QUOTE(marakeš @ 2012 12 27, 16:24)
Na, tai susitiksim ir kartu gaivinsim atmintį
Na, tai susitiksim ir kartu gaivinsim atmintį
Su šventėm visas 
Tarp nesibaigiančių mišrainių pjaustymo ir indų plovimo ne kažin ką gali sau leisti paskaityti. Taigi perėjau ant apsakymų/novelių (tų žanrų skirtumo iki galo niekaip neperprantu, o jei, atrodo, jau perpratau, apsakymais įvardintose knygose randu novelių ir atvirkščiai).
K. Sabaliauskaitė ,,Danielius Dalba & kitos istorijos" daugiau nuvylė, negu pamalonino. Aišku, nesitiki, kad autorė amžinai žydės barokine išmintimi ir seks šeimos sagas, bet ... tiesiog nežinau. Patiko gal 3 apsakymai, ir tie su tam tikrom išlygom. Gal kam ir įdomu atsekti šiuo metu veikiančius atlikėjus, gal yra šiek tiek autoironijos, bet man pasirodė, kad tie apsakymai labai jau vidutiniški. Man atrodo, kad keli kūrinėliai, kuriuose laikomasi silvoj įtvirtinto stiliaus įtaigumo, ir ištempė visą knygą.
E. Keret ,,Ilgintis Kisindžerio" ryškiai disonavo su Sabaliauskaitės apsakymais. Labai gaila, kad neturiu jo ,,Autobuso vairuotojo...." ir negaliu palyginti, nes man atrodo, kad ankstesnieji apsakymai (norėčiau juos pakrikštyti novelėmis) mažiau creizy. ir labiau patiko. Keretas turi dovaną vienu vaizdu, keliais žodžiais pasakyti tai, ko kitam nepavyksta per keliolika puslapių. Turiu prisipažinti, kad ne visi jo kūrinėliai patiko, kai kurie lyg ir per daug drastiški, bet kad tai stipraus rašytojo darbas, akivaizdu. Kaip bebūtų, Kereto apsakymai švenčių ir ypač tarpušvenčio dienomis buvo tikrai geras pasirinkimas, nors ir kėlė savigraužos jausmą....
Tarp nesibaigiančių mišrainių pjaustymo ir indų plovimo ne kažin ką gali sau leisti paskaityti. Taigi perėjau ant apsakymų/novelių (tų žanrų skirtumo iki galo niekaip neperprantu, o jei, atrodo, jau perpratau, apsakymais įvardintose knygose randu novelių ir atvirkščiai).
K. Sabaliauskaitė ,,Danielius Dalba & kitos istorijos" daugiau nuvylė, negu pamalonino. Aišku, nesitiki, kad autorė amžinai žydės barokine išmintimi ir seks šeimos sagas, bet ... tiesiog nežinau. Patiko gal 3 apsakymai, ir tie su tam tikrom išlygom. Gal kam ir įdomu atsekti šiuo metu veikiančius atlikėjus, gal yra šiek tiek autoironijos, bet man pasirodė, kad tie apsakymai labai jau vidutiniški. Man atrodo, kad keli kūrinėliai, kuriuose laikomasi silvoj įtvirtinto stiliaus įtaigumo, ir ištempė visą knygą.
E. Keret ,,Ilgintis Kisindžerio" ryškiai disonavo su Sabaliauskaitės apsakymais. Labai gaila, kad neturiu jo ,,Autobuso vairuotojo...." ir negaliu palyginti, nes man atrodo, kad ankstesnieji apsakymai (norėčiau juos pakrikštyti novelėmis) mažiau creizy. ir labiau patiko. Keretas turi dovaną vienu vaizdu, keliais žodžiais pasakyti tai, ko kitam nepavyksta per keliolika puslapių. Turiu prisipažinti, kad ne visi jo kūrinėliai patiko, kai kurie lyg ir per daug drastiški, bet kad tai stipraus rašytojo darbas, akivaizdu. Kaip bebūtų, Kereto apsakymai švenčių ir ypač tarpušvenčio dienomis buvo tikrai geras pasirinkimas, nors ir kėlė savigraužos jausmą....
