QUOTE(eliss @ 2013 01 09, 07:46)
atleiskit,bet nesuprantu,koks yra malonumas skaityti antrą kartą apie žmogaus patiriamas kančias? Ir dar kad taptų mėgstamiausia knyga? Man tai baisi knyga,ir ne vieną tokią esu skaičius,bet ,kad norėtųsi skaityti antrą kartą,nieku gyvu
jaučiuosi kaip kokia sadomazochistė dabar, kad man patiko ji
Knyga ne linksmo žanro, bet įžvalgos superinės, mane Ivanauskaitė kaip asmenybė domino visada ir buvo įdomu, ką ji galvojo, kaip jautėsi tuo metu, ką suvokė... Ši knyga labiau mane prisijaukino nei "Ragana ir lietus" ir skaičiau su malonumu! Ir jei daugelis jūsų sako, kad už saviugdos knygas geriau pamoko grožinė literatūra, tai man šitie memuarai ir atllieka tą funkciją. Ji žinojo, kad greitai mirs, bet ji pasirinko gyventi ir man patiko, kaip ji tai darė. Jos žodžiais tariant "...tačiau neapsirikite, mano rašymas skirtas ne rimtuoliams, o tiems, kurie mėgsta ir moka juoktis" -aš tai pajutau, jūs gal ne ir čia nieko tokio