... Nėra turbūt tokio žmogaus, kuris įmanytų amžiams užtrenkti duris meilei...
( O. Vaildas )
Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.
Sukaustė protą ir jausmus
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.
Princesės nerūko, geria tiktai šampaną ir martini, nešioja ilgas sukneles ir briliantus. Tik mes ne princesės, mes karalienės, kurios rūko plonas cigaretes, geria tai ką nori, nešioja trumpus sijonus ir šypsosi visam pasauliui.
Fėjų kursų nebaigiau stebuklų nedarau.
Niekada niekam nieko neįrodynėkite, tai jūsų asmeninis gyvenimas, o ne geometrijos teorija...
Geriau ištikimybė be žodžių nei išdavystė su priesaika...
Niekada niekam nieko neįrodynėkite, tai jūsų asmeninis gyvenimas, o ne geometrijos teorija...
Geriau ištikimybė be žodžių nei išdavystė su priesaika...
Visada ateina laikas, kai gyvenime reikia padėti tašką vidury sakinio, kai atrodo, kad dar niekas nebaigta, o ir paleisti visko nenori, bet nusprendi liautis kankinus save ir kitus. O tada tyliai ir kuo nepastebimiau traukies iš jų gyvenimų. Taip, jie tave mini rečiau o ir prisimena nebe taip dažnai. Ir atsisveikini su tais kuriuos laikei artimais.
Bijau tik vieno: Kad vieną dieną, - parėjęs(usi) namo ir sušukęs(usi) Mama, aš jau namie! - girdėsiu tik tylą... Myliu tave mama.. Visa širdim. ♥
Už laiką kartu, juoką, ašaras, džiaugsmą, šventes, saulėlydžius, jūrą, smėlį, draugus, pykčius, susitikimus, nuotraukas, prisiminimus! Už viską ♥
Už laiką kartu, juoką, ašaras, džiaugsmą, šventes, saulėlydžius, jūrą, smėlį, draugus, pykčius, susitikimus, nuotraukas, prisiminimus! Už viską ♥
Gyvenimas, kuris bijo mirties, nėra dvasios gyvenimas. Žmogus daugiau ar mažiau atidėta ir įsisąmoninta pati save mirtis. Tik įsisąmonindamas savo baigtinumą ir savo mirtį žmogus įgauna tikrąją savimonę. Mirtis skatina žmogų ieškoti savo galutinės paskirties ir išminties. Miesčionis stengiasi negalvoti apie mirtį. Jis skuba permesti savo dėmesį į kitus dalykus, užsiimti kasdieniais reikalais.
(G. V. F. Hėgelis)
Ilsėtis reikia mokėti, ypač nuo savo minčių.
(G. V. F. Hėgelis)
Ilsėtis reikia mokėti, ypač nuo savo minčių.
... Visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių. Savo mintimis mes sukuriame pasaulį....
( Buda)
O žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes, galų gale, jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.
(P.Coelho)
Ar kada nors galvojai, kas yra skaudžiausia?
Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Nieko nepasakyti ir gailėtis?
Skaudžiausia yra tyla. Kalbi su žmogumi , kalbi daug ir atrodo apie viską. Bet svarbiausi dalykai lieka nepasakyti Nes juos pasakyti yra sunkiausia. Kodėl? Todėl kad bijome bijome patys savęs, bijome atsakymo bijome atvirumo visa tai gali skaudinti. Tokia jau žmogaus prigimtis vengti skausmo.
Bet gyvenimas be skausmo nebūna. Tik egzistavimas.
Ar tu gyveni? Jei myli žmogų ar pasakai jam tai? Jei tas žmogus tau tapo svetimu ar išdrįsi tai pasakyti? Jei tau žmogus svarbus, bet to nežino ar nebijosi apie tai pasakyti, negalvodamas koks bus atsakymas?
Nuoširdus atvirumas prieš šaltą visų už ir prieš aplinkybių apsvarstymą
Taip ir gyvename. Taip patogu. Taip nerizikuoji ir neskauda.
Bet Žmonės gyvena, žmonės ir išeina.
Ką darytum, jei rytoj netektum savo geriausio draugo ir niekada nebeturėtum galimybės pasakyti svarbiausių dalykų, kurių iki tol neišdrįsai?...
Nelauk rytdienos, pasakyk žmonėms, kurie tau svarbūs viską ką nori jiems pasakyti bet neišdrįsti, nerandame laiko pasakyk tai šiandien
Milda Le
Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Nieko nepasakyti ir gailėtis?
Skaudžiausia yra tyla. Kalbi su žmogumi , kalbi daug ir atrodo apie viską. Bet svarbiausi dalykai lieka nepasakyti Nes juos pasakyti yra sunkiausia. Kodėl? Todėl kad bijome bijome patys savęs, bijome atsakymo bijome atvirumo visa tai gali skaudinti. Tokia jau žmogaus prigimtis vengti skausmo.
Bet gyvenimas be skausmo nebūna. Tik egzistavimas.
Ar tu gyveni? Jei myli žmogų ar pasakai jam tai? Jei tas žmogus tau tapo svetimu ar išdrįsi tai pasakyti? Jei tau žmogus svarbus, bet to nežino ar nebijosi apie tai pasakyti, negalvodamas koks bus atsakymas?
Nuoširdus atvirumas prieš šaltą visų už ir prieš aplinkybių apsvarstymą
Taip ir gyvename. Taip patogu. Taip nerizikuoji ir neskauda.
Bet Žmonės gyvena, žmonės ir išeina.
Ką darytum, jei rytoj netektum savo geriausio draugo ir niekada nebeturėtum galimybės pasakyti svarbiausių dalykų, kurių iki tol neišdrįsai?...
Nelauk rytdienos, pasakyk žmonėms, kurie tau svarbūs viską ką nori jiems pasakyti bet neišdrįsti, nerandame laiko pasakyk tai šiandien
Milda Le
Nors danguje mano pėdsakų neliko,
Žinojau, kad per jį skridau. (Tegorė, indų poetas)
Laimėje visada slypi trupinėlis nelaimės, nelaimėje - trupinėlis laimės. (Šilko kelio daina)
Nepalenksi karvei galvos, jei ji nenori gerti (Šilko kelio daina)
Žinojau, kad per jį skridau. (Tegorė, indų poetas)
Laimėje visada slypi trupinėlis nelaimės, nelaimėje - trupinėlis laimės. (Šilko kelio daina)
Nepalenksi karvei galvos, jei ji nenori gerti (Šilko kelio daina)
Gal malonėtumėte pasakyti kur man iš čia eiti? Tai labai priklauso nuo to kur nori pakliūti, - atsakė Katinas. Kad man nelabai svarbu, kur... - tarė Alisa. Tada koks skirtumas, kur eisi, - atsakė Katinas.
Luisas Kerolis, "Alisa Stebuklų šalyje"
Luisas Kerolis, "Alisa Stebuklų šalyje"
