QUOTE(Dorifore @ 2012 12 09, 20:05)
Karin Slaughter "Aklumas"
Knyga tikrai įdomi, trilerių ir detektyvų mėgėjams rekomenduoju. Tarp tų visų kraupių scenų įterpta ir dviejų žmonių santykių aiškinimosi peripetijos. Man tik pasirodė, kad žudikas per lengvai išsisuko, po tokių nusikaltimų, norėjosi, kad ir jis kiek pasikankintų (oi tas saldus keršto jausmas). Skaitosi lengvai, paprasti sklandūs sakiniai.
Perskaiciau ir as sia, ilgai gundziausi parduotuveje, ja laikydama rankose, atsispyriau ir galop pavyko pagaut bibliotekoj. Perskaicius dziaugiuosi, kad nepirkau, nes kaina neadekvaciai didele. Mano nuomone, sis detektyvas - didelis oro burbulas. Ypac erzino daugybe smulkmenu aprasinejimu, kurios visiskai nesusijusios su esmine pasakojimo linija ir niekaip jos nepapildo, tik apkrauna atminti ir demesi. Veikejai neitikino, naturaliai neatskleisti nei ju isgyvenimai, nei skausmas. Pasakojimo linija nenuosekli, itampa nekyla vis toliau skaitant, nors pagal siuzeto eiga turetu. Palyginus su Gerritsen, Picoult, Grange sugebejimu pavaizduoti skausma, sirdgela si rasytoja "eina i pavesi". Blogiukas irgi visiskai neitikinantis, nelogiskas, neaiskus jo motyvai. Autore apsikaise kraujo, isradingo nuzudymo aprasymu ir tikejosi tuo uzmaskuoti detektyvo skystuma, silpnuma. Zodziu, Karin, sesk, du.