Moteris ieško meilužio

Na tai čia galima kalbėti ir apie tas, kurios viešai plėšia šeimyninę laimę, o namie sriūbauja į pagalvę, tyliai atkenčia seksą su teisėtu sutuoktiniu po to, kai iškuopė namus, pamaitino šeimyną, apie tas, kurios neturi jokio laiko sau, ir kuria SM temas "vyras susirado kitą", "vyras nebemyli", "vyras skūpus" ar pan.
Tiek tie, tiek anie pavyzdžiai nelabai ko verti, nes ir vienišos, ir šeimas sukūrusios moterys būna tiek laimingos, tiek nelabai


Bet tai nebūtinai yra per aukštai užkeltų kartelių reikalas. Pavyzdžiui, na mano gyvenimas pilnas nuostabių vyrų, taip, dalis jų užimti (bet tai netrukdo tyliai žavėtis, ar ne? ), dalis laisvi, protingi, su puikiu humoro jausmu, išvaizdūs, darbštūs ir visokie kitokie, tiesiog tai dar nereiškia, kad man su jais pakeliui kaip nors kitaip nei kolegoms ar draugams Taigi kitas žmogus netinka į poras nebūtinai dėl to, kad yra "per prastas" - būna, tiesiog supranti, kad... na su šituo nieko nebus Ir tiek.

topas mane irgi vakar sahrazad prajuokino, rasydama, kad va, mano draugas guli ant sono, ziuri tv, o sahrazad tokius zdz apie ji raso....eh, zinotu vyrai, ka apie juos galvojam....betgi mes juos ir branginam kaip sugebam...o ne veidmainiaujam su ta amzina nereikalinga niekam priesaika....

Liepukei liaudiškai tariant "raškažis subinę drąsko" Ar namuose užsisėdėjo, ar ką, neturi mėgstamos veiklos, užsiėmimų, visas laikas sukasi tik apie vaiką ir neužsiima su savimi. Nepatinka, kad vyras dirba, kad per daug dirba (o ar Liepuke dirba, ar vyras vienintelis šeimos maitintojas?), gal pervargęs, gal stengiasi ardosi, kad šeimai nieko netrūktų. Ar jis išgirsta gerą žodį, turi palaikymą? Gal užguitas ir galvos nepakelia, kad patenkintų visus šeimos poreikius. Kas ten žino. O čia vyrą dėl tokių (niekų) reikia keisti Matyt nesuprasiu tokių dalykų.

Atropa belladonna, žavėtis tai viena, bet kalba eina apie kitus atvejus, kai vis per prasti ir per prasti, vis su globaliniais trūkumais, vis nesuderinami su ateities planais. Kai tuo tarpu kiti tuo pat metu kažkaip susiderina, ir tie išbrokuoti suranda savo puses, šeimas kuria. Nežinau nei vieno be trūkumų, yra tik nesugyvenamų, čia jau kitas dalykas. Be to yra ir tokių, sutinku, kad matai, akivaizdžiai, kad nieko gero nebus, ne tas rinkinukas, kuris vertas "iki grabo".

rasiau rasiau ir dingo tai bandau is naujo

Liepuke dirbo iki gimdymo rimta darba, todel turi svaru inasa i seimos biudzeta, aisku siuo metyu per vaiko pasalpa, niekas vyro nesmaugia, jis pats yra darboholikas, uz ka as labai pykstu, jam geriau padirbt prie kompo namie nei su mumis kazka nuveikti :oih todel jauciuosi neivertinta, issibarsciusi, kaip kazkuri sakete, stengiuosi, kad namie viskas butu blitz, bet jis stengiasi tik pinigus uzdirbt ir daugiau nieko todel ir sakau, kad truksta man silumos, demesio, ir geru emociju, nesiruosiu vyro keisti, bet manau jei dabar iseiciau i visuomene ir pasitaikytu normali galimybe - i ja nespjauciau ir pasinaudociau ja liaudiskai nueit i sona, nes noriu jaustis moterimi, o ne tik tarnaite ir mama

visko būna šiam pasauly ne ne prie visų neprisirišu, vienanakčiai tai juk tam ir skirti, kad vardo neprisimintum... kaip pati minėjot bijau visuomenės nuomonės, tai susirandu tokį su kuriuo ir laisvalaikį leidžiame ir mylimės, ir atrodome kaip pora, ir tada ramuma. Tada per kuprą trenkia kitas lazdos galas- imi ilgainiui pasiilgti to žmogaus. Žodžiu nieko gero.
Man keisčiausia, kad mano draugės vis mane protina: susirask vyrą ir t.t. Sakytum jaunos panos, o mąstymas kaip akmens amžiuje. Jei nenoriu aš to vyro, noriu draugo+meilužio.
Papildyta:

