Aguona30, mieloji, paskaitykit visus savo postus nuo pat temos pradzios ir pamatysit, kad yra kaip sakiau - pradejot tema vos ne kruvinom asarom, kad vyras nuolat eda del svorio jau eile metu, su buvusiaja Jums uz nugaros apie Jus kalba ir dar atsarginius planus kuria tam atvejuj jei su Jumis nesusiklostys, toliau isaiskeja ivairiu niuansu, komentatores siulo patarimus ir izvalgas is savo patirties, tada Jus tampate auka, Jus uzsipuola, o vyras tada gerietis, na nors prie zaizdos dek, tik viena nereiksminga detale...
Mano nuomone, Jus pati sau meluojate apie santykius su vyru, apie savo svori, apie savo saviverte ir sugebejima kazka keisti. Sakysite as neteisi? Citata is pirmo posto "
Taigi po mazosios gimimo vyras pradejo priekaistauti del svorio, ...jam tas svoris visada kliudavo net jau labia seniai. Jis visada noredavo kad as buciau labia kudute sverciau 55kg nors tiek sveriau tik 10 klaseje. Tai jis mane vis del to esdavo ir esdavo. Tai taip iseina, kad Jusu sutuoktinis daugiau kaip 3 metus Jums nuolat priekaistauja del svorio, Jus tai skaudina, bet jegu daryt kazka neturite, nes JIS nepasako meilesnio zodzio kai nukrenta keli kg? Ir dar prieinama iki to, kad per metus +20 kg. Ir tai vyksta esant sveikai medziagu apykaitai ir t.t. ir valgant sveika maista ir darzoves. Ypac sita vieta man visiskai nesuprantama, nes pagal mano logika prigaminat maisto kokiem 5 zmonem kai esat 2 suauge ir 2 vaikai, suvalgot dvi suaugusiu porcijas ir ka vaikai palieka, o tada ant sofktes pagulet
Gal pameginkite maisto dienorasti uzsirasineti? Nusprendus eiti pas dietologa ar asmenini treneri, kuris sudarys mankstos ir valgymo plana, labai pravers, o ir paciai manau atsivers akys. Pati kai pabandziau pora dienu, tai issigandau kiek suvalgau net neuzfiksuodama
Toliau eiles tvarka kalbama apie tai, kad vyras su gimtadieniu nepasveikino, nes neistesejot pazado numest svori. Darzelinuku lygio elgesys. Jus perdaug optimistiskai uzsimojot numest daug svorio ir greitai (negi jau neturejot patirties kaip Jum sekasi mesti svori ir kiek taip reikalingos paramos sulaukiat is vyro???), o vyras ne ka geresnis ka nemate, kad laikas bega, o svoris nekrenta (ir per eile metu irgi puikiai zino, Jusu svorio metimo ypatumus), zino (is atviru pokalbiu), kad Jums ziauriai truksta jo palaikymo ir vistiek eda, grauzia ir net su gimtadieniu nepasveikina. Uzburtas jis mat del svorio
Jau karta sakiau, vaikam "padaryt" uzteko ir noro ir aistros ir t.t., o mylet ar bent elemetariai gerbt tai per stora. Kas cia per pasiteisinimas tai neisnesa protas. Ir nereikia sakyt, kad cia komentuojanciu vyrai angelai. Visi turi savo minusu ir gali isiutint ne maziau nei jusiskis su savo priekaistais, tik manau dauguma jaucia bent jau pagarba is vyro puses ir iskilusias problemas sprendzia. O ir problemos kyla didesnes negu vyro reikalavimas atrodyt kaip pries 14 metu, nes kitaip nemyles. Kam gyvent kartu jei zmogaus negerbi ir negali mylet, nes to zmogaus yra perdaug? Kad butu kas aptarnauja ir ant ko tulzi isliet? Tikrai koks geras zmogus! Samoningai pavyzdingas visose gyvenimo srityse - negeria, dirba, vaikais rupinasi, seima rupinasi, pas mergas nevaiksto (???), ateiti kartu planuoja, atostogas planuoja (cia del to, kad su ekse neisdege ir uztruks kol kita lieknuole susiras?), zmonos nora svori mest palaiko (tik ne paskatinanciais gerais zodziais), leidzia zmonai ateit pas ji i lova ir patenkinus savo seksualinius poreikius eit miegot kitam kambary, kadangi dirba namie tai gali tikslingai paskatint zmona eit plaut idu, tvarkyti kambariu, vesti vaika i parka... O kai supykstate ant vyro, tai tada jau
Net aš jam tiek metu atidaviau užauginti vaikus, rūpinasi šeima, paaukojau savo jaunystę nejaugi aš neverta kad mane bent gerbtu. Vat Jus jam jaunyste atidavet uz nieka, jis liko toks pats jaunas ir grazus (neidejes i save darbo), nesirupino seima, dare ka norejo, ane? Uoj, gi paskui pati sakete, kad dirbo kaip arklys per du darbus, matydavotes po 15 minuciu per diena. Ir su draugem pabut isleidzia ir apsipirkt ir su vaikais pabuna... Sitoj vietoj tai man naturaliai iskilo klausimas, jei seimoj svoris tokia opi problema, tai kodel tas laikas su draugem nepraleidziamas begiojant parke? Kodel jei vyrui pastoviai esant namie ir bumbant del visko neiseinama i parka su vaiku, kad aplinka pakeist, pajudet ir pabut toliau nuo saldytuvo? Nezinau kokioj saly esate, bet nemazoj daly vakarietisku saliu (uz visas negarantuoju), turint darba auginti vaika iki 3 metu tai prabangus pasirinkimas. Argi ne visiems i nauda butu jei vaikas i darzeli, mama i darba, tetis darbe? Cia siaip pamastymai, gal ten kur jus gyvenat tvarka kitokia, o gal turit svarbiu priezasciu su vaiku buti namie ilgiau.
Zodziu per eile postu labai daug spalvu panaudojot savo gyvenimui nupiesti, nes sunku susigaudyti. Svarbiausia, kad pati pasiziuretumet i savo gyvenima, santykius ir susigaudytumet. Gal pasirodys, kad arba isijautet i aukos vaidmeni (vyras tik skaudina, tik skriaudzia, engia ir t.t.) arba dar turit apsiramint ir blaiviai paziuret i santykius. Pamatysit, kad vyras sunsnukis metu metais samoningai Jus zlugdydamas, o Jus pati esat silpna butybe, kuriai reikia vyro uzstojancio ir palaikancio, kitaip nieko negalit padaryt. O gal tik depresija uzpuolus ir nera to tokio nuolatinio grauzimo is vyro, tik viska labai i sirdi imat ir tik atrodo, kad nuolat grauzia? Daug visokiu gal... Linkiu nusiraminti, blaiviai ivertinti situacija ir tik tada priimineti sprendimus
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti. 