QUOTE(Aimma @ 2012 12 27, 19:48)
Su šventėm visas
Tarp nesibaigiančių mišrainių pjaustymo ir indų plovimo ne kažin ką gali sau leisti paskaityti. Taigi perėjau ant apsakymų/novelių (tų žanrų skirtumo iki galo niekaip neperprantu, o jei, atrodo, jau perpratau, apsakymais įvardintose knygose randu novelių ir atvirkščiai).
K. Sabaliauskaitė ,,Danielius Dalba & kitos istorijos" daugiau nuvylė, negu pamalonino. Aišku, nesitiki, kad autorė amžinai žydės barokine išmintimi ir seks šeimos sagas, bet ... tiesiog nežinau. Patiko gal 3 apsakymai, ir tie su tam tikrom išlygom. Gal kam ir įdomu atsekti šiuo metu veikiančius atlikėjus, gal yra šiek tiek autoironijos, bet man pasirodė, kad tie apsakymai labai jau vidutiniški. Man atrodo, kad keli kūrinėliai, kuriuose laikomasi silvoj įtvirtinto stiliaus įtaigumo, ir ištempė visą knygą.
Tarp nesibaigiančių mišrainių pjaustymo ir indų plovimo ne kažin ką gali sau leisti paskaityti. Taigi perėjau ant apsakymų/novelių (tų žanrų skirtumo iki galo niekaip neperprantu, o jei, atrodo, jau perpratau, apsakymais įvardintose knygose randu novelių ir atvirkščiai).
K. Sabaliauskaitė ,,Danielius Dalba & kitos istorijos" daugiau nuvylė, negu pamalonino. Aišku, nesitiki, kad autorė amžinai žydės barokine išmintimi ir seks šeimos sagas, bet ... tiesiog nežinau. Patiko gal 3 apsakymai, ir tie su tam tikrom išlygom. Gal kam ir įdomu atsekti šiuo metu veikiančius atlikėjus, gal yra šiek tiek autoironijos, bet man pasirodė, kad tie apsakymai labai jau vidutiniški. Man atrodo, kad keli kūrinėliai, kuriuose laikomasi silvoj įtvirtinto stiliaus įtaigumo, ir ištempė visą knygą.
QUOTE(Aimma @ 2012 12 27, 19:48)
E. Keret ,,Ilgintis Kisindžerio" (...) Keretas turi dovaną vienu vaizdu, keliais žodžiais pasakyti tai, ko kitam nepavyksta per keliolika puslapių. Turiu prisipažinti, kad ne visi jo kūrinėliai patiko, kai kurie lyg ir per daug drastiški, bet kad tai stipraus rašytojo darbas, akivaizdu.
Viena iš įdomiausių šių metų knygų. 
Skaičiau ilgokai, po du, tris apsakymus, o kartais tik vieną per vakarą. Vieni šokiravo, kiti juokino, bet visus apibūdinčiau kaip adatą, kuri praduria balioną ir įvyksta didelis "pokšt!" Kiekvienas apsakymas su dideliu užtaisu apmąstymams. Knyga, kurios neparduočiau, nes kartais norisi išsitraukti ir ką nors "pakartoti".
Supratusi, kad šiemet liksiu neperskaičiusi nei vienos lietuvių autoriaus knygos, pasigriebiau bibliotekininkės įsiūlytą (pati tai sakė tokių neskaito 
) D. Kajoko "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" ir visai patenkinta jau įpusėjau. Kas ten toje galvoje autoriui - stebina, bet ir labai intriguoja. Nežinau ką mąstysiu pabaigusi, bet dabar jaučiuosi labai su/apžavėta. 
) D. Kajoko "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" ir visai patenkinta jau įpusėjau. Kas ten toje galvoje autoriui - stebina, bet ir labai intriguoja. Nežinau ką mąstysiu pabaigusi, bet dabar jaučiuosi labai su/apžavėta.
