Aš balsavau už pirmą punktą...
Visai neseniai teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio... pataloginiame nebuvo vietų, tai buvau paguldyta į ginekologinį.. per ten praleistas 2 savaittes teko matyti visko: ir savo noru besidarančių abortus, ir ne savo noru... teko matyti įvairių reakcijų ir išgyvenimų... baisu kai jauna mergytė, kuri labai laukia savo vaikelio yra priversta darytis abortą nes vaikelis nustojo vystytis, o subrendusi moteris ateina eilinį kartą susitvarkyti, nes tai gali sugriauti santykius su jos jaunesniu draugu.. Tada tikrai daug mąsčiau aborto tema... ir tikrai galiu drąsiai balsuoti už pirmą punktą- ir tikrai ne religiniai įsitikinimai mano atveju nėra pirmoje vietoje.
O dėl apsigimimų... tai apie tai diskutavome kitoje temoje, tad tik vėl išsakysiu savo nuomonę. Mes vaikelio laukėm ir jį planavom.. Mylejom dar tada kai jo nebuvo.. bijom dėl jo dabar ir labai jį mylim, laukiam jo ateinančio... tai negi jį galima staiga nustoti mylėti ir jo laukti, kai sužinai, kad yra kažkoks apsigimimas? Negi tada jis iš staiga mylimo ir laukiamo taps nebereikalingu daiktu, kuriuo reikia atsikratyti?
QUOTE(Vaiduze @ 2006 06 18, 15:28)
Aš balsavau už pirmą punktą...
Visai neseniai teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio... pataloginiame nebuvo vietų, tai buvau paguldyta į ginekologinį.. per ten praleistas 2 savaittes teko matyti visko: ir savo noru besidarančių abortus, ir ne savo noru... teko matyti įvairių reakcijų ir išgyvenimų... baisu kai jauna mergytė, kuri labai laukia savo vaikelio yra priversta darytis abortą nes vaikelis nustojo vystytis, o subrendusi moteris ateina eilinį kartą susitvarkyti, nes tai gali sugriauti santykius su jos jaunesniu draugu.. Tada tikrai daug mąsčiau aborto tema... ir tikrai galiu drąsiai balsuoti už pirmą punktą- ir tikrai ne religiniai įsitikinimai mano atveju nėra pirmoje vietoje.
O dėl apsigimimų... tai apie tai diskutavome kitoje temoje, tad tik vėl išsakysiu savo nuomonę. Mes vaikelio laukėm ir jį planavom.. Mylejom dar tada kai jo nebuvo.. bijom dėl jo dabar ir labai jį mylim, laukiam jo ateinančio... tai negi jį galima staiga nustoti mylėti ir jo laukti, kai sužinai, kad yra kažkoks apsigimimas? Negi tada jis iš staiga mylimo ir laukiamo taps nebereikalingu daiktu, kuriuo reikia atsikratyti?
Visai neseniai teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio... pataloginiame nebuvo vietų, tai buvau paguldyta į ginekologinį.. per ten praleistas 2 savaittes teko matyti visko: ir savo noru besidarančių abortus, ir ne savo noru... teko matyti įvairių reakcijų ir išgyvenimų... baisu kai jauna mergytė, kuri labai laukia savo vaikelio yra priversta darytis abortą nes vaikelis nustojo vystytis, o subrendusi moteris ateina eilinį kartą susitvarkyti, nes tai gali sugriauti santykius su jos jaunesniu draugu.. Tada tikrai daug mąsčiau aborto tema... ir tikrai galiu drąsiai balsuoti už pirmą punktą- ir tikrai ne religiniai įsitikinimai mano atveju nėra pirmoje vietoje.
O dėl apsigimimų... tai apie tai diskutavome kitoje temoje, tad tik vėl išsakysiu savo nuomonę. Mes vaikelio laukėm ir jį planavom.. Mylejom dar tada kai jo nebuvo.. bijom dėl jo dabar ir labai jį mylim, laukiam jo ateinančio... tai negi jį galima staiga nustoti mylėti ir jo laukti, kai sužinai, kad yra kažkoks apsigimimas? Negi tada jis iš staiga mylimo ir laukiamo taps nebereikalingu daiktu, kuriuo reikia atsikratyti?
o tu manai,kad tėvai atsisakę paleisti į gyvenimą vaiką be rankų ir kojų tai daro,todėl kad jo nemyli?Keistai mastai?O man tai atrodo kad tai didžiulis atsakingumo,brandos ir meilės jausmas juos veda tuo keliu.
QUOTE(saulute_ @ 2006 06 06, 11:52)
Gaila, kad tik už vieną balsuot teeina, nes man gyvbės nutraukimui būtų kelios iš čia priežastys:
aš irgi norėčiau keleta priežaščių prabalsuot
QUOTE(alfija @ 2006 06 18, 15:45)
o tu manai,kad tėvai atsisakę paleisti į gyvenimą vaiką be rankų ir kojų tai daro,todėl kad jo nemyli?Keistai mastai?O man tai atrodo kad tai didžiulis atsakingumo,brandos ir meilės jausmas juos veda tuo keliu.
