O šiaip keisti tie prašymai, na, bent kiek bandęs ką nors daryti, suvoki, kad labai keistai žmonės klausia. Suprantu kai dar kokį vieną dalyką paklausia O kai pradeda - ---------- Kur tą darai? Kur aną darai? Kur ėjai? Kaip vertei? Kur brošiūrą gaminasi? O kur vizitkes? O kur fotoknygas darai? Iš kur actioną siunteis (nesvarbu, kad jį pirkai), a, o kur pirkai? O kiek kainavo? O gal gali duot pamėgint? Aš gi sumokėsiu. O kaip svetainę dareisi? aaa. Gali parodyt? Klausyk o čia kaip tas darosi? ania? O kaip ten nuotraukas sumažint? O nežinai kaip pas mane sumažint? ...
Net ir tiksliai žinant ką darai, nu velnias, tu ten mėnesiais ari, seminariniesi, skaitai, analizuoji, naktim knisiesi prie kokio mizerio, ėdiesi su šeima, nes laiko daaaaaaaaaaaaug praleidi, kad kuo geriau /greičiau / tobuliau išmokt, o čia ateina ir sako - ėėė, davai, pasakyk, kaip padaryt žalią varlę ant balto fono, ką konkurencijos bijai?
O ypač pikta kartais, kai kokia smulkmė visai juokinga, pusės minutės googlės verta. Man tai pasakyti nesunku, bet aš nenoriu, negi dėl to skaipus, mailus ir visa kita turiu išjungti, kad manęs niekas tokiom nesąmonėm neišbalansuotų? Nu tikrai žiauriai sunkiai dirbu, aš tai nesiskundžiu, man patinka ten kur įdedu jėgų augti, bet noriu pasakyti, kad kai nori ką nors sužinoti, turi įdėti daug jėgų. O jei pakiš kas tau kokį pavyzdį su atsakymais, na, kas toliau? Kitas pasakys? Ar jūs žinot, kad kuo tolyn, tuo medžių daugyn? Šiuolaikinė fotografija kaip verslas ne tinginiams, ne chalturščikams, ne ablavūkams, ne obuoliams. O meninei fotografijai transparentų kažin ar reikia. Kažin ir ar tas Raw'as čia labai reikalingas savirealizacijai Vaiko gimtadienio fotkes geresnes padarai, kai esi atkalęs sistemą, bet aš abejoju, kad iki tiek daeina tas, kuriam reikia iš fotografijos tik vaiko fotkių Ok, uuuu, kaip mes daba raudam, varškelės, gi galiu neskaityti supermamos ar dirbtinai a.ž. užkišti
Bet juk čia ne konsultacijų koks tai biuras, aš tai išvis čia pailsėt ateinu Baisiausia yra tai, kad klausia asmeniškai, nu kaip atsisakyti 
Niekam nieko nesakysiu va. O jūs galit man nesakyt P.S. Beje, normaliems žmonėms pasakyti nieko negaila. Tikrai būnma, kad keičiamės, bet pabrėžiu - keičiamės informacija, tu man, aš tau, natūraliai, be jokio ten skausmo, kad tavęs paklausė. Ir tu klausi, nes žinai, kad tau kolegiškai padės. Bet čia visai kas kita. Bet net ir tie, kurie nieko nemoka, o klausinėja, kartais yra šio to daugiau verti, nes jie verti, kad juos ant kelio kas užvestų. Tik bėda, mergaitės, kad tokių spindulėlių nelabai dažnai pamatysi.