Man kalėdinis laikotarpis buvo labai įtemptas, tai skaitymui mažai laiko liko 
bet vistiek įveikiau dešimtą Sukės knygą (kuri, beje, nebuvo labai įdomi, o gal aš neįsiskaičiau kaip reikiant) ir įpusėjau "Tarnaitės pasakojimą" . Pastaroji intriguoja, bet kol kas labai neužkabino, gal dar rasiu ką nors ten, kas sustiprins įspūdį 
bet vistiek įveikiau dešimtą Sukės knygą (kuri, beje, nebuvo labai įdomi, o gal aš neįsiskaičiau kaip reikiant) ir įpusėjau "Tarnaitės pasakojimą" . Pastaroji intriguoja, bet kol kas labai neužkabino, gal dar rasiu ką nors ten, kas sustiprins įspūdį
Paskutinės mano skaitytos knygos:
iš metų iššūkio:
O.Vaildas "Doriano Grėjaus portretas": šiaip negalėjau patikėti, kad esu neskaičiusi..bet, pavarčiusi knygą supratau, jog tai mano literatūrinio išprusimo spraga Įveikiau labai sunkiai...jei nebūtų knygų iššūkio, turbūt dar ilgai būtų marinuojama..o gaila 
Kaip jau rašiau suknyga.lt, jei šią knygą būčiau skaičiusi bent 10 metų anksčiau, ji būtų man padariusi daug didesnį ir gilesnį įspūdį. Daug cituojamų perliukų - ir beveik viskas kažkur perskaityta, girdėta (tiesiog, kaip citatos Parduoti sielą už grožį..turbūt niekas geriau literatūroje negebėjo pavaizduoti tuštybės ir gniuždančios savimeilės, netgi savotiško cinizmo grožio
V. S. Moemas "Skustuvo ašmenys": kažkodėl atrodė, kad vargsiu su skaitymu..ir tai buvo apgaulinga! Man tai buvo pagaulus, įtraukiantis skaitinys, darkart patvirtinęs, jog V.S. Moemas yra "mano rašytojas". Mėgavausi kiekvienu puslapiu..persmelkė Lario gyvenimo prasmės paieškos, puikiai pavaizduotas Elioto snobizmas, Izabelės meilės "isteriškumai"..dedu didelį pliusą
A. Makine "Moteris, kuri laukė": viena istorija, bet joje man pasirodė itin daug "Prancūziško testamento" dvasios
Moteris, gyvenimą paskyrusi laukimui ir ištikimybei, atšiauriame ir tolimame šiaurės Rusijos kaime ir ..vyras. Rodos kitoks, prancūziškai subtilus visuose knygos puslapiuose, bet..pabaiga labai gyvenimiška
A. Blundy "Oligarcho žmona": perskaičiau ir jau beveik išgaravo..trileriu pakvėpinta "pasaka", neįtikinusi, neįtraukusi ir nelabai įdomi
iš metų iššūkio:
O.Vaildas "Doriano Grėjaus portretas": šiaip negalėjau patikėti, kad esu neskaičiusi..bet, pavarčiusi knygą supratau, jog tai mano literatūrinio išprusimo spraga
Įveikiau labai sunkiai...jei nebūtų knygų iššūkio, turbūt dar ilgai būtų marinuojama..o gaila Kaip jau rašiau suknyga.lt, jei šią knygą būčiau skaičiusi bent 10 metų anksčiau, ji būtų man padariusi daug didesnį ir gilesnį įspūdį. Daug cituojamų perliukų - ir beveik viskas kažkur perskaityta, girdėta (tiesiog, kaip citatos Parduoti sielą už grožį..turbūt niekas geriau literatūroje negebėjo pavaizduoti tuštybės ir gniuždančios savimeilės, netgi savotiško cinizmo grožio V. S. Moemas "Skustuvo ašmenys": kažkodėl atrodė, kad vargsiu su skaitymu..ir tai buvo apgaulinga! Man tai buvo pagaulus, įtraukiantis skaitinys, darkart patvirtinęs, jog V.S. Moemas yra "mano rašytojas". Mėgavausi kiekvienu puslapiu..persmelkė Lario gyvenimo prasmės paieškos, puikiai pavaizduotas Elioto snobizmas, Izabelės meilės "isteriškumai"..dedu didelį pliusą
A. Makine "Moteris, kuri laukė": viena istorija, bet joje man pasirodė itin daug "Prancūziško testamento" dvasios
Moteris, gyvenimą paskyrusi laukimui ir ištikimybei, atšiauriame ir tolimame šiaurės Rusijos kaime ir ..vyras. Rodos kitoks, prancūziškai subtilus visuose knygos puslapiuose, bet..pabaiga labai gyvenimiška A. Blundy "Oligarcho žmona": perskaičiau ir jau beveik išgaravo..trileriu pakvėpinta "pasaka", neįtikinusi, neįtraukusi ir nelabai įdomi
QUOTE(Aimma @ 2012 12 30, 15:22)
O kokios cia atasakaitos?