Brandumo jausmas nužudyti negimusį savo kūdikį? Man tai kažkaip visai nesiderina..
Mano pusbrolis su žmona nutarė vis tik gimdyti vaikelį, nors ir žinojo apie apsigimimų grėsmę. Rūpinasi juo labai, nors net giminės ne visi juos palaiko.. galvoja, kad jie savo noru užsikrovė sau didžiausią vargą.. Kažkada paklausiau pusbrolio, kodėl jie tam pasirįžo, o jis atsakė- kai matau savo vaiką laimingą ir besišypsantį, tada žinau, kad negalėjome jo pasmerkti mirčiai anksčiau laiko.
Mano nuomonė tokia, kad vis tiek auginčiau ir mylėčiau tą vaikelį. Nes gyvenime tikrai yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie neturėdami kojų ir rankų yra pasiekę daug daugiau nei bet kuris iš mūsų...
tačiau dar kartą pabrėžiu- tai mano asmeninė nuomonė.
QUOTE(Vaiduze @ 2006 06 18, 18:10)
Brandumo jausmas nužudyti negimusį savo kūdikį? Man tai kažkaip visai nesiderina..
Mano pusbrolis su žmona nutarė vis tik gimdyti vaikelį, nors ir žinojo apie apsigimimų grėsmę. Rūpinasi juo labai, nors net giminės ne visi juos palaiko.. galvoja, kad jie savo noru užsikrovė sau didžiausią vargą.. Kažkada paklausiau pusbrolio, kodėl jie tam pasirįžo, o jis atsakė- kai matau savo vaiką laimingą ir besišypsantį, tada žinau, kad negalėjome jo pasmerkti mirčiai anksčiau laiko.
Mano nuomonė tokia, kad vis tiek auginčiau ir mylėčiau tą vaikelį. Nes gyvenime tikrai yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie neturėdami kojų ir rankų yra pasiekę daug daugiau nei bet kuris iš mūsų...
tačiau dar kartą pabrėžiu- tai mano asmeninė nuomonė.
Mano pusbrolis su žmona nutarė vis tik gimdyti vaikelį, nors ir žinojo apie apsigimimų grėsmę. Rūpinasi juo labai, nors net giminės ne visi juos palaiko.. galvoja, kad jie savo noru užsikrovė sau didžiausią vargą.. Kažkada paklausiau pusbrolio, kodėl jie tam pasirįžo, o jis atsakė- kai matau savo vaiką laimingą ir besišypsantį, tada žinau, kad negalėjome jo pasmerkti mirčiai anksčiau laiko.
Mano nuomonė tokia, kad vis tiek auginčiau ir mylėčiau tą vaikelį. Nes gyvenime tikrai yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie neturėdami kojų ir rankų yra pasiekę daug daugiau nei bet kuris iš mūsų...
tačiau dar kartą pabrėžiu- tai mano asmeninė nuomonė.
aš auginau vegetuojantį vaikelį aštuonis metus,bet matyt tu neskaitei,nusišypsojo per tuos savo aštuonis metus tik vieną kartą,ir tai,kai išėjo,visai išeidamas.Visą kitą laiką jautė baisius skausmus,maitinosi per zondą,buvo aklas ir kurčias,be viso to,ir tikrai nemanau,kad jo atžvilgiu būčiau pasielgus teisingai,jei būčiau turėjus galimybę žinoti koks jis bus,jį nebūčiau gimdžiusi.Apsigimimas apsigimimui nelygu,Vaiduže,viena yra lengvas,kita yra va toks koks atėjo pas mane.Jei tu bent akimirkai įsivaizduotum,kas tai yra,bent savaitę dienąnaktį pagyventum taip,nemanau kad jaustumeisi laiminga,ar labai savim didžiuotumeisi.Jeigu mes kalbam garsiai jau ir apie eutanaziją,tai tokiais atvejais,kada yra sunkūs apsigimimai galim vadint eutanazija,o ne abortu,galų gale.O apie nuomones,nu tai aš gerbiu tavo nuomonę.,ir ji man ya visikai suprantama.
Prabalsavau už 2 variantą, bet jį galima skirstyti į dvi dalis.... Jie pasigimęs daryčiau, o jie sveikas bet grėstų pavojus gyvybei rizikuočiau ko gero..... Nors gerai pagalvojussunku pasakyti..... Juk pas mane du nepilnamečiai vaikai, mažajai tik 2........ Kaip jie be manęs? Aš privalau gyventi...... Manau sunku vienareikšmiškai nuspręsti..........
QUOTE(Vaiduze @ 2006 06 18, 17:10)
Brandumo jausmas nužudyti negimusį savo kūdikį? Man tai kažkaip visai nesiderina..
Mano pusbrolis su žmona nutarė vis tik gimdyti vaikelį, nors ir žinojo apie apsigimimų grėsmę. Rūpinasi juo labai, nors net giminės ne visi juos palaiko.. galvoja, kad jie savo noru užsikrovė sau didžiausią vargą.. Kažkada paklausiau pusbrolio, kodėl jie tam pasirįžo, o jis atsakė- kai matau savo vaiką laimingą ir besišypsantį, tada žinau, kad negalėjome jo pasmerkti mirčiai anksčiau laiko.
