zinot ir mano mintyse daznai iskyla vaiku namuose gyvenantys leliukai ar vaikuciai. pries 10 metu, kai mano vyresnioji mergyte,Karolina, dar buvo mano pilvukyje,teko apsilankyti Alytaus vaiku namuose. Vaizdas buvo visai nieko, tik labai labai istrigo apsilankymas mazuju vaikuciu grupeje, ten nuo 2-4 metuku amziaus vaikai. Kai iejome i ta grupe, mus pasitiko aukletoja ir gal 15 vaikuciu....Visu akytes buvo liudnos....Prie manes pribego vienas beroc berniukas ir patempes mane uz rankos sake:mamyte opapa...

Paemiau ta berniuka, jis buvo slapias, apsisiusiojes, klausiau, kodel ji slape laiko, aukletojos tik susizvalge, bet keisti kelnyciu neskubejo. Mes isdalinom vaikuciams lauktuves, saldainiukus, apelsinus, obuoliukus ir dar si bei ta....Kai reikejo iseiti, tas berniukas manes nepaleido, jis sauke, mamyte mamyte.....
Zinau, kad negalima verkti, bet mano akys buvo pilnos asaru, gal delto, kad laukiausi, o gal delto, kad yra tokiu mamu, kurioms vaikas, kaip senas zaislas, pazaidziau ir atsibodus ismeciau, kad vietos neuzimtu.

Baisu...ka jau ir besakyti, baisiau nei baisu.
Tad visas seimas, kurios nori ir gali globoti ar isivaikinti likimo nuskriaustus mazylius, as besalygiskai gerbiu. Tai tikrai ne taspats, kas uzauginti sava vaika, tai zymiai sunkiau, bet sveikitina.