tai vat kaip taip..kadangi teko pabūvoti tiek vienoje tiek kitoje barikadų pusėje, supratau, kad laimės lygis priklauso 90 proc. tik nuo savęs pačios ir ar yra tas vyras ar nėra, jei sugebi gyventi savo pačios gyvenimą vyro buvimas šalia daro tave laimingesnę ar nelaimingesnę tiek tiek ir jo nebuvimas. Tai neturi jokio ryšio. Aš nekalbu apie kraštutinius atvejus kai vyras smurtauja ar išgėrinėja. Va Lieppukee pavyzdys- kai nėra savų užsiėmimų, savų interesų prasideda problemų darymas. Brangioji, kur Tu rasi tokį vyrą, kuris visą santuokos laiką ant rankų nešios ir mintis atspės dar Tau jų nepagalvojus? Na nebūna tokių. Kiekvienas turi savo čiūdų, pati turi būti įdomi tam vyrui, abudu turi stengtis vienas dėl kito, kelti smalsumą jei jau šeima yra. Kai jos nebeliks, bus vėlu. Nebus Tau vienai su vaikeliu nei blogiau labai nei geriau, jei pati su savimi nesugebi susitaikyti...

Ir dirbti, ir uždirbti, ir ant rankų nešioti, ir nuolat šalia būti. Kada viską suspėti? Šiaip neretai žmonės nevertina ką turi, tai tampa tiek įprasta, kad nebepastebima. Tik po to, kai praranda, tada susigriebia, kad vėlu lėkti paskui nuvažiuojantį traukinį.

Dabar pagalvok apie pasekmes, jei tavo vyras sužinos apie meilužį. O nuo to tu tikrai neapsaugota. Na, ir kas toliau? Ar tave paguos tas dvigubas žaidimas ir (ne)laukta atomazga?

labai teisingi zodziai

TAi kaip suprantu diziausios dvi problemos, kad gali pasiduoti savo instinktam kurti seima arba bent jau labai suarteti dvasiskai ir kad vyras gali to uzsimanyti ir pardeti savintis moteri?
Del pirmos dalies, tai cia ta baime kazkaip sunku gal suvaldyti, taip jau visada yra ir bus, ta, ka isileidi i sirdi , tai jau kaip ir iduodi ginkla pries save ir jau nuo to zmogaus malones priklausys, kaip jis su juo pasielgs...
BET ar neatrodo, kad per ta skausma, kuri sukelia artimieji ir augi, tobuleji , kazka ismoksti? Kad pasirenki partneri butent toki, su kuriuo tai gali padaryti geriausia. As parneryste suprantu butent taip, kad vienas kitam padedi tobuleti, nes tobuleti gyvenant vienai labai sunku.
TAigi ,manau , ir pasirenki toki vyra, kuris geriausias Mokytojas Del to ir buna ta trauka, butent kazkokiems vyras, nors protas gal is vsi saukai NE , tik ne tas VAkar toki nebloga filma rode"Pirslybos" tai gale vyras persasi ,moteris jau nori begti, sako as geriaus isvaziuosiu taip bus paprasciau, taip, sako vyras taip butu paprasciau, bet abu pasirinko kaip sudetingiau ir pasiliko kartu
O tos pamokos siap ar taip ateis, neis nuo ju issisukti, kaip mokykloje Taigi galima begti nuo tu vyru, galima rinktis lengvesnius kelius, bet kazkaip ateis per kitur, per kitus asmenis, pvz sunus , kaimynus ar kt. TAi va ta baime risciau su nenoru mokintis, ir man taip buna , atrodo kai blogai susideciau daiktus ir pabegciau kur, nu bet kur tu zmogeli nuo saves pabegsi
O jei bijot, kad jusu nesisavintu - tai reikia labai samoningo vyro, kad toki pritraukti, paciai reikia buti samoningai ir isvaizda ar budas cia visai ne prie ko.
Visiskai nepritariu ten ankstesnem nuomonem apie per aukstai iskeltas karteles ir t.t. Visada reikia svajoti apie daugiau, nes daziausiai issipildo kazkiek maziau arba kazko neapgalvoji arba per laika tas kriterijus per mazas pasirodo
Nu ir galu gale viskas vel i save susiveda, koks bus vidus -toks bus ir vyras salia.
Man labai patiko Torsunovo mintis,kad grazi roze(gele) ant saligatvio nesimeto ir jos niekas kojomis netrypia, kaip kokios usnies

