QUOTE(Dorifore @ 2013 01 09, 20:27)
Parašiau, kad piniginė man leidžia tiek mokėti, bet sąžinė ir principai ne
Labai teisingai parašei.
Aš tai norėčiau piktintis, bet mane labiau juokas ima. Tegu ir 700 puslapių, ar kiek ten lietuviškai bus, bet pusantro šimto prašyti už romaną... man kažkaip neįsivaizduojama.
Faina, kad tau "Žudikas be veido" patinka. Tik gaila, kad lietuviai seriją ne iš eilės verčia, nes patarčiau būtent taip skaityti.
Jurgis Kunčinas "Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras". Paskutinis Kunčino romanas, išleistas po jo mirties. Skaičiau, kad lyg ir ne visai baigtas, nesutvarkytas iki galo. Aš skaitant nė karto apie tai nepagalvojau, tiesiog neturėjau prie ko prisikabinti. Knyga parašyta kaip vieno vyro atsiminimai- apie save patį, sutiktus žmones, o ir besikeičiančią Lietuvą tuo pačiu. Tie prisiminimai nenuoseklūs, vis šokinėjantys pirmyn atgal, veikėjų daug, todėl reikėjo kažkiek laiko įsivažiuoti. Knygoj pilna alkoholio, sekso, žmogžudysčių ir kitokių kriminalų, pagrindinis veikėjas taip pat ne šventasis (nors apsiskaitęs ir protingas), tačiau visa tai nė kiek nešokiruoja. Gal dėl to, kad parašyta su humoru (vietom jis visai juodas), net ir patys bjauriausi dalykai atrodo mažiau bjaurūs nei yra iš tikrųjų, o veikėjai, kad ir patys neigiamiausi, net kažkiek simpatiški. Žodžiu, perskaičiau su malonumu, nes Kunčinas rašo ir labai gerai, ir įdomiai. Tai jau ketvirta mano skaityta šio rašytojo knyga, ir kol kas visos jos labai patiko.