Knygos knygos knygos...

Pernai pradeta, siemet uzbaigta Jodi Picoult " Neprarask vilties".
Pradzioje man ji pasirode nuobodoka. Man ji visiskai lengva, jokios itampos ar netiketumu. Pabaiga aiskiai nuspejama. Vienu metu skaitant atmintyje iskilo Kedziu istorija ir Garliavos ivykiai (prie namo besiburiuojantys zmones, maldos ir t.t.). Aisku tematika ne ta, net veiksmas panasus. Knyga visiskai nesuzavejo. Net pasakyciau, kad man ji nuobodoka (nors perskaiciau pakankamai greitai).

yra knygų, kurias net lengvai perbėgti- laiko gaišinimas. Dėl teiginio, kad knygos ne vien malonumas, o ir pasaulio pažinimas, spragų užkaišiojimas- sutinku visu 100 proc. Užtai mėgstu gal kam nuobodulį keliančius vadovėlius pavartyti, pvz. fizikos, chemijos, astronomijos pagrindus ir ne tik aiškinančius. Bet yra tokia kategorija knygų, kai per klaidą patenka į rankas, aš niekaip per save neperlipčiau vien tam, kad perskaityti. Ypatingai draugių, meilės istorijos, na pvz. kai atsitinka kažkas, tada draugė nubėga pas kitą draugę ir viską perpasakoja ir pan. siužetas. Geriau jau tada afišas gatvėje skaityti ar orų prognozę.


taip pasirodė, kai apgailestavote, kad tiek knygų, kurių norite, o privalote skaityti iššūkio pasirinktas.

Va, San Mikelę pabaikite iki galo- lai būna iššūkis . . Man tokios, šviesą spinduliuojančios knygos- viena iš gyvenime esančių didžiausių vertybių.

Kas čia prigyrėte J.Kunčiną , pradėjo jo "Tūlą". Rašytojas stiprus, gerų gabaliukų radau, nors dar tik knygos pradžia .

Jodi Picoult tikriausiai atsivalgiau. Pirmoji buvo"Mano sesers globėjas"- labai patiko, skaičiau neatsitraukdama, paskui tempiausi vieną knygą po kitos, ir nebenoriu apie jas pagalvoti, ilgą pertrauką darysiu.

Vienuolio, kuris pardavė Ferrarį, šeimos išminties pamokos. Robin Sharma. Knyga, kuri suteikė tam tikrą postūmį gyvenime, labai laiku perskaičiau. Stilius prastas, siužetas nuobodus, bet patarimai - labai vertingi, džiaugiuosi kad pakliuvo po akim. Vieną knygą šio autoriaus jau nusipirkau, kurioje koncentruotai surašyti tik jo patarimai, vertingos mintys, be paistalų. Keli patarimai, kurie man labai patiko: keltis bent valandą anksčiau, nei esi įpratęs, taip sau padovanoji ilgesnę dieną; 15 minučių, skirtų prieš miegą paskaitant vaikams knygas- didesnė vertybė nei prabangi dovana. Patiko patarimai, kaip namie susikurti namų biblioteką: atkreipiau dėmesį į knygas, kurias gal būt būčiau pernelyg vėlai pastebėjusi.

va čia tai jau grynai laiko gaišimas,kažkas kažką pripaistė ir gyvenkim pagal jį.Aš lygiai taip pat galiu visokių paistalų prirašyti ir visiems pateikti kaip didžiausią gyvenimą tiesą Visokie ferariai,mersedesai...man tokios knygos nebent valios ugdymui.Kažkur vieną straipsnį skaičiau,ar kuris perskaitęs kaip uždirbti milijoną,praturtėjo? Ar knygelę kaip mesti rūkyti,ar metė? Visa ta rašliava man nieko verta,gyvenu pagal savo tiesą ,valgau kaip noriu, miegu toj pusėj,kurioj noriu, o ne pagal feng shui,kaip kas pasakė ir t.t. Bet jei tokios knygos paklausios, matyt,žmonėms reikia,kad kažkas juos paprotintų

Labai daug prirašėte , susiskirsčiau dėl diskusijos į pastraipas panašias prasminiu požiūriu
*ne kažkas kažką, o konkretus autorius konkrečioje knygoje. Būtų įdomu sužinoti, kas taip suerzino šioje knygoje, kas didžiausias paistalas.
** vis tik kažkam tinkama, Net ir Jums
*** viskas padaroma, jei tik yra noras. Ne perskaityta knyga uždirbs pinigus ar numalšins priklausomybę, bet knyga gali sužadinti viltį ir norą gyventi kitaip, geriau nei iki šiol.
**** o aš noriu gyventi kokybiškiau nei iki šiol. Savo tiesas turiu, kaip ir visi. Tik nemanau, kad mano žinomos tiesos yra absoliutas, leidžiu ir kitiems pasireikšti, ir kartais tiek kiti labai maloniai nustebina, netgi su banaliom tiesom, seniausiai žinomom, bet tiesiog dėl visokių priežaščių mano gyvenime apleistom ir nenaudojamom.
P.S. beje, Su feng šui tai nieko bendra neturi, nei šitas mano parašymas nei aptariama knyga.
**** , man paprotinimo reikėjo/reikia/reikės visada.

