QUOTE(Aimeja @ 2013 01 25, 09:47)
Tu vis kalbi apie šilumą. O kas yra pagal tave šiluma? Kaip jinai pasireiškia, kada tai iš tikro yra šiluma, o ne paprasti sex santykiai?
Tu nori tiesiog nesuderinamų/neįmanomų dalykų. Realybėje.
[COLOR=red]Aš manau, kad šiluma, rūpestis, pagarba, pagaliau ištikimybė, neatsiranda iš santykių vieną kartą per mėnesį. Nu neatsiranda. Visa tai reikia puoselėti. Kažką duoti, kažką paaukoti, kažką tada ir gausi. Tau šilumos tai norisi, bet paaukoti vardan jos nenori nieko, tu tik nori būti laisva, nepriklausoma, niekam neįsipareigojusi, jokios buities, nieko, pasakyk kiek tu tam vyrui tada duosi šilumos, kad iš jo jos nori?[/COLOR]
Tu nori tiesiog nesuderinamų/neįmanomų dalykų. Realybėje.
[COLOR=red]Aš manau, kad šiluma, rūpestis, pagarba, pagaliau ištikimybė, neatsiranda iš santykių vieną kartą per mėnesį. Nu neatsiranda. Visa tai reikia puoselėti. Kažką duoti, kažką paaukoti, kažką tada ir gausi. Tau šilumos tai norisi, bet paaukoti vardan jos nenori nieko, tu tik nori būti laisva, nepriklausoma, niekam neįsipareigojusi, jokios buities, nieko, pasakyk kiek tu tam vyrui tada duosi šilumos, kad iš jo jos nori?[/COLOR]



Utopines jusu Given paieskos, man atrodo jus ieskote ir pati nezinote ko

Papildyta:
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 01 25, 13:33)
as gyvenau seimoj. ir ne vienerius metus. turiu teise daryt savo isvadas ir ziuret kaip man geriau. beje, ne mane paliko, o as isejau.
Negyvenate seimoje del to, kad ji buvo matyt bloga, o ne todel kad jums labaiu patinka gyventi vienai
jei butumete turejus grazius, tvirtus ir mylincius santykius seimoje tai ir toliau joje gyventumete, o ne pasirinktume vienatve

Papildyta:
QUOTE(given444 @ 2013 01 24, 16:38)
kur as cia smulkiai planuoju?
kaip tik esu ziauriai spontaniska, kaip tik niekad nevengdavau nerti stacia galva...taigi...
Papildyta:
1.NESUTINKU
pirmaja santuoka menu kaip labai sviesia, dziaugiausi gerais santykiai 7metus. (kitus dvejis - nebe.) gyvenome aktyvu gyvenima (neprarasdami ir intymumo)turejome, negaliu viesinti kodel mes ne kartu, buvo rupestingas, ir visa kita. niekad nevergavau, VISKA darem kartu.
ir KA??? MANO PRIGIMTIES TAI NEKEICIA. as esu bendruomeniska, niekad, sakiau, mano tikslas - nebuvo paskesti tarp keturiu sienu, sutikus SUPER VYRA, mirti pasauliui, spajuti i kitus, ir kaifuoti savo mazam pasaulely. as esu pasakius: man ir draugai, draugyste yra tokia pat sventa kaip santuoka. neapleidau, neisspardziau savo draugiu/u sutikusi vyra, kaip daznos moterys padaro klaida.
2. vel bandymas sulyginti visus kad seima turi reiksti vos ne viska? yra simtai zmoniu, kaifuojanciu nuo soc veiklos, kiti - nuo gero darbo, kur gali save dalinti kitiems, kiti - nuo seimos. esme yra - kokybiski SANTYKIAI, ir nesvarbu ar tai seima, benduomene, ar misijos. kodel vel brukama - kad tik mylintis vyras gali tai atnesti? tu tarsi pastatai neimanoma uztvara daugeliui moteru vien todel, kad geografiniu poziuriu vyru yra maziau nei moteriskiu. tada ka? sokt nuo tilto?
as kaip tik dvasiskai mirciau, jei nuo siol, atjojus super raiteliui, spjauciau i draugs, savo neigaliuju bendruomene, senus zmones kuriuos lankau, ir adoruociau vien savo vyra. todel man buvo tiesiogine prasmedvasinis kaifas, kai su pirmu vyru darem viska kartyu. sakydavau as: as busiu misioniere, arba jei istekesiu, tai ir mano vyras tures buti misionierius. ir man patiko viska daryti kartu, meile dalinti kitiems, o ne vien akropolyje kartu filmus ziureti ar i kavines vaikscioti. juk tikra meile plinta i kitus, ar ne? zinoma, yra laikas ir noras buti vienu du, bet tikrai ne nuolat, kaip kitos poros - susituoke ir ate, visiems laikams. o zmones tai priima kaip normalu dalyka: ai, suprask, buitis, vaikai. ne aciu, nao gyvenimas ne toks. darbas-namai-restoranas savaitgali. mirciau dvasiskai nuo tokio siaurumo/skurdumo. tikrai tikrai dekoju dievui kad turejau tokia patirti, santuoka ir dabar atmenam tai su nostalgija su ex kai susibegam. ir jis turi kitu moteru/draugiu, jis irgi visuomeniskas, tik ne su vienu to nepatiria ka su manimi, kai gali nesti meile/rupesti kitiems. klausimas: kodel mes ne kartu tada? visgi esam dar perdaug saziningi, ir nebejauciam viens kitam vyro-moters jausmu, taigi. o soc veikla kaip bebutu, uzsiimam ir toliau. vat vienai senutei apkalem nama, na iri siap kazka sumastom...kad negyventi vien savo buitimi.
gal netinkamai dalinuosi, taciau si tema man labai aktuali, galiu diskuoti iki negaliu, tikiuosi nepalaikysit to neskoningumu, nes virtualiai bendraujant super iskrypstama ir nukrypstama, ir neissakius vieno ar kito, susidaro kruva neaiskumu.
sunku forume pasakotis apie savo realu gyvenima. nes vien forumo aplinka ir klaviatura pati pasakojima daro virtualiu.

Papildyta:
1.NESUTINKU

ir KA??? MANO PRIGIMTIES TAI NEKEICIA. as esu bendruomeniska, niekad, sakiau, mano tikslas - nebuvo paskesti tarp keturiu sienu, sutikus SUPER VYRA, mirti pasauliui, spajuti i kitus, ir kaifuoti savo mazam pasaulely. as esu pasakius: man ir draugai, draugyste yra tokia pat sventa kaip santuoka. neapleidau, neisspardziau savo draugiu/u sutikusi vyra, kaip daznos moterys padaro klaida.
2. vel bandymas sulyginti visus kad seima turi reiksti vos ne viska? yra simtai zmoniu, kaifuojanciu nuo soc veiklos, kiti - nuo gero darbo, kur gali save dalinti kitiems, kiti - nuo seimos. esme yra - kokybiski SANTYKIAI, ir nesvarbu ar tai seima, benduomene, ar misijos. kodel vel brukama - kad tik mylintis vyras gali tai atnesti? tu tarsi pastatai neimanoma uztvara daugeliui moteru vien todel, kad geografiniu poziuriu vyru yra maziau nei moteriskiu. tada ka? sokt nuo tilto?
as kaip tik dvasiskai mirciau, jei nuo siol, atjojus super raiteliui, spjauciau i draugs, savo neigaliuju bendruomene, senus zmones kuriuos lankau, ir adoruociau vien savo vyra. todel man buvo tiesiogine prasmedvasinis kaifas, kai su pirmu vyru darem viska kartyu. sakydavau as: as busiu misioniere, arba jei istekesiu, tai ir mano vyras tures buti misionierius. ir man patiko viska daryti kartu, meile dalinti kitiems, o ne vien akropolyje kartu filmus ziureti ar i kavines vaikscioti. juk tikra meile plinta i kitus, ar ne? zinoma, yra laikas ir noras buti vienu du, bet tikrai ne nuolat, kaip kitos poros - susituoke ir ate, visiems laikams. o zmones tai priima kaip normalu dalyka: ai, suprask, buitis, vaikai. ne aciu, nao gyvenimas ne toks. darbas-namai-restoranas savaitgali. mirciau dvasiskai nuo tokio siaurumo/skurdumo. tikrai tikrai dekoju dievui kad turejau tokia patirti, santuoka ir dabar atmenam tai su nostalgija su ex kai susibegam. ir jis turi kitu moteru/draugiu, jis irgi visuomeniskas, tik ne su vienu to nepatiria ka su manimi, kai gali nesti meile/rupesti kitiems. klausimas: kodel mes ne kartu tada? visgi esam dar perdaug saziningi, ir nebejauciam viens kitam vyro-moters jausmu, taigi. o soc veikla kaip bebutu, uzsiimam ir toliau. vat vienai senutei apkalem nama, na iri siap kazka sumastom...kad negyventi vien savo buitimi.
gal netinkamai dalinuosi, taciau si tema man labai aktuali, galiu diskuoti iki negaliu, tikiuosi nepalaikysit to neskoningumu, nes virtualiai bendraujant super iskrypstama ir nukrypstama, ir neissakius vieno ar kito, susidaro kruva neaiskumu.
sunku forume pasakotis apie savo realu gyvenima. nes vien forumo aplinka ir klaviatura pati pasakojima daro virtualiu.
keista ,kad jus praleista laika su vyru ir vaikais prilyginate skurdumui ir siaurumui


man pavyzdziui daug daug idomiau leisti laika su savo seima, vaikais negu pvz butu globoti kazkokius nepazystamus zmones, jais rupintis, jiems dovanoti savo siluma ir laika, kada as pati turiu mazu vaiku, kurie taip greitai auga ir kuriems manes taip reikia


