Kiek rašydamas darbą naujo išmoksi ir ką iš to gausi, labai priklauso nuo temos, nuo pačio studento, nuo darbo vadovo (ir gal dar nuo Universiteto?..). Kai girdžiu sakant, kad JOKIOS naudos nebus, galvoju, kas ten tada per studentai? Pačiai teko padėti studentams rengti tyrimus magistriniams darbams, konsultuoti rašant ir t.t. Tikrai puikių studentų, kurie domisi, yra entuziastingi, nuoseklūs - vienetai. Daugumai tiesiog reikia gauti diplomą, nori gauti viską sukramtytą, nenori galvoti ir kažką naujo mokytis (iš serijos, man to nereikia ir nereikės). Kas stebina, tai kad iš pradžių viskas gerai, daro darbą, o paskui ima ir pradingsta...

o tada likus minimaliam laikui atsiranda ir tada jiems visko labai reikia, ir labai skubiai... tada jiems atrodo, kad turi viską mesti, ir jiems padėti.
Beje, dalis gerai užsirekomendavusių studentų paskui tęsia mokslus, daro įvairius projektus pas tuos pačius savo darbų vadovus. Tiesiog magistrinio darbo metu dėstytojai "pasitikrina" studentus.
Papildyta:
QUOTE(Soul @ 2013 04 11, 11:48)
Palaikau

.
Sėkmės rašyme ir gynime

.
Pati turiu 3 vaikus ir jie man nesutrukdė išlaikyti egzaminų, parašyti ir apsiginti diplominių. Mokiausi 9 metus, tampiau tuos vaikus po universitetus, pas darbų vadovus, visur. Mokiausi ir rašiau su vaikais ligoninėse, šalia naujagimio lovytės, per futbolo treniruotę ant suoliuko.
Diplominio pirkimas daug pasako apie žmogaus vertybes. Tokio žmogaus nenorėčiau nei darbe, nei draugų rate

, nes mums nepakeliui.
Šaunuolė