QUOTE(naujokke @ 2011 07 24, 18:54)
Įdomi situacija, niekaip negaliu suprast, kodėl Jūsų Atlantida* draugas klausosi tėvų. čia juk tik JŪS kuriat šeima, JUMS gyvent kartu, vaikus augint, ne tėvams, tad tik JUMS ir spręst. Bent jau man taip atrodo.
Pvz, mano geros pažįstamos vyro tėvai ir sesė išvis buvo prieš vestuves. Bet susituokė, aišku santykiai su tėvais pablogėjo (nors ir taip nebuvo itin geri), užtat dabar lb laimingi, augina dvynukus
Tad stiprybės jums, pasikalbėkit su draugu. Nueikit į bažnyčia po vestuvių, kad kunigas palaimintų Jūsų santuoką ir niekam nieko nesakykit, ir Jūs laimingi, ir tėvai galvos kad viskas taip, kaip jie norėjo

Pvz, mano geros pažįstamos vyro tėvai ir sesė išvis buvo prieš vestuves. Bet susituokė, aišku santykiai su tėvais pablogėjo (nors ir taip nebuvo itin geri), užtat dabar lb laimingi, augina dvynukus

Tad stiprybės jums, pasikalbėkit su draugu. Nueikit į bažnyčia po vestuvių, kad kunigas palaimintų Jūsų santuoką ir niekam nieko nesakykit, ir Jūs laimingi, ir tėvai galvos kad viskas taip, kaip jie norėjo


Jau nežinau kiek kartų jam sakiau, kad vestuvės - tik mūsų dviejų reikalas, ir kad niekas neturi teisės nurodinėti ką ir kaip mums daryti. Sakiau ir tai, kad jei jau klausom jo tėvo, tada atsižvelgiam ir į visų kitų pageidavimus...

Tiesiog, padarius savaip.. nukentės santykiai su tėvais. Tėvas nuolat prikaišios mamai, jam atvažiavus irgi bus prikaišiojama..
Žodžiu, draugas pasakė, kad nėra kol kas pasiryžęs, o ir nenori eiti prieš tėvus ir gadinti santykių, nes jam vis viena reikės su jais bendrauti, važiuoti pas juos, padėti ir t.t....
pasiūliau kelis variantus (tarp jų variantą ir slaptai susituokiant bažnyčioj niekam nieko nesakius, bet jis nenori meluoti ir slėpti nuo tėvų), pabandžiau surasti kompromisą, o jis tik vieną įsikandęs, kad užteks ir zakso... tai...greičiausiai nieko ir nebus.. mes kaip du ožiai ant tiltelio susitikę, nei vienas nenusileis..

