Labai ačiū visoms, kurios neliko abejingos mano postui. Bet šiandien aš jau galiu šypsotis

Vakar vakare atvažiavo (tiksliau atlėkė) vyras (jis šiuo metu dirba kitam mieste), kad tvirtai nuspręstume ką daryti. Ir nusprendėme turėti leliuką

Šiandien iš pat ankstaus ryto paskambinau į kliniką ir atšaukiau tą nemalonų vizitą

Žinokit gera ant širdies. Nors lieka ta baimė dėl būsimų pasikeitimų. Juk uždirbam ne kalnus, o aš dar mokausi ir už mokslą reika mokėti, nuomojamas butas ir pan. Bet tikiu, kad viskas bus gerai. Svarbu, kad dabar tiksliai žinau jog nebegrįšim prie svarstymų, o po truputį pratinsimės prie minties, kad būsim tėveliais. Manau, jei bus sunkių momentų, tai rasime pagalbos.