QUOTE(Laumėnė @ 2006 07 17, 08:10)
O aš jau tikriausia visas stadijas praėjau
Visų pirma kai iki vestuvių buvo likę daugiau nei pusę metų labai norėjau kad greičiau sulaukčiau tos dienos. Artėjant šiai datai pradėjau stresuot kad dar daug darbų reikia padaryt ir kad nespėju, norėjosi bent mėn atidėti. O dabar kai jau nei mėn neliko ir tiek visokių problemų iškilo tai noriu kad kuo greičiau praeitų. Ir vis daugiau pagalvoju kad visai nereikėjo mums tų vestuvių daryt
penktadienį atsisakė eiti į vestuves piršlienė, nes smarkiai vaikas susirgo; nuėjom pas kinigą į bažnyčią, o ten didelis remontas ir neplanuoja pabaigti iki vestuvių
Buvau susitarus su visažiste, pas ją pasikeitė planai ir ji tikrai negalės manes dažyti
Va kaip viskas griūva
as paskutiniu metu irgi pagaunu save mastant kad gal ir nereikia tokiu dideliu vestuviu, butume nuvaziave su artimaisiais i baznycia susituoke, pasivazineje po gamta, piknika pasidare ir butu dar daug pinigeliu like, kuriuos butume skyre povestuvinei kelionei ir buto remontui, o dabar neaisku ar isvaziuosim kur
, be to atsisake muzikantas groti o kiek skambinau visi jau uzimti, o vestuves tai rugpjucio 12 d. as jau pradedu galvoti kad man stogas prades ciuozti salin tikiuosi kad visai nenupusiu iki tu vestuviu
stipri stipri... stengiuosi tokia būt (kaip kad pati juokauju sakydama - ŠEIMOJ GI TURI BŪTI BENT VIENAS VYRAS 
), bet kad jau kartais nebepakeliu 
pastaruoju metu gyvenu svetimom problemom, kurios tiesiogiai kertasi su mano vestuvių užmačiom... o žmonių abejingumas VISAI užmuša 
