Niekada nebūna per vėlu. Atleisti, suprasti, nusišypsoti, atsiprašyti, pasikalbėti, apkabinti, paguosti, padėti...Būna tik per sunku. Perlipti per savo įsitikinimus, principus ir ambicijas.
,,Žmonės kaip tie bažnyčių langai. Saulei šviečiant žaižaruoja visomis spalvomis, bet naktį tik šviesa iš vidaus gali atskleisti visą jų grožį.'' (Elisabeth Kubler- Ross)
Skųstis gyvenimu ir sunkumais labai lengva. Dar lengviau besigailint savęs įsijausti į nelaimingo žmogaus vaidmenį. Tik ar kada nors paklausėte savęs - kodėl man liūdna, kodėl man taip sunku? O reikėtų. Jau vien supratimas, kad mano gyvenimas nesiklosto taip, kaip aš norėčiau - didelis žingsnis. O tada paklauskite savęs kodėl? Ar tikrai taip blogai? O ką aš darau, kad būtų geriau? Deja
dauguma nedaro nieko. Natūralu norint kažką padaryti, reikia bent pirštą pajudinti. Kur kas lengviau skųstis ir laukti užuojautos.
Tiems, kurie kažką daro, kad jų gyvenimas taptų toks, kokio nori , linkiu drąsos ir kantrybės, o tiems, kurie dar nepasirengę ir vis dar laukia, kažko tikisi, linkiu bent jau išmokti tiesiog pasidžiaugti tuo, ką turite šiandien. O kad kiekvienas turite kažką gero savo gyvenime neabejoju. Turite sveikatą ar tai mažai? Turite šeimą, artimą žmogų, vaikus ar tai mažai? Turite savo namus, nesvarbu, gal jie labai maži, bet jūsų namai ar tai mažai? Galų gale turite save savo sugebėjimus, patirtį, įsitikinimus, norus, tikslus tai labai labai daug, nes niekas to negali iš jūsų atimti. Pasidžiaukite. Augintiniu, kuris besąlygiškai jus myli, pasidžiaukite, kad turite mamą, kuriai visada būsite brangiausias, pasidžiaukite gražia diena ir tuo, kad jūs galite tiesiog eiti, vaikščioti, gėrėtis vasaros grožiu. Yra žmonių, kurie to negali.
Laimė slypi ne daiktuose, ne patogumuose, ne piniguose. Ji - jumyse, jūsų mintyse ir požiūryje į gyvenimą.
Vertinkite tai ką turite šiandien.
Tiems, kurie kažką daro, kad jų gyvenimas taptų toks, kokio nori , linkiu drąsos ir kantrybės, o tiems, kurie dar nepasirengę ir vis dar laukia, kažko tikisi, linkiu bent jau išmokti tiesiog pasidžiaugti tuo, ką turite šiandien. O kad kiekvienas turite kažką gero savo gyvenime neabejoju. Turite sveikatą ar tai mažai? Turite šeimą, artimą žmogų, vaikus ar tai mažai? Turite savo namus, nesvarbu, gal jie labai maži, bet jūsų namai ar tai mažai? Galų gale turite save savo sugebėjimus, patirtį, įsitikinimus, norus, tikslus tai labai labai daug, nes niekas to negali iš jūsų atimti. Pasidžiaukite. Augintiniu, kuris besąlygiškai jus myli, pasidžiaukite, kad turite mamą, kuriai visada būsite brangiausias, pasidžiaukite gražia diena ir tuo, kad jūs galite tiesiog eiti, vaikščioti, gėrėtis vasaros grožiu. Yra žmonių, kurie to negali.
Laimė slypi ne daiktuose, ne patogumuose, ne piniguose. Ji - jumyse, jūsų mintyse ir požiūryje į gyvenimą.
Vertinkite tai ką turite šiandien.
Bitė, kad gyventų pagal gamtos dėsnius turi skraidyti, gyvatė - šliaužioti, žuvis turi plaukioti, o žmogus - mylėti. Jei žmogus elgiasi piktai su kitais žmonėmis vietoj to, kad juos mylėtų, jis mažų mažiausia elgiasi keistai, taip - lyg paukštis imtų šliaužiot, o žuvis - skraidyt.
(L. N. Tolstojus )
(L. N. Tolstojus )
Yra toks jausmas, kai žmogus neturi ar nesąmoningai slopina savyje įvairius dalykus. Jaučiasi dėl to nelaimingas. Ir mato kitus, kurie turi tai, ko norėtų ir jis. Tie žmonės sukelia jam diskomforto jausmą .
Pavydas.
Negeras jausmas. Laimei, jis daugiausia kenkia tik tam žmogui, kuris pavydi, nes dažniausiai sukelia nemalonias emocijas jam. Bet pavydas labai dažnai seka kartu su negerumais, kurių pridaro pavydintis žmogus. Labai dažnai žmogus yra nemėgstamas vien todėl, kad jam kažko pavydima ir labai dažnai dalykus, kurių pavydima, bandoma visaip kaip sumenkinti.
Labai gerai pavydą apibūdino Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas :
Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti.
Neverta pykti ant pavydžių žmonių, nes šie žmonės patys save sumenkina ir nuvertina, pripažindami, kad yra ne tokie sėkmingi, mėgstami, mylimi, ir t.t. kaip tie, kuriems pavydi.
