Moteris ieško meilužio

Kodel tau liudna?

Na, aš tai suprantu given. Vis dėlto gyvenant šeimoje, poroje dauguma žmonių nori ganėtinai dažno tarpusavio bendravimo. Na, kiek jau čia vyrų bus labai laimingi kai moterį mato vos kelias val. per parą? Kiek moterų labai džiaugtųsi itin visuomenišku vyru, kuris į namus tik pernakvot grįžta? Ir čia net nereikia būti savininkišku ar pavydžiu, tiesiog iš antros pusės mes tikimės pakankamo dėmesio, pakankamo laiko praleidimo kartu. Jei to nėra, tai koks tikslas turėti vyrą/ žmoną dėl "kvapo". Užtai given sąžininga ir sau ir kitiems, neverčia nieko jaustis nelaimingu, kurti iliuzijas ir budėt prie lango, kada ji grįš. Ir faktas, kad dėl vyro bent kažkiek savo veiklos turėtų atsisakyti ir ieškoti kompromisų ten, kur ji to nenori.
Žmonės skirtingi ir nesumausim visų ant vieno kurpaliaus. Pvz.į mano gyvenimą draugas kaip tik įnešė daugiau veiklos - atradau naujų gerų užsiėmimų, prasiplėtė draugų ratas. Aš į jo gyvenimą - taip pat. Bet juk būna ir atvirkščiai, kai beieškant kompromisų apribojama arba visai atsisakoma to, kas nepatinka antrai pusei.

Given, subjektyviai manau, kad tokius norus, tau įtakoja dabartinė tavo padėtis ir niekas kitas. Tai nėra natūralus noras. Turi vaikų, esi jau turėjusi du vyrus, taigi iš to išplaukia ir tokie norai. Nes tas meilužis -vyras natūraliai tavo gyvenime neįsipaišytų, tiesiog toks laikotarpis. Pav. natūralu, kad priimti pas save jo nenorėtum-vaikai, atvažiuojantis buvęs ex pas vaiką ir t.t. Pati supranti, kad su vaikais vėlgi pas kokį vyrą taip lengvai neišeisi, nes nepatiks jis gal vaikams, nepatiks jam vaikai ir t.t.Turi nusistovėjusią tvarką, įsipareigojimus, rutiną. Bet.... vyro vistiek nori. Tai rodo, kad reikia tau to vyro ir ne tik kaip meilužio. Juk pagalvok, jei būtum dabar be vaikų, netekėjusi, laisva, be įsipareigojimų, tave tenkintų tokie santykiai, kokių nori dabar ????Negalvotum apie bendrą gyvenimą su tau patinkančiu vyru???

[quote=given444,2013 01 21, 20:16]
paaiskink placiau. idomu.


nes tai nera tiesa. tiesiog zinau jog gali but ir kitaip, o visai kitaip. taciau iki siol patyriau tik ta varianta asmeniskai - kai gyvendama su vyru negali isvengti visokepriopo splaudimo plaut indus, gamit edesi ir prie visos to - prarandi savo gyvenima, atiduodama ji vyrui. tuiri atsisayti visko, kas tae iki siol dmonio ir kam syrei daug demesio ir laiko. nes ytui mat reik visao demesio jam, net jei vaikas gimsta. nu jie tokie. 99.9 proc vyru yra tokie.
as esu apsisrendus likti viena (99 proc, arba isileist vyra i savo gyenima tam likusiam 1 pprocentui. JEI jis tures poziuras i gyvenima ir santykius beigi buiti.

aisku cai tuoj mas pasakys, kad gvyenaimas ne rozem klotas ir as svaicioju apie utopija - sielos ir lovos drauga, to jest princa uzlipusi kopeciom i boksta, bet argi privalau imt pirma, kuriam ant manes pasistojo. na, gali ir tiap but, buna jie irgi smegenais masto ir sirdi turi.

[quote=alisia31,2013 01 22, 00:20]
Kodel tau liudna?
[/quote]


oi neklausk net dukra paaugle)
Papildyta:
oi ne ta fraze paaiskinau

bisky veliau, utei iset, parejus aprasysiu ana patikslinima

apie tia, jog juos ta laisve trukia ir paskui atstumia. iki siol teko sutikti vyru (na, ne siaip sutikti), kurie viesai deklaravo, kad "moteris turi daryti tai, ka jinai nori" ir bendravimui tampamt gerokai artimesniu - jie vistiek nori seimyninio gyvenimo (nebutinai santuoku rumu ir skurudu sumetimu, nes tuomet is "moteris turi daryt ka nori" gaunasi, kad ",oteirs turi daryti tai, ka as noriu, nes ji arba nezino ko nori is tiesu, arba "praseidejo ne rozem klotas tikras gyvenimas". ir jei pasiduodi pirmaja situacijos sekudes dali, tai - viskas. tampi auka ir tarnaite ir visokia ten dar nekokybiska. ir beje, ne vienas mano vyru nebuvo archaizksku paziuriu patriarchai. cia psichologinis desnis, vyrams reikia seimos kaip ten bebutu) kaip gimines pratesimo garantiju. jin kurena zidini ir verda valgyt gamina vaikus, o jis - medzioja svejoja ir saugo urva nuo priesau. nemanykit, kad archetipine pasauleziura pasikeite per keils simtus metu, jei tai gyvavo tukstantmeciais. tik kad dabar mes galim pacios sprest - gyvent su medizotoju ar ne. nes nusisaut stirna ismokom pacios.