Visiškai pritariu. mano nuomone (!!!) tokios knygos yra skirtos truputėlį tingintiems galvoti savo galva. Na juk lengviau, kai pirštu bakstelima: daryk taip, daryk šitaip, nei pačiam sugalvoti kaip daryti. Todėl populiarūs ir mitiniai maisto papildai svoriui mesti (na gi nereikia galvoti, ką valgyt, ką sportuoti - padavė, vartoji, lieknėji), visokios knygos kaip mesti rūkyti, nes pasukti galvą ir sugalvoti tiesiog mesti per sunku, lengviau nusipirkti knygą, kaip įrodymą, kad ketini tai daryti, perskaityt, pasakyti, kad nepadėjo ir toliau patogiai gyventi.
Va skaitau Marininos knygą. Daug gerų tiesų prirašyta apie senatvę, santykius su žmonėmis, pastabumą smulkmenoms, bet greta to, kad į pasąmone trinkteli viena kita verčianti mąstyti mintis knygoje pateikta kaip fonas, tai dar ir gerą detektyvą gaunu.

galvos dėl šios knygos čia nedėsiu ir nesikausiu dėl jos . Viena ką tikrai noriu pasakyti- kalbėjau apie konkrečią knygą, nesuprantu kodėl suplakama į sąvoką "visos tos knygos". Prie ko čia maisto papildai, metimas rūkyti ir pan.?? Kodėl ši knyga priskiriama į kažkokią nurašomą kategoriją. Ir apskritai, ar ją perskaitėte ar šiaip nepatinka jos kategorija- praktinė psichologija, saviugda? Aš jau užsisakiau pirkimui Dalai Lamos knygą, nes mūsų biblioteka neturi, o man mirtinai prireikė po Sharmos knygos su Dalai Lama susipažinti

Na čia jau darosi keista, kad banalūs meilės romanai teikia naudą, o saviugdos knygos nebe
Pavyzdžiui aš mėgstu karts nuo karto paskaityti psichologines knygas, nes mėgstu nuolat sau įspirti į užpakalį, man reikia, kad kažkas primintų senas kaip pasaulis tiesas, nes per savo nervus, darbus, emocijas tai pamirštu ir elgiuos taip, kad po to gailiuosi... Man reikia, kad kažkas ištrauktų tą negatyvą iš manęs, kas įkvėptų, atvertų akis tam tikra prasme. Niekas nesako, kad priima už gryną kiekvieną sakinį, kiekvieną mintį tose knygose, aš pavyzdžiui galiu perskaityti tik kelis skyrius iš tokios storos knygos, arba pusė informacijos man gali būti neįdomi, nesuprantama ar nesutapti su mano pažiūrom... Bet bendrai paėmus jos man padėjo labiau nei pakenkė. Imdama knygą aš žinau ko ketinu siekti, kas mano viduje ir nesijaučiu blogai, kad neturiu milijono. Nes nėra ketinimo tokio. O be to, knygos kaip uždirbti milijoną totaliai skiriasi nuo ferario įžvalgų. Ten feraryje labiau sentencijos, paprastos mielos tiesos apie gyvenimą, meilę, vien nusiteikimui kaip padeda...milijonieriuose iškart veiksmų planai, tikslai ten visokie..nereik jų lyginti...

Sotto, jei patinka tokio tipo knygos, tai aš seniai skaičiau "Prasmingo gyvenimo raktas" Joan Gatuso, tokia atsimenu raminanti ir padėjo palaikyti harmoniją viduje...ketinau dabar pasiimti, bet bibliotekoje ji dingusi
daug esu skaičiusi tokių knygų ir daugely radau tai, kas kaip tik mane išlaisvino iš tų taisyklių sukurtų visuomenės, kurios padėjo vystyti sąmoningumą, ką reik daryti nuolatos iš tikro, buvo ir kurios mėgino kaip tik supančioti, bet atsirinkti turime mokėti patys, čia jau ne knygų bėda

