologija)
Daugiau nepamenu. Jei prisiminsiu, papildysiu.

Svarbiausia kas? Svarbiausia gerai apgalvoti ir isanalizuoti zmoniu, kurie gali padeti (arba yra bent mazeliausia tikimybe, kad jie gales padeti) sarasa. Ir kreiptis pagalbos! Stipru gali nugaleti tik stipresnis (ir fiziskai, ir dvasiskai, ir teisiskai ir t.t.)
Jei pati negali buti stipri - surask stipru drauga (mama, teti, broli, drauga, giminaiti, bendradarbi, pazystama, soc.darbuotoja...)
[/quote]
aciu uz patarimus.... mes nesibaram jau, bet vis dar neatsiprase.... sake kad pati prisiprasiau....

sake kad pati prisiprasiau....

na tai mane seniai jau reikėjo papjauti ir užkasti.

buvo pora tokių situacijų....

1. Spausdinomės abu diplominius darbus pas mano motiną darbe. Maniškis norėdamas man pagelbėti prilindo prie kompo ir kažkas nutiko.... ... nenoriu net prisiminti kokią as isteriką zakatila. Klykiau, blioviau kaip laukinė (smulkmenų visų nenoriu pasakot), mama bandė ramint - nepasisekė, neiskentusi ji iškvietė taksą ir išsiuntė maniškį universitetan. Žinoma viskas baigėsi gerai, tačiau man nė nekilo mintis, kad galiu būt neteisi.
2. Po poros savaičių pradėjo ožiuotis mūsų mašina, maniškis vis taisė, remontavo, lakstė po servisus, pats valandomis krapštydavosi joje. O aš tuo tartu nuolat burbuliavau.... Kol eilinį kartą, važiuojant vėlai vakare, mašina vėl numirė. Aš iššokusi lauk pradėjau savo tiradą. Geras 10 minučių stugavau ir graužiau jį, kol maniškis neištvėręs paleido į darbą kumščius...... oi kaip baisu buvo, niekada nebūčiau patikėjusi, kad kulokais galima taip sulankstyt mašiną...
Aš baisiausiai pasipiktinusi kitą dieną nuskuodžiau gustis mamai, kokia aš nelaiminga, su kokiu savęs nekontroliuojančiu gyvuliu gyvenu. motina išklausiusi ramiu veidu pasakė tik tiek: kad man reikėjo kailį iškaršti jau po pirmojo skandalo, kurį iškėliau darbe. Ir ji būtų tai pateisinusi, nes reikia turėt neeilinius sugebėjimus, kad taip pažemint žmogų...
Pabaiga buvo tokia: labai ilgą laiką aš jo atsiprašinėjau, visaip bandžiau išpirkt savo kaltę. Laimei, man pavyko. Tiksliau, laimė, kad turiu tooookį auksinį žmogų šalia savęs. Nuo šių įvykių jau praėjo daugiau nei 3 metai. Nė karto nepakėliau balso, neniurzgėjau, kad ir kokia komplikuota situacija buvo. Viskas buvo spendžiama ar daroma su abipuse pagarba.
Tikiuosi, kad taip ir bus toliau

Mano nuomone tie vyrai kurie kelia ranka pries moteri yra tikru tikriausi iskrypeliai ir mano akimis ziurint joks veiksmas nepateisina smugiu Man gaila tu zmoniu kurie "isgyvena" smurta pastoviai, o dar labiau gaila tu kurie smurtauja, nes man atrodo, kad jie tik taip ir pasitenkina

Emsi, gali netiketi, bet ir skriaudejai ir skriaudziamieji yra aukos ir abu yra nevaldomu inirsio protrukiu ikaitai. Tik skriaudziamieji - kitu, o skriaudziantieji - saves paciu. Bet ir vieniems ir kitiems reikia rimtos pagalbos

Tai as suprantu ir tikiu, bet vistiek man smurtaujantys atrodo iskrypeliais O kad cia ateje is tevu is savos seimos tai per nomeda kasdien rodo. Ir kas is to?Parodo paviesina, o poto ir toliau gyvena, kol galiausiai neuzmusa.Na jau ne mano vyras pakeltu ranka pries mane tai ta pacia akimirka skristu su savo smutkelem pro duris, susitiktumem teisme ir dar tikrai pagalvociau del vaiku ar zmogui, kuris nesitvardo galima bendrauti su jais

Tas teisybe. Jeigu vyras dauzo zmona, tai anksciau ar veliau gaus ir vaikai (cia as ne apie vaiku auklejima, o grynu gryniausia musima)

Na nebutinai, dazniausiai tai vaikai negauna lupt...