QUOTE(P.A.R.I.S @ 2012 12 30, 15:37)
cia toks a la apibendrinimas, kas per metus perskaityta: kiek, kokia kalba, paminimos geriausios, idomiausios, labiausiai istrigusios knygos, galima ir blogiausias paminet, kad kiti ant ju "neuzsirautu". kai kas sugalvoja savas nominacijas, kai kas tiesiog pavardija pacias paciausias. vnz, kiekvienam suteikiama kurybine laisve
bet visuomet buna labai idomu skaityt sias ataskaitas, labai ju laukiu, esu tikra, kad ne as viena. tuo labiau, kad per metus skaitant ne visos geros knygos buna paminetos ir aptartos, ar tiesiog praslysta pro akis
QUOTE(P.A.R.I.S @ 2012 12 30, 17:37)
Pirmame temos puslapyje yra svetainės nuoroda. Berods, prie klubo narių yra ir metų ataskaitos. Gali pasiskaityti, pvz., mano
Bet klausimas lieka atviras. Kur visos dingo
QUOTE(Aimma @ 2012 12 27, 20:48)
Su šventėm visas
E. Keret ,,Ilgintis Kisindžerio" ryškiai disonavo su Sabaliauskaitės apsakymais. Labai gaila, kad neturiu jo ,,Autobuso vairuotojo...." ir negaliu palyginti, nes man atrodo, kad ankstesnieji apsakymai (norėčiau juos pakrikštyti novelėmis) mažiau creizy. ir labiau patiko. Keretas turi dovaną vienu vaizdu, keliais žodžiais pasakyti tai, ko kitam nepavyksta per keliolika puslapių. Turiu prisipažinti, kad ne visi jo kūrinėliai patiko, kai kurie lyg ir per daug drastiški, bet kad tai stipraus rašytojo darbas, akivaizdu. Kaip bebūtų, Kereto apsakymai švenčių ir ypač tarpušvenčio dienomis buvo tikrai geras pasirinkimas, nors ir kėlė savigraužos jausmą....
E. Keret ,,Ilgintis Kisindžerio" ryškiai disonavo su Sabaliauskaitės apsakymais. Labai gaila, kad neturiu jo ,,Autobuso vairuotojo...." ir negaliu palyginti, nes man atrodo, kad ankstesnieji apsakymai (norėčiau juos pakrikštyti novelėmis) mažiau creizy. ir labiau patiko. Keretas turi dovaną vienu vaizdu, keliais žodžiais pasakyti tai, ko kitam nepavyksta per keliolika puslapių. Turiu prisipažinti, kad ne visi jo kūrinėliai patiko, kai kurie lyg ir per daug drastiški, bet kad tai stipraus rašytojo darbas, akivaizdu. Kaip bebūtų, Kereto apsakymai švenčių ir ypač tarpušvenčio dienomis buvo tikrai geras pasirinkimas, nors ir kėlė savigraužos jausmą....
Man tai viena iš ryškiausių metų (kurie, tenka pripažinti, nebuvo itin turtingi skaitymo) knygų, bet grįžti prie jos kurį laiką nenoriu, nes aiškiai galvoje sėdi patys drastiškiausi apsakymai.