aš apskritai paėmiau tokio tipo,populiarios psichologijos,ar kaip jos ten vadinamos,knygas.Manęs niekas neerzina,aš jos neskaičiau, greičiau tai,kad kažkas kažką parašo ir gyvenkim tiktai juo tiesom vadovaudamiesi.Tokios knygos skirtos ,kaip minėjo,tingintiems galvot,silpnesniems žmonėms. Jei kam to reikia,prašom skaityti.Pasakiau čia savo nuomonę aš,pvz.,nesu didelė optimistė,man vis kažkas negerai,bet aš nepuolu kažko skaityti,kaip tapti optimistu pati gerai žinau,ko man reik,kuo vadovautis. Man nebūtina perskaityti kažkieno mintis,kad reik vaikui skaityt knygas,aš ir taip dukrai skaitau,kuriu pasakas Tiesiog pastaruoju metu labai padaugėjo visokių tiesų žinotojų, su kai kuriom tiesom gali ir į kapus nueit
Kaip rašiau,kam reikia tokių knygų lai skaito,man nereik- aš neskaitau nepriimkit kaip kokį pyktį, čia tik tokia diskusija išėjo ,kaip ir apie bet kurią kitą knygą

Pritariu tau. Dažnai būna taip, kad, atrodo, viską (na tuos esminius dalykus) kaip ir žinau, tik tas žinojimas tinkamai taip ir nepanaudojamas. O paskui skaitau kokią knygą ir- bumt- seniai žinoma mintis iš naujo pritrenkia ir paveikia. Nesakysiu konkrečiai, bet ne kartą esu tai patyrusi. Nors čia labiau apie grožinę literatūrą kalbu, patarimų ir panašių knygų nesu mėgėja, bet jei jos žmonėms nors kiek padeda mąstyti, o nebūtinai įkyriai nurodinėja, kaip gyventi, tai aš už jas.

Šiuo metu skaitau Kunčino "Pjūti fjūūt arba Netiesų dvaras". Irgi visai jos neplanavau dabar skaityti, buvau pradėjusi anglišką, bet kaip ir su Kondroto knyga- pamačiau lentynoj ir užsinorėjau. Patinka, nors šiek tiek kitokia nei kitos jo skaitytos.

aš nesakiau, kad meilės romanai yra naudingos knygos, sakiau, kad nesutinku su nuomone, kad su meilės romanų skaitytojomis nėra apie ką diskutuoti, kad tai laiko švaistymas.
saviugdos knygos man dvelkia pigia manipuliacija. Kuo manipuliuojama aš jau atsakiau. Žmogaus tingėjimu siekti, daryti, spręsti ar apsispręsti pačiam. Dažnai tokios knygos griebiamasi tam, kad atidėti kažkuriam laikui sprendimus. Labai dažnai jose ieškoma to ką nori žinoti ir kokių nors stebuklų.

O toks erzeliukas lyg ir kilo, ir neigiama nuostata atsirado dėl to, kad man gyvenime ne kartą teko girdėti "oi paskaityk "nerimą", sužinosi kodėl taip sakau", "oi paskaityk "bėganti su vilkais" ir pamatysi, kad moterys...". Taip tarsi pasislepiama už knygos.

aišku.
Labai įdomi autoriaus nuomonė apie kategorišką nuomonės turėjimą dėl įvairių dalykų, apie kuriuos asmuo net neišklauso, nepažįsti iki galo.


vau, kaip tiksliai
tokių nušvitimo knygų aš irgi neskaitau, gal nebent vaikystėje Karnegio vieną knygą su malonumu sugraužiau ... Man labiau patinka visai kitokia literatūra. ir šiaip nė vienoje knygoje nesu radusi amerikos, kol kas nė viena knyga neapvertė mano pasaulio. Bet nuostabių minčių, šiek tiek pakreipiančių gyvenimo srovę, priverčiančių pamąstyti visada apsidžiaugiu radusi knygoje, nesvarbu kokia jos kategorija.


manau, kad yra manipuliacinių knygų, bet būtų geriau jei čia diskutuotume ne apskritai o konkrečiai. Meilės romanai visumoje - šlamštas, bet yra ir labai vertingų meilės romanų. Priklauso nuo to, koks rašytojas parašė.

Erzeliukas kilo tik dėl knygos absoliutinimo remiantis konkrečia , t.y. asmenine patirtimi. Kartais būna ne taip kaip mums atrodo, kartais matome tik dalį visumos.
O dėl diskusijos- tai juk puiku

Parsinešiau knygą apie Basanavičių, gavau dovanų . Kamšysiu savo spragą, įdomu neįdomu- nesvarbu. Turiu savo vaikams labai aiškias gaires nubrėžti, ir patirties dar turiu laiko pasisemti.

skaitau Stambulo pavainikę. į akis krito autorės klišė - vienas skyrelis apie vieną, kitas apie kitą asmenį, kaip meilės taisyklėse apie dabartį ir praeitį
Papildyta:
kaip manot, kada Vilniaus knygų mugė svečių sąrašą paskelbs?