Visa pykti vyras kumsciais islieja ant moters, todel, kad:

1. ji silpnesne
2. del visko kas jam blogo nutiko gyvenime yra kalta ji
3. ji yra jo nuosavybe
4. jam paprasciausiai gali buti smagu zeminti, tyciotis ir smurtauti pries kita zmogu, juolab, kad silpna moteri galima ibauginti ir ji niekam nesiskus
5. ji jam negali pasipriesinti
6. jei tai daro budamas girtas, tai issiblaives gales pasakyti, kad nieko neprisimena arba, kad kaltas tik alkoholis - ras priezasti pasiteisinimui
7. ji paprasciausiai visada "painiojasi jam po kojom" ir yra patogu reikalui esant iskrauti neigiama energija
8. jis zino, jog moteris jam atleis, isgirdusi pora atsiprasymo zodziu
9. ji pati prisiprase

ir t.t. ir panasiai. Smurtaujantys vyrai visada ras priezasciu pateisinti savo elgesi. Kazkuri mama rase, kad laukia bent atsiprasymo... O as manau, kad to atsiprasymo laukti nereikia, reikia begti nuo tokio vyro ir kuo toliau !!! Todel, kad tie smugiai, kurie dabar pasitaiko retkarciais, ateityje gali virsti kazdienine egzekucija...
Ir siaip, kokia moteris bebutu kalta, jos musti negalima !!!! Galima apspjaut, izeist, pazemint zodziu, visiskai ignoruot, apsisukt ir iseit, bet jokiu budu nekelti rankos pries moteri, nes tai yra zema!

Sakai? Tuomet paziurim atidziau i tavo idomu sarasiuka:

1. ji silpnesne - o vaikai stipresni?
2. del visko kas jam blogo nutiko gyvenime yra kalta ji - jei kalta ji, kodel vaikai negali buti kalti? Juk jie isdykauja, neduoda issimiegoti, reikalauja, serga...
3. ji yra jo nuosavybe - vaikai taip pat!
4. jam paprasciausiai gali buti smagu zeminti, tyciotis ir smurtauti pries kita zmogu, juolab, kad silpna moteri galima ibauginti ir ji niekam nesiskus - nera nieko lengviau nei ibauginti vaika
5. ji jam negali pasipriesinti - ar vaikas gali?
6. jei tai daro budamas girtas, tai issiblaives gales pasakyti, kad nieko neprisimena arba, kad kaltas tik alkoholis - ras priezasti pasiteisinimui - vaikams nupirks saldainiu is centu, likusiu nuo "vakar"
7. ji paprasciausiai visada "painiojasi jam po kojom" ir yra patogu reikalui esant iskrauti neigiama energija - oj kaip tie vaikai painiojasi po kojom!!!
8. jis zino, jog moteris jam atleis, isgirdusi pora atsiprasymo zodziu - maza vaiko sirdute visada atleis, bet psichika isimins visam gyvenimui
9. ji pati prisiprase - prisiprase ir vaikai

Tai ar tikrai vyras, kuris drista musti savo moteri, neisdris musti savo vaiku?

Papasakosiu savo istoriją. Dabar man virš 30 metų. Tai nutiko seniai, kai man buvo kokie 16-17metukų.

Taigi mano tėvas mušdavo mamą, kai pareidavo išgėręs (sunkus darbas, įtampa darbe, ūmus būdas turbūt privertė). Aš bandydavau gint - tačiau bergždžiai. Tai laikais tėvas dirbdavo statybose, jo kumštis buvo - kaip mano 2. Tai tęsėsi metus. Man būdavo labai sunku, jausdavausi labai blogai, kad negaliu apginti mamos. Artėjo mano 18-tas gimtadienis. Aš pradėjau sportuot, lankiau "pogrindinį" (draugo rusyje po namu buvo įrengta "štanginė") sporto klubelį. Taigi atlankiau metus, eidavau kasdien, sekėsi labai gerai, priaugau svorio, pečiai prapletėjo, sustambėjau. Jaučiau, kad jau įgyjau fizinį pranašumą prieš tėvą, tačiau nedrįsdavau jo panaudoti. Kažkokia baimė vistik buvo. Vieną vakarą aš sėdėjau su drauge namuose, išgirdau, kad tėvas grįžo ir pradėjo šokt ant mamos. Aš pagarsinau muziką, nes prieš draugę buvo gėda. Staiga jis įsiveržė į mano kambarį, priėjo, pradėjo mano drauge vadinti *ūrva ir panašiai. Aš ją labai mylėjau ir gerbiau. Man užvirė kraujas, labai susinervinau, atsimenu, net drebėjau, atsistojau ir mes susitumdėm. Gavau ir aš, gavo ir tėvas. Taip stumdėmės gal 5 minutes, tada draugė pradėjo verkti ir klykti, tėvas nusiramino ir išėjo iš namų. Grįžo tik kitą rytą. Aš po kelių savaičių išvažiavau mokytis. Per tas kelias savaites mes nesikalbėjom, jis nekėlė rankos prieš motiną. Dabar praėjo kone 16metų. Su tėvu santykiai santūrūs - jis gyvena visdar kartu su mama, tačiau kitame mieste, nei aš. Su mama geriau sutariu, tačiau nutolome. Nemėgstu pas juos lankytis, tačiau kai apsilankau, visada atvežu nemažai pinigų, priperku daug maisto, gėrimų ir taip toliau. Taip sakant, išlaikau tėvus kažkuria prasme. Jaučiu tokią pareigą juos remti finansiškai, nes jiems aš brangiai kainavau. Tačiau ir pasiekiau nemažai - jie to nesitikėjo. Manau jiems tai didžiulė dovana. Praeitą savaitę pasikalbėjau su tėvu apie tas mūsų "muštynes". Susitaikėme. Po 16 metų pasikalbėjome kaip tėvas ir sūnus. Gera ant širdies dabar