Tai reikia suvokti, kad tarp svajonės ir išsipildymo, tegul ir mažesnio, gali būti labai daug. Nes tas "mažesnis" taip pat gali būti niekada nerealizuotas, va kame šitų komentarų filosofijos esmė Ir dar kame esmė, kad pasirinkus ir susitaikius (da ladno ) su "mažesniu", prasideda pretenzijos ne tokiam vyrui. Jis per prastas, jis negirdi, jis nesupranta, jis neskaito minčių, jis nepajėgus realizuoti užmojų, jis blogas blogas, čia atsiranda pagrindas meilužiui, kaip kompensacija ar skylių kaišytojas, ne vien tiesiogine prasme. Moteris nesuvokia ir nesugeba pasirinkti, ji nori atsisėsti ant trijų kėdžių, o kenčia niekuo dėti vyrai. Ir jie nebūtinai per prasti ar blogi, jie tiesiog ne tie. Ir ne tiems sugadina gyvenimus, sugriauna perspektyvas. Jau tada gyventi vienai ir neknisti kitiems proto, nesikišti. Jie ras, kurios įvertins, mylės, kurioms rūpės, kurios neplanuos meilužių, "gyviems" esant ir gulint prie šono.

Jei teisingai supratau- tai cia tema ne apie tuos trecius. Ar neteisingai supratau?Cia tik Liepuke parase,kad noretu to antro vyro, Given goi raso apie viena?

O del vyro man tai paprasta, jei myli tai myli , jei nemyli tai nemyli, tai ir ieskosi siknoj slieku . Is vis neisivazduoju kaip kazka is vis galeciau daryti su nemylimu. KAzkaip taip labai apsisunkini sau gyvenima. Ko ieskai gyvenime ta ir randi, ieskai meiles -rasi meile ,ieskai tik sekso- rasi .

Na va, pagaliau pagavai mintį Kam? Na kam? Jei iš pat pradžių dėlioji savo gyvenimo dėlionę tvarkingai, pagal taisykles, moralę, neši pilną atsakomybę, ne tik už savo gyvenimą, bet ir už vyro, už VAIKŲ, tai viskas bus gerai, tvarkingai. Nes melas, pirmoji klaida, įneša netvarkingos dėlionės pradžią, viskas, ką po to darai, tik tęsinys, melas lipina melą. Ir tik laiko klausimas, kurioje vietoje sugrius visa apgaulinga idilė. Tai nebūtinai bus trečiojo paieška, nebūtinai. Tiesiog bus trys, keturi nelaimingi žmonės. Ir pati moteris bus nelaimingųjų centre, centrinė figūra.

subjektyvi, man patinka tavo kai kurie postai. isvis pakeitei stiliu, nebesi tokia agresyvoka kaip anksciau...
man patiko tavo pasidalinti niuansai seimoje , kad jautiesi joje labai laisva, tarkim, sedi ir rukai (uzuot pvz sveitus kazka ar plovus indus; nevengi ir "pasiusti", jei nuotaikos nera ) neverti saves dirbti, but tarnaite ar verstis per galva, vat cia tai santykiu laisve ir laisvumas, nes esi su adekavaciu zmogumi - bent jau siame periode...
bet kas liecia treciuosius,,,dabar, cia, moterims, sakai vienaip, tarkim liepai, o "isduotoms" moterims kitose - temose - sakai kitaip.
kaip tik jas ramini, sakai, kad reikia uzsimerkti ir pirmyn del seimos, uzmirsti, daryti kas imanoma, nesiknaisioti ir tt, juk vyras, kad ir paslydes, vertas daugelio kitu geru dalyku.

taip kad....

Nesu agresyvi, paprastai visad rašau tiesiai ir nenuglaistytai, tiesiog čia jau kokia nuotaika perskaitysi ir kurioje vietoje dėliosiu akcentus O dėl to, ką rašau, tai taip ir galvoju. Esu už šeimą, jei iš esmės joje viskas gerai, ir labai gerai žinau, kad ištikimų vyrų nėra tiek daug, o visiškai ištikimų dar mažiau. Todėl ir komentarai tokie. Kas dėl mano šeimos ir santykių, tai vyras žinojo su kuo turi reikalą, nuo pirmos pažinties dienos, bet ir aš žinau, kiek galiu sau leisti, kur mano asmeninės laisvės netrukdys bendram santuokiniam gyvenimui, todėl yra tam tikra harmonija bei sutarimas, kas neveda links destrukcijos. Ir ribas taip pat žinau, kurių net nesiruošiu peržengti ir kam reikia tampyti ramų liūtą už nosies, o kur dar atsakomybė. "Šis periodas" tęsiasi jau keliolika metų