Senus metus pabaigiau ir naujus pradėjau (kelionėje

) su
Ken Follett "Fall of Giants" (man vis norisi versti "Virto ąžuolai"...

) Tai pirmoji "Šimtmečio" trilogijos dalis, epinė istorija, apimanti 1913-1923 metus ir tris šalis - Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Rusiją. Aš mėgstu tokius epinius pasakojimus, tai ir ši knyga man patiko, nors pasakojimas vietomis silpnokas, veikėjų per daug, ir nepaisant knygos storumo, pritrūksta laiko ir vietos gilesnei charakterių analizei. Bet labai įdomiai ir įtaigiai pateikta visa pirmojo pasaulinio karo priešistorė - nei viena šalis to karo nenorėjo, bet nei viena nepajėgė jo sustabdyti, nes visi rūpinosi tik savais reikalais ir juolab niekas negalėjo įsivaizduoti, kad tas absurdiškas beprasmiškas karas be jokios realios priežasties užsitęs keturis metus ir pareikalaus milijonų gyvybių. Tai va šis knygos aspektas man labai įdomus buvo. Revoliucijos Rusijoje aprašymai, kita vertus, erzino - viskas pateikiama iš bolševikinių pozicijų, ir kai žinai, kas iš viso to išėjo, tai net skaityti neskanu

Na bet... tai juk irgi istorijos dalis. Ir šiaip, pasakojimas gana politizuotas, kiek pakrypęs į kairę, įdomu, kaip toliau bus. Nes jau pasirodė antroji trilogijos knyga, "Winter of the World" (Pasaulio žiema), manau, kad ją irgi skaitysiu.
Dabar skaitau
Philippa Gregory "Lady of the Rivers" (Upių dama?). Vienu metu buvau persisotinusi Gregory, bet dabar ji man vėl smagiai skaitosi. Ypač traukia tai, kad ji savo knygoms vis pasirenka moteris - tikras istorines asmenybes. Ne išimtis ir ši knyga. Kaip visada, kyla klausimas, kiek autentiškas jos aprašomas tų moterų gyvenimas ir ypač jų pasaulėžiūra (anais laikais istoriją juk rašė vyrai, ir moterims joje buvo skiriama niekingai mažai vietos, taigi istorinių duomenų labai nedaug). Na bet kadangi Gregory yra profesionali istorikė, tai galgi ne viską išsigalvoja... Šiaip ar taip, man patinka tos stiprios ir savo vertę žinančios viduramžių moterys, apie kurias kalbama jos knygose.