čia šiaip - graži mintis:
Įprotis pirkti knygų daugiau, negu gebame perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra vienintelis dalykas, kuriuo esame pranašesni už gyvūnus. Edvardo Nortono ž.
QUOTE(gintarelia @ 2013 01 22, 14:50)
O gal gražiai ir teisingai pinigai Lietuvoje neuždirbami? O ir plauti juos kažkaip reikia... Bet gal geriau italų statytose bažnyčiose švęstu vandeniu, nei prekybos centruose?
O dabar į temą ir kita nuotaika.
Perskaičiau G. Morkūno "Puoduką kefyro...". Ir juokiausi, ir vos neapsiašarojau. Sujaudino šiluma ir nusiteikimas kalbėti apie gražius dalykus, nors aiškiai buvo nelengva.
Dabar kikenu su G. Grajausko riteriu Tenksalotu ir misteriu Kaindliu. Simpatiški personažai, mielos istorijos, įvairiaspalviai gyvenimiški pastebėjimai. Irgi kai kada linksmi, o kai kada realistiškai graudoki.
O dabar į temą ir kita nuotaika.
Perskaičiau G. Morkūno "Puoduką kefyro...". Ir juokiausi, ir vos neapsiašarojau. Sujaudino šiluma ir nusiteikimas kalbėti apie gražius dalykus, nors aiškiai buvo nelengva.
Dabar kikenu su G. Grajausko riteriu Tenksalotu ir misteriu Kaindliu. Simpatiški personažai, mielos istorijos, įvairiaspalviai gyvenimiški pastebėjimai. Irgi kai kada linksmi, o kai kada realistiškai graudoki.
zinoma uzdirbami
ir baznyciose geriau bet cia juk Beresnevicius...man jis patinka.. 
QUOTE(prieplauka @ 2013 01 22, 20:33)
zinoma uzdirbami ir baznyciose geriau bet cia juk Beresnevicius...man jis patinka..
ir baznyciose geriau bet cia juk Beresnevicius...man jis patinka.. Ir man patinka. Todėl ir atsakyti norėjosi. Man tiesiog kartais gaila, kad gražūs, protingi žmonės, bet žiaurūs pesimistai. Tada visai liūdna darosi.
Įkvėpta jūsų atsiliepimų, labai maloniai perskaičiau 'Šimtametį, kuris išlipo per langą ir dingo' Smagi knyga, vietom primenanti Paasilinna rašymo stilių, vietom - Nordqvist. Dėkui paminėjusioms savo metinėse ataskaitose 
Pati tikriausiai nebūčiau atkreipusi į ją dėmesio 
Smagi knyga, vietom primenanti Paasilinna rašymo stilių, vietom - Nordqvist. Dėkui paminėjusioms savo metinėse ataskaitose Pati tikriausiai nebūčiau atkreipusi į ją dėmesio
Su dideliu malonumu perskaičiau I. Liutkevičienės "Deja vu Vilnius". Patiko, kad be kraštutinumų ir isterikų aprašomi tarybinio Vilniaus laikai pagal 1974-1990 m. buvusio Vilniaus mero Vileikio atsiminimus. Į tą tarpą papuolė mano studentavimo periodas. Tai jau kaip miela buvo prisiminti visas tas vietas, kiaurai nuvaikščiotas, nemoku apsakyti. 
Kavinės, kino teatrai, teatrai, parkai, gatvės... Rašoma, kaip sakiau, be emocijų. Ir tais laikais žmonės gyveno ir dirbo, buvo taip, kaip buvo. Ech, pieno baras gorkynėj...
Po to čiupau A. Goodman "Eonas: Drakonregio atgimimas". Įsivaizdavau, kad tai bus fantastinis romanas. Fantastikos aišku yra, bet labai daug ir Kinijos bei Japonijos istorijos ir kultūros. Drabužiai, papročiai, nusilenkimai, etiketas, na, vos ne "Siogūnas". Knyga visai nieko, įtraukė, tik iš pabaigos nesupratau, laukt ar ne tęsinio. 
Kavinės, kino teatrai, teatrai, parkai, gatvės... Rašoma, kaip sakiau, be emocijų. Ir tais laikais žmonės gyveno ir dirbo, buvo taip, kaip buvo. Ech, pieno baras gorkynėj... Po to čiupau A. Goodman "Eonas: Drakonregio atgimimas". Įsivaizdavau, kad tai bus fantastinis romanas. Fantastikos aišku yra, bet labai daug ir Kinijos bei Japonijos istorijos ir kultūros. Drabužiai, papročiai, nusilenkimai, etiketas, na, vos ne "Siogūnas".
Knyga visai nieko, įtraukė, tik iš pabaigos nesupratau, laukt ar ne tęsinio.
Kadangi truputi atostogauju, tai pusantros dienos skyriau Lars Kepler "Hipnotizuotojui". Pradzioj labai susizavejau, paskui maziau, bet norejosi pabaigti. Pabaigus islindo visokiu kabliuku, kuriu gerai suregztame detektyve neturetu buti. Ir nesu as jau tokia priekabi. Tiesiog autoriai pradeje vystyti viena istorija staiga, matyt, nutare, kad kita idomesne, ir pirmaja uzbaige bile kaip. Na zodziu, rekomenduoju, bet siulau isjungti kritini mastyma mazdaug po pirmuju 200 psl. Progai pasitaikius vis tik griebsiu antraja siu autoriu knyga "Paganinio kontrakta" 
Mano pirmoji šių metų "damušta" knyga - S.Fitzek "Terapija". visai malonus skaitaliukas. toks detektyvinis trileris, ne saudo-gaudo tipo, labiau psichologinis. suktas ir su neatspėta pabaiga, už ką knygos vertė mano akyse tik pakilo. siužetas paprastas: žymaus psichiatro dukra serga paslaptinga liga, tėvas daro viską, kad jai padėtų, dukra dingsta, tėvas palūžta, atsiduria psichuškėj. po ketverių metų pakeitus gydymą, tėvas atsigauna ir papasakoja gydytojui apie savo tragediją.
kadangi nesu nei psichologijos, nei psichiatrijos ekspertė, net mėgėja savęs neįvardinčiau, tai visas tas diagnozes, haliucinacijas, simptomus suskaičiau labai smagiai, viskas suėjo, buvo keli kabliukai (ar veikiau klišės), kurie nedavė ramybės: sala, audra, nutrūkęs ryšys, pagrindinis herojus peršalęs ir sirguliuojantis, detalės, į kurias pasakotojas primygtinai atkreipia dėmesį. bet apskritai knyga patiko. surijau sekmadienio pavakare per pora valandu
kadangi nesu nei psichologijos, nei psichiatrijos ekspertė, net mėgėja savęs neįvardinčiau, tai visas tas diagnozes, haliucinacijas, simptomus suskaičiau labai smagiai, viskas suėjo, buvo keli kabliukai (ar veikiau klišės), kurie nedavė ramybės: sala, audra, nutrūkęs ryšys, pagrindinis herojus peršalęs ir sirguliuojantis, detalės, į kurias pasakotojas primygtinai atkreipia dėmesį. bet apskritai knyga patiko. surijau sekmadienio pavakare per pora valandu
QUOTE(Gemma @ 2013 01 23, 16:24)
Mano pirmoji šių metų "damušta" knyga - S.Fitzek "Terapija". visai malonus skaitaliukas. toks detektyvinis trileris, ne saudo-gaudo tipo, labiau psichologinis. suktas ir su neatspėta pabaiga, už ką knygos vertė mano akyse tik pakilo. siužetas paprastas: žymaus psichiatro dukra serga paslaptinga liga, tėvas daro viską, kad jai padėtų, dukra dingsta, tėvas palūžta, atsiduria psichuškėj. po ketverių metų pakeitus gydymą, tėvas atsigauna ir papasakoja gydytojui apie savo tragediją.
Šią ir aš skaičiau, bet pernai. Visai nieko. Tik aš tą visą dalyką, kur susijęs su psichiatru, kažkaip jau buvau pradėjusi įtarinėt, nes kažkaip labai jau neaišku man ten viskas pradėjo darytis. Tik pati pabaiga šiek tiek nuvylė - gana banalu pasirodė, kad viskas dėl pinigų. Aš irgi dvejojau ar 3, ar 4 rašyt, bet parašiau 3
Bet pas mane čia gal šiaip toks barjeras - trileriui daugiau trijų nerašau 
QUOTE(Gemma @ 2013 01 23, 17:24)
Mano pirmoji šių metų "damušta" knyga - S.Fitzek "Terapija". visai malonus skaitaliukas. toks detektyvinis trileris, ne saudo-gaudo tipo, labiau psichologinis. suktas ir su neatspėta pabaiga, už ką knygos vertė mano akyse tik pakilo. siužetas paprastas: žymaus psichiatro dukra serga paslaptinga liga, tėvas daro viską, kad jai padėtų, dukra dingsta, tėvas palūžta, atsiduria psichuškėj. po ketverių metų pakeitus gydymą, tėvas atsigauna ir papasakoja gydytojui apie savo tragediją.
kadangi nesu nei psichologijos, nei psichiatrijos ekspertė, net mėgėja savęs neįvardinčiau, tai visas tas diagnozes, haliucinacijas, simptomus suskaičiau labai smagiai, viskas suėjo, buvo keli kabliukai (ar veikiau klišės), kurie nedavė ramybės: sala, audra, nutrūkęs ryšys, pagrindinis herojus peršalęs ir sirguliuojantis, detalės, į kurias pasakotojas primygtinai atkreipia dėmesį. bet apskritai knyga patiko. surijau sekmadienio pavakare per pora valandu
kadangi nesu nei psichologijos, nei psichiatrijos ekspertė, net mėgėja savęs neįvardinčiau, tai visas tas diagnozes, haliucinacijas, simptomus suskaičiau labai smagiai, viskas suėjo, buvo keli kabliukai (ar veikiau klišės), kurie nedavė ramybės: sala, audra, nutrūkęs ryšys, pagrindinis herojus peršalęs ir sirguliuojantis, detalės, į kurias pasakotojas primygtinai atkreipia dėmesį. bet apskritai knyga patiko. surijau sekmadienio pavakare per pora valandu
Gal prie progos galetum paskolint? :-)
Gemma, kaip sugundei 
Rašausi į sąrašėlį savo, gaudysiu bibliotekoj
Rašausi į sąrašėlį savo, gaudysiu bibliotekoj
QUOTE(groovy @ 2013 01 23, 20:45)
Siūlau pagaudyti dar "Skeveldrą" - man netgi gerokai labiau patiko nei "Terapija".
