Abortas

o tai baigiasi persileidimu?

ta prasme nuo smūgio,tiesioginis,trauminis.Yra ir kitos priežastys,moters vidaus ligų,inkstų nepakanamumas,trapios kraujagyslės,diabetas ir dar daug.Moterų mirtingumas netoks ir mažas,iki 8 procentų,o vaisiaus žūtis 100-90 procentų.Čia tuo atveju,jei atsiskiria daugiau nei trečdalis placentos.Jei įdomu kas nutinka su vaikeliu,jam pritrūksta oro.
Papildyta:


ne tai persileidimu nesibaigia,tai baigiasi extra operacija,jei suspėjama.Persileidimo metu viskas vyksta pagal gamtos užmanytą tvarką-pirma vaisius,paskui jau valoma placenta,o čia viskas netaip.Pirma placenta atsiskiria,prasideda vidinis kraujavimas,,būna iš lytinių organų kraujuoja ,būna ne,ne tai svarbiausia -svarbiausia ir pavojingiausia vidinis kraujavimas.Jau rašiau moterys iki 8 procentų,vaisius ,,nepriklausomai nuo nėštumo laiko 100--90 procentų žūsta.Tai galioja,net jei tau bebuvo likę tik dvi savaitės.Vaisius nustoja gauti deguonį.

Tik tarp kitko... būtent iš meilės sau abortai neretai ir padaromi
Nu pasakei vėlgi iš savo pozicijų Nu gerai, mums pasisekė, kad galime rinktis, kad turim galimybių prisiimti atsakomybę... Nu ne visiems gi taip sekasi Ne visi gali atsiremti į aplinkinius kai to reikia (o reikia visiems kartais), ne visi nuo vaikystės mokomi kas yra teisinga, kaip reiktų gyventi ir pan. Nu ne visiems suvokimas galų gale ateina vienu metu... Ir finansinės galimybės ne visų vienodos - jei tėvai alkoholikai vietoj batų vaikams ar knygų nusiperka išgerti, tai geriausiu atveju, kada tas "vaikas" susivoks, kad gali kažką keisti, jis jau bus pilnametis, o kiek gyvenimo pamokų praleista? Negalima į viską žiūrėti iš savo pozicijų

Galų gale, gyvenimo be klaidų nebūna, net ir patys protingiausi jų pridaro, tik klausimas, kokį sprendimo kelią pasirinkti...

Ir iš viso, jei jau taip visai sąžiningai, be jokių pagražinimų ir išvedžiojimų... Turėčiau vaikų (ą) ir vos vos galėčiau juos (į) ir save išlaikyti, neturėčiau gyvenamosios vietos (nuosavos), neturėčiau pagalbos iš aplinkos ir panašių dalykų, tikrai abejoju ar sužinojusi apie "netyčiuką" jį gimdyčiau Galit galvot, kad aš žiauri, kad kitokia, bet... jau geriau turėčiau sau sąžinės priekaištą visam gyvenimui, bet ubagais savo jau esamų vaikų nepaleisčiau, nes visos tos kalbos apie dantis ir duoną gražiai teorijoje skamba, o realybė neretai daug skaudesnė. Ir tik savo šiltuose namučiuose sėdinčios galim postringauti apie tai, kad viskas išeis į gerą, kad va, atsiras milijonai... Nė velnio, tiems kam duonos reikia, reikia jos būtent tuo momentu, tą dieną, o ne už kažkokių mistiškų "šimtmečių". Taip kad negaliu taip užtikrintai ir garantuotai postringauti apie gyvybę, apie tikėjimą ir t.t.

cia tau uz nuosirduma

Nu anoks čia nuoširdumas Tiesioog labai paprasta sėdint prie kompo ant minkštos sofutės pasakoti kaip aš elgčiaus, jeigu elgčiaus... Nė velnio mes nežinom kaip elgtumėmės, kadangi nesam buvę tose situacijose Tiesa, yra ir tokių pavyzdžių, kuomet ir aš galiu pasakyti, kad taip nepadaryčiau, bet... dažniausiai visi situacijos niuansai lieka "už kadro"

Niu gerai...o jei nevisada aš ant tokios minkštos sufkutės sėdėjau...jei man teko ir skurdžiai gyventi...ir jei mano požiūris liko toks pats, kaip tada kai pienui centus skaičiavau...ir dabar kai sedžiu pre kompo ant minkštos sofkutės? Jis toks pats....

"Turtingas žmogus, ne tas kuris daugiausiai turi, o tas, kuriam mažiausiai reika"...auksiniai žodžiai...
Juk mes žmonės, galų gale...norim to gero gyvenimo...ir jo siekiam...tai kodėl galvoti, kad va šiandien blogai tai taip ir bus visada...kodėl nepagalvoti, kad pakentėsiu kažkiek iki tol kol bus lengviau...geriau....
Juk niekas negarantuotas, kad tavo butas, namas nesudegs ir tu net vieną vaiką turėdama nežinosi, kaip jį išlaikyti ir ką toliau daryti....
Juk gyvenimas yra kalnuotas...jis nėra tik viena linija...yra ir nelaimių ir laimių...liūdesio ir džiaugsmo.... Tai kam toks pesimizmas???

Be to į konkrečią tavo situaciją galiu atsakyt, kad ir kaimuose yra kas žmonėmis pasidomi ir suteikia paramą ir pagalbą...neliktu ji nei griovy nei po tiltu, basa su vaiku....

Getter,didžiausia ir yra problema,kad tu girdi tik save ir nieko daugiau ,ir toks atkaklus teigimas kad tu niekada ir jokiom aplinkybėm,verčia labai rimtai susimąstyti ką gi tu sakai.Ar tu sakai tiesą,kad niekada ateityje,gal tai ir taip ,o va kaip buvo praeityje???ažkas čia tiesiog man niekaip logikai tavo postuose nepasiduoda,bet atitinka kitus šablonus,kada moteris labai kaltina save,ir tampa aršia kažko gynėja,kuri ne tik kad negirdi,bet ir bijo išgirsti tai,kas yra labai aiškiai sakoma.
Sakykim tiek Ievius tiek kitos merginos,jos svarsto ssamprotauja,o tu tiesiog bijai tai net teoriškai daryti,kodėl?Kas taip slegia?

wow geras
Aš jokios problemos nedarau...jūs už mane padarote Nu ką aš padarysiu, jei mano toks požiūris???
O va, radau su kuo palyginti Aš lygiai taip pat įsitikinusi, kad niekad neišmoksiu plaukt, nes nerealiai bijau vandens...ir niekas (o bandė daugybę žmonių) nesugebėjo manęs įkalbėt, kad mokyčiaus plaukti...Nu vat NE....ir viskas...Tiek vaikystėj, tiek paauglystėj, tiek jaunystėj....lygiai taip pat žinau, kad neplauksiu ir kai pensininkė būsiu.....
Man abortas yra tas pats..jei neprivers (rankų, kojų surišę) pati, savo sprendimu nepasidarysiu....nu ir tik tom išimtim kai vaisius žūsta...arba va kaip paminėjai...atsidalina placenta...(bet man tai nebe givybės naikinimas, kai ji susinaikina pati )
Dėl to ir sakau, kad bent jau tokioj situacijoj kur buvo pateikta, galimi ir kiti sprendimai, ne tik abortas

bet čia yra ne problema,čia yra tema kuri yra tikrai lygio,kas būtų jeigu būtų,balsuoja merginos kurios naujagimio nemačiusios,balsuoja ir tos kurios jau močiutės ir kurios niekada nieko nedarys,nes net gamta nedavė tos galimybės,o va tu reaguoji taip,tarsi iš tavęs lupte luptų tą gyvybę. Tarsi čia mes dabar būriu susirikiavusios eilėje laukiam kada jau čia kada mums darys tuos abortus.Taip tarsi stovėtum,budėtum tose pozicijose,kažkokia nepasibaigianti gynyba nežinia ko,ir įvairiausiais būdais,tai Dievas neleidžia,tai tu nesutinki,tai nepriimtina.Puiku,kad pozicija yra tokia,bet vistiek kyla klausimas yra tas pats,o kasgi gyvenime taip šituo klausimu neišgirdo,kas tas artimas šitaip įskaudinęs.Getter,gali netsakyti viešai tai jau tikrai,man nereikia ,labai nuoširdžiai sakau,jokių prisipažinimų ar dar ko nors.Bet betkokiu atveju nu va viduj pas tave eina didžiulis vidinis konfliktasir ką aš tau galiu pasakyti,tai kad kiek bepyktum-atleisk ir susitaikyk.

Nu nesunku man paatviraut...tikrai nieko tokio neįvyko...tiesiog paauglystėj žiūrėjau filmą apie abortus, o universitete, teko rašyti darbą (referatą)...apie abortus...buvau net pavadinus "Amoralumo vartai" ....teko daug domėtis...rinkti informaciją...
Vat man tas viskas ir įstrigo....giliai giliai...gal ir pergiliai Nu gal ir atrodau, kaip stovinti prie ginekologo durų ir bandanti įžvelgti kiekvienoj ar darysis abortą
Sakau, neturiu kažkokių paslėptų priežasčių taip "ardytis" ...sielos kančios nekankina...nuoskaudų realių jokių neturiu ( tik tai, kad mano mama po manęs abortą darėsi, nes aš gimdama "pagadinau" jai stuburą, ir jai buvo grėsmė)...
Neturiu jokių....vidinių konfliktų
Jau minėjau kodėl rašau ir ginu savo požiūrį....nesikartosiu

Pritariu Getter Kazkada musu seimai nevisada maistui pinigu uztekdavo ir Dievas padovanojo grazu, gabu berniuka - dabar jam 1m8men. O dabar nesam turciai, bet turim pinigu, kad musu vaikas neskurstu ir pries 2dienas Dievas is mano isciu pasieme 10sav mazuciuka Skauda. Gyvenimas griuna. O dar skaudziau pasidaro, kai suzinau, jog kuri moteris pasidare aborta Vieni troksta vaikuciu ir negali turet, o kiti lengva ranka juos zudo