o atstymia? taip, nes jie irgi itakoti sio laikmecio ir jiems moteris prie puodu ir virtuvej - vista, negebanti darbo visuomenei naudingo dirbt.
beda, kad dauguma (ne visi, bet isimtis patvrtina taisykle) laukia is moters zidinio kurstytojos.


todel jums, given, paiesku ratas susiaureja. turite ieskoti tarp siuolaikines (poros simtu metu) pseudocivilizacijos atstovu, kurie pamirso savo tikraja prigimti. manau, tokiu yra.


tik kazin r tas jus tenkintu. tas isipareigojimas-neisipareigojimas kartu. kaip ir sakiau, vyrukas but nei pakartas, nei paleistas. ar noretumet, kad jums kas nors taip padarytu? (atmetus iki siol turetas dasines traumas)

sorry jei tiesmuka tai. man irgi tas galioja su tam tikrais niuansais, jei paguos.


atsiprasau uz klaidas

AIMEJA, daug tiesos pasakei. del vaiku, taip, labiausiai bijau to trecio vyro, todel sakau - geriau turet drauga, kuris vaikams atrodo kaip draugas, o ne gyvenantis kartu vel kazkelintas vyras. geriau tegul buna uztat tas draugas, kaip ir daugelis kitu draugu, o vaikai juk iprate, kad as siaip visuomeniska, su daug kuom bendrauju, to mano draugo gal ir nesureiksmintu pernelyg. todel net isileisti man ji nakvoti butu problema, ai,....vienzo, kaip sidabra pasake, man vibratorius telieka (nors tokio net neturiu.)
taigi, vaikai lemai nemazai, bet visgi ir kaip kitos raso - mano kiti poreikiai, pasikartosiu, nesu tipine moteris, labai man PATINKA BUTI VIENAI, NEPASIGENDU ZMONIU, IR TT. gal kad ir taip sukuos tarp ju, todel nera poreikio vyro-moters rysiui, o dar kai plius esu toki patyrus, ir ka...ne stebuklai.


dabAR KAI Kas is gyvenimo. turiu simpatija savo darbe, jau rasiau kitoj temoj. vat jis man ir tiktu "ant sekso" , kaip supratau, jis pats nepatenkitnas, kai vos susipazines su moterimi, yra kvieciamas krautis smutkiu ir gyventi kartu:) uz mane apie 10m vyresnis, irgi turi vaiku, seniai su ex negyv, darboholikas, 3darbai na ir.... na ir ka, bet vertybes totaliai skiriasi, sutampa tik musu sakinys "vaikai - man viskas". taigi, ir man ir jam - musu savieji vaikai yra viskas. visa kita - ziauri chemija, trauka, kuri spirguliuoja koriduoriuose, darbas saltas, oficialus, nepaflirtuosi net kiek norisi (is pat pradziu jis manes is vis nedomino, nes net realiai nepazinojau jo, netgi su ironija patraukdavau per danti jo kai kuriuos iprocius, o po to...atsirado kazkokia superine trauka po vieno vakarelio rudeni(va ka reiskia, pabendrauti neformalioj aplinkoj).
dukart realiai tik i savaite matomes, dvejuose vakareliuose esame sudalyvave, ir siaip dukart yr pavezes mane masina. paskutini karta, ana savaite, jis man ir sako vezdamas, pusiau juokais: paimk mane ant sekso....
dieve, galvoju, bet net ir tas dalykas komplikuotas. o jei sekso jam reiks triskart per savaite, nes man uztenka - sykio i men nu rimtai, kai pirmasis vajus nueis, as tikrai nesu seksuojanti kas antra diena... dieve dieve, galvoju su savo tokiais isskirtiniais poreikiais, isvis man sleptis po lapais...

man atrodo pačiai nesinori jokio vyro iš tikro. "visuomenė" lesa smegenis, kad reikia kažką turėti? nes dar negirdėjau tiek prigalvotų kliūčių nei karto... ir galų gale dar kokiu klausimu - toje vietoje dėl kurios ir buvo užvesta tema nepyk, prajuokinai kaip reikiant

Aš tai manau, kad tu iš vis nežinai ko nori. Noras vienatvės ne prie ko. Nes būk viena ir viskas, labai paprasta, o ne suk galvą dėl vyro.
Juokingiausia , tai , kad nori jog meilužis tau būtų dar ir ištikimas, kad lauktų tavęs vieną kartą į mėnesį....

tia nera juokinga, anaiptol

na, juokinga, kodėl. ji bėga prieš vežimą, nors turėtų jame sedėti ir būti vežama
kaip ji gali numatyti kiek ji jo geis, kiek jis jos geis nusistovėjus santykiams. o gal tie santykiai nespėję nusistovėti iširs dėl, tarkim, jo ypročio viešoje vietoje riaugėti ar dar kokios smulkmės. negali suplanuoti viso gyvenimo, todėl manau, kad tikrai juokinga nusismulkinti su prielaidomis iki tokio lygmens

ne, nejuokinga. tai labiau tragiska

labiau mėgstu juoktis, nei tragizuoti. matyt todėl man labiau juokinga
šiaip aš irgi megėja numatyti viską į priekį; paskutiniu metu stengiuosi atsikratyti šio ypročio. galvoju, kad mes pritraukiame į savus gyvenimus tuos žmones, iš kurių turime ko nors išmokti. tad gal reikia tiesiog būti. ir mokytis. užuot bandžius taip smulkiai suplanuoti. ir tuo pačiu stačius storas aukštas sienas aplink save. aišku, savisaugos nereikia prarasti, bet tos krūvos išankstinių nuostatų...