Nepavydėkite, verčiau tapkite geresniais ir vertesniais už tuos, kurie jums sukelia dvasinį diskomfortą
Milda Le
Pavydas.
Negeras jausmas. Laimei, jis daugiausia kenkia tik tam žmogui, kuris pavydi, nes dažniausiai sukelia nemalonias emocijas jam. Bet pavydas labai dažnai seka kartu su negerumais, kurių pridaro pavydintis žmogus. Labai dažnai žmogus yra nemėgstamas vien todėl, kad jam kažko pavydima ir labai dažnai dalykus, kurių pavydima, bandoma visaip kaip sumenkinti.
Labai gerai pavydą apibūdino Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas :
Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti.
Neverta pykti ant pavydžių žmonių, nes šie žmonės patys save sumenkina ir nuvertina, pripažindami, kad yra ne tokie sėkmingi, mėgstami, mylimi, ir t.t. kaip tie, kuriems pavydi.
Nepavydėkite, verčiau tapkite geresniais ir vertesniais už tuos, kurie jums sukelia dvasinį diskomfortą
Milda Le
Dažna priežastis, dėl kurios žmonės pasiduoda, yra ta, kad jie žiūri, kiek dar liko padaryti, vietoj to, kad pamatytų, kiek daug jau padarė
Stiprus ne tas, kas vien savo žvilgsniu gali parblokšti ant žemės, o tas, kas viena savo šypsena pakelia suklupusį.
Idealių santykių nėra...Tėra moteriška išmintis nepastebėti vyriškų kvailysčių ir vyriška stiprybė atleisti moteriškas silpnybes.
Papildyta:
Paradoksalu, tačiau šiais laikais mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios, platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, mes perkam daugiau, tačiau džiaugiamės mažai. Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos, daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės, daugiau žinių, bet mažiau teisingumo, geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos.Mes geriam per daug, rūkom per daug, nerūpestingai išlaidaujam,juokiamės per mažai, vairuojam per greitai,keliames per vėlai, per mažai skaitom, per daug žiūrim TV, retai meldžiamės, esam per daug pavargę ir pikti, kalbam per daug, mylim per retai,nekenčiam taip dažnai. Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi. Mes išvalėm orą, bet užteršėm sielą. Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstame vidinio pasaulio. Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam. Daugiau planuojam, mažiau įvykdom. Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti. Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai.Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos. Didinam turtus, bet mažinam vertybes.
Stiprus ne tas, kas vien savo žvilgsniu gali parblokšti ant žemės, o tas, kas viena savo šypsena pakelia suklupusį.
Idealių santykių nėra...Tėra moteriška išmintis nepastebėti vyriškų kvailysčių ir vyriška stiprybė atleisti moteriškas silpnybes.
Papildyta:
Paradoksalu, tačiau šiais laikais mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios, platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, mes perkam daugiau, tačiau džiaugiamės mažai. Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos, daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės, daugiau žinių, bet mažiau teisingumo, geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos.Mes geriam per daug, rūkom per daug, nerūpestingai išlaidaujam,juokiamės per mažai, vairuojam per greitai,keliames per vėlai, per mažai skaitom, per daug žiūrim TV, retai meldžiamės, esam per daug pavargę ir pikti, kalbam per daug, mylim per retai,nekenčiam taip dažnai. Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi. Mes išvalėm orą, bet užteršėm sielą. Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstame vidinio pasaulio. Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam. Daugiau planuojam, mažiau įvykdom. Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti. Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai.Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos. Didinam turtus, bet mažinam vertybes.
Niekada negalvok, kad esi niekam nereikalingas. Žinok pasaulyje yra nors vienas žmogus, kuriam reikalinga tavo šypsena. Gal jis toli, gal šalia tavęs, bet jis yra tikėk tuo, išmok matyti tai, kas nematoma, išmok mylėti, kas neapkenčiama, išmok pravirkti, kai draugas verkia, ir šyptelti, kai būna neįmanoma. 
Kad ir ką duotum moteriai, ji padarys tai geresniu. Padovanok moteriai spermos - ji padovanos tau kūdikį. Duok moteriai namą - ji pavers jį jaukiais namais. Duok maisto produktą - gausi skanų patiekalą. Nusišypsok jai, ir ji padovanos tau savo širdį... Viską, ką gauna, moteris pagerina ir padidina kelis kartus. Taigi, jei kartą sumalsi jai š...., būk pasiruošęs gauti toną mėšlo atgal!
QUOTE(K0tryna @ 2013 07 16, 13:20)
Kad ir ką duotum moteriai, ji padarys tai geresniu. Padovanok moteriai spermos - ji padovanos tau kūdikį. Duok moteriai namą - ji pavers jį jaukiais namais. Duok maisto produktą - gausi skanų patiekalą. Nusišypsok jai, ir ji padovanos tau savo širdį... Viską, ką gauna, moteris pagerina ir padidina kelis kartus. Taigi, jei kartą sumalsi jai š...., būk pasiruošęs gauti toną mėšlo atgal!
Tie, kas palaikėte mane kai kritau, dabar laikykitės, mes kylam!
Kad ir kur atsidurčiau, galiu būti laimingas. Laimingas yra tas žmogus, kuris pats susikūrė sau laimingą likimą, o laimingas likimas tai geri sielos polinkiai, geri troškimai, geri darbai. (Markas Aurelijus)