Mano nuomonė tokia, kad vis tiek auginčiau ir mylėčiau tą vaikelį. Nes gyvenime tikrai yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie neturėdami kojų ir rankų yra pasiekę daug daugiau nei bet kuris iš mūsų...
tačiau dar kartą pabrėžiu- tai mano asmeninė nuomonė.
Mano pusbrolis su žmona nutarė vis tik gimdyti vaikelį, nors ir žinojo apie apsigimimų grėsmę. Rūpinasi juo labai, nors net giminės ne visi juos palaiko.. galvoja, kad jie savo noru užsikrovė sau didžiausią vargą.. Kažkada paklausiau pusbrolio, kodėl jie tam pasirįžo, o jis atsakė- kai matau savo vaiką laimingą ir besišypsantį, tada žinau, kad negalėjome jo pasmerkti mirčiai anksčiau laiko.
Mano nuomonė tokia, kad vis tiek auginčiau ir mylėčiau tą vaikelį. Nes gyvenime tikrai yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie neturėdami kojų ir rankų yra pasiekę daug daugiau nei bet kuris iš mūsų...
tačiau dar kartą pabrėžiu- tai mano asmeninė nuomonė.
Na su tavim nesutinku. Mano pusserė sirgo cerebraliniu paralyžiumi. Ji per visą savo gyvenimą tegalėjo tik galvytę pasukti. Mirė būdama 21 m. Manau, kad mes tiek nesikankinome kiek ji. Žinoma mums skauda širdį, bet per savo trumpą gyvenimą ji labai daug kentėjo
gavau tą failą ir aš net apsiverkiau. 
norėjau įdėti,bet gerai,kad jūs tai padarėte,gal tikrai pagelbės kažkam ateiti į šį pasaulį.....
nebalsavau šioje apklausoje,turiu savo įsitikinimus,kad niekada to nedaryčiau,bet gyvenime negalima nieko neišsižadėti.Labai liūdna,gal galima temą atidaryti vien tokių vaizdų,jie ilgam įsirėž į pasamonę,ir sunkią akimirką galbūt iškils...žinau,kad yra ir daugiau tokių prevencinių akcijų su nuotraukomis.
norėjau įdėti,bet gerai,kad jūs tai padarėte,gal tikrai pagelbės kažkam ateiti į šį pasaulį.....
nebalsavau šioje apklausoje,turiu savo įsitikinimus,kad niekada to nedaryčiau,bet gyvenime negalima nieko neišsižadėti.Labai liūdna,gal galima temą atidaryti vien tokių vaizdų,jie ilgam įsirėž į pasamonę,ir sunkią akimirką galbūt iškils...žinau,kad yra ir daugiau tokių prevencinių akcijų su nuotraukomis.
na aš nebalsavau. Nors šiuo metu galiu pasakyti kad gal daryčiau jei vaikelio apsigimimas yra nesuderinamas su gyvybe na prisižiūrėjau aš vaiczdelių kai yra tik galvytė ir viduriukai, kai vietoje galūnių yra tik ataugėlės, kai visiškai nesivysto vaikelio smegenėlės (gimsta be didžiųjų pusrutulių- ne žinote aš nesu tokia sadistė kuri žiūrėtų kaip kankinasi jos mylimas asmuo. Paklausiau vyro- ką jis galvoja, jis atsakė- na nesuprantu moterų kurios taip pasmerkia žmogelį kankintis, kurios pasigimdo sau gyvas lėles. Žiauru- taip.
Taip pat nedrysčiau gimdyti vaikelio kurio laukčiausi po žiauraus išprievartavimo. Kas tokio vaiko laukia? Jei pati motina jo net įsčiose negalės pakęsti, jei visą nėštumą jaus tik pasišlykštėjimą ir nenorą jį turėti. O ką tik gimusį atiduos valstybės globai nes abejoju ar norės matyti siaubingo žiauraus akto gyvą priminimą.
Taip pat nedrysčiau gimdyti vaikelio kurio laukčiausi po žiauraus išprievartavimo. Kas tokio vaiko laukia? Jei pati motina jo net įsčiose negalės pakęsti, jei visą nėštumą jaus tik pasišlykštėjimą ir nenorą jį turėti. O ką tik gimusį atiduos valstybės globai nes abejoju ar norės matyti siaubingo žiauraus akto gyvą priminimą.
aš Klepesovai pritariu: daryčiau, jei vaisius apsigimęs būtų (bet man netiko antra to punkto dalis dėl motinos gyvybės, kadangi nepasakyta, kokia būtų vaisiaus būklė).
taip pat daryčiaus po išprievartavimo. bet šiaip gal geriau dėžutę postinoro ar kokio ten išgerti
taip pat daryčiaus po išprievartavimo. bet šiaip gal geriau dėžutę postinoro ar kokio ten